Jei įrengtas grindinis šildymas, skirtingai nuo tradicinio šildymo metodo, būtina atkreipti dėmesį į klojamų grindų tipą ir medienos rūšį. Jei įrengtas šildomas pagrindas, rekomenduojama rinktis stabilesnes medienos rūšis, t. y. kuo mažiau ir lėčiau reaguojančias į drėgmės ir temperatūrų pokyčius. Vertinant įvairias medienos rūšis pagal Janka stabilumo skalę, vienos stabiliausių pripažįstamos apdoroto pluošto bambuko, meskito, plienmedžio, baltojo uosio ir kietojo klevo.
Efektyviam grindiniam šildymui Vokietijoje rekomenduojama, grindų šiluminė varža nedidesnė už 0,15 m2K/W. Šiluminis laidumas - medžiagos savybė praleisti šilumą, t. y. termoizoliacinė medžiagos savybė. Šią savybę apibūdina šilumos laidumo koeficientas λ. Kuo mažesnė λ vertė, tuo geresnėmis izoliacinėmis savybėmis pasižymi medžiaga. Šiluminė varža - tai tam tikro (apibrėžto) storio gaminio gebėjimas priešintis šilumos prasiskverbimui. Šiluminė varža priklauso nuo medžiagos šilumos laidumo koeficiento (λ) , izoliacinio sluoksnio storio (d) ir skaičiuojama pagal formulę: R=d/ λ. Kuo didesnė šiluminė varža, tuo geresnės yra medžiagos izoliacinės savybės.
Parketlentinės galimybės ir jų pasirinkimo principai
Parketlenčių renkamės pagal patalpos interjerą, stilių, skonį, poreikį ir galimybes. Renkantis parketlentes galvoti apie jų raštą ir spalvą nepakanka. Svarbu įvertinti ir kambario, kur dėsite grindis, paskirtį, jo sienų spalvą, būsimus baldus. Pavyzdžiui, šviesiame kambaryje kaip akcentą galima rinktis santykinai tamsias parketlentes. Didesnėms erdvėms tinkama plačios pločio parketlentės - bent 200 ar 240 mm pločio.
Vis dažniau klojamos skirtingų pločių (dažnai trijų pločių) parketlentės: arba atkartojant tą patį žingsnį nuo siauriausios iki plačiausios, arba tiesiog maišant pločius be jokio eiliškumo. Atkreiptinas dėmesys į viršutinio dėvimo sluoksnio, lamelės, storį. Kuo parketlentė storesnė, tuo daugiau kartų ją galima šlifuoti - grindis restauruoti. Atitinkamai, tuo ji ilgaamžiškesnė. Taurios medienos sluoksnio storis svyruoja nuo 4 iki 6 mm.
Ažuolo kolekcijos ir jų charakteristikos
- Ąžuolas Rinktinis (Select) - ramus pagal atspalvius ir harmoningą struktūrą.
- Ąžuolas Natūralus (Nature) - pagyvina interjerą retai pasitaikančiomis sveikomis šakelėmis.
- Ąžuolas Išraiškingas (Classic) - didesnės šakos ir ryškesni medžio struktūros pokyčiai.
- Ąžuolas Charakteringas (Robust) - neribotas šakų dydis, įskilimai, natūralūs įtrūkimai ir ryškūs struktūros pokyčiai.
Šildomoms grindims idealiausiai tinka dvisluoksnės parketlentės iš vandeniui atsparios beržo faneros pagrindo ir kietmedžio lamelės. Dažniausiai pasitaikantys tokių parkeltenčių storiai - 1Ę, 16 ar 21 mm su 4 ar 6 mm viršutiniu kietmedžio sluoksniu. Sparčiai populiarėja alyvuotos parketlentės, kadangi alyvuotas paviršius nesudaro matomos blizgios apsauginės plėvelės, o įsigeria į medį, leidžia jam kvėpuoti. Alyvuotas paviršius atrodo natūraliau vakariniame interjero kontekste; reikia dažniau atnaujinti, tačiau tai paprasta ir nebrangu, o ne visą plotą atnaujinti, kaip lakavus.
Trumpas atsakymas: taip, parketlentės puikiai tinka šildomoms grindims - bet tik trisluoksnės ąžuolo parketlentės, klijuojamos pilnai prie pagrindo, su grindų paviršiaus temperatūra neviršijant 27-29 °C ir oro drėgme 40-60 %. Šildomos grindys yra modernus sprendimas, kuris ypač pasiteisina naujos statybos, modernizacijos ar renovacijos atvejais. Tolygus šilumos pasiskirstymas sukuria jaukią atmosferą ir padeda mažinti šildymo sąskaitas.
Bet ar kiekvienos grindų dangos pasirinkimas tinka virš šildomos sistemos? Skirtingai nei tradiciniai radiatoriai, šildomos grindys spinduliuoja šilumą tolygiai ir maloniai per visą grindų plotą. Nesusidaro oro cirkuliacija - todėl nei dulkės, nei alergenai nesikelia į orą. Dėl tolygaus šilumos pasiskirstymo galite išlaikyti pastovią patalpos temperatūrą su žemesniais nustatymais.
Vandeninės vs elektrinės šildomos grindys
Vandeninės šildomos grindys aprūpinamos karštu vandeniu iš centrinio šilumos šaltinio - dujinio katilo, kondensacinio kombi katilo ar šilumos siurblio. Tokia sistema užtikrina ypač tolygų šilumos pasiskirstymą per grindyse paklotus vamzdžius. Ji ne tik efektyvi, bet ir labai tinka didesnėms patalpoms ar visam pastatui. Elektrinės šildomos grindys veikia su elektros srove - sistemą sudaro plonos kaitinimo plokštės arba kabeliai, klojami tiesiogiai po grindų danga. Skirtingai nei vandeninė versija, ji gali būti instaliuota nepriklausomai - be centrinio šildymo. Plonos konstrukcijos (vos 1,3 mm) leidžia grindims greitai įkaisti ir taip pat greitai atvėsti. Ši sistema ypač tinka mažoms patalpoms - vonios kambariams, virtuvėms - kur reikia greitos šilumos.
Jei svarstote elektrines šildomas grindis savo parketui - būtinai pasirinkite specialią sistemą, sukurtą būtent parketo ir medinių grindų šildymui. Be to, yra 3 pagrindiniai faktoriai, lemiantys elektrinių šildomų grindų našumą ir efektyvumą po parketu - temperatūra, oro drėgmė ir šilumos laidumas. 1. Šildomų grindų eksploatavimo temperatūra po parketu turi būti 25-29 °C, kad patalpoje būtų maloni šiluma, bet grindys neperkaistų. Per aukštos temperatūros gali medieną išplėsti ir išdžiovinti - masyvaus parketo atveju tai sukelia įtrūkimus ar net plyšius. Trisluoksnio parketo ir laminato atveju aukšta temperatūra gali atrišti klijų jungtis su paviršiaus sluoksniu. Kad grindys įšiltų tolygiai, svarbu, kad temperatūra didėtų lėtai ir kontroliuojamai. Todėl elektrinei šildomų grindų sistemai būtinas termostatas su grindų jutikliu. 2. Mediena yra natūrali medžiaga, ypač jautri oro drėgmei. Per sausas oras gali sukelti susitraukimą ir įtrūkimus, o per drėgnas - pelėsį ir medienos deformaciją. Higrometras patalpoje leidžia stebėti drėgmę ir užtikrinti, kad ji liktų optimaliame diapazone. Modernios šildomų grindų sistemos dažnai turi išmaniuosius valdiklius, kurie leidžia individualiai pritaikyti temperatūrą ir veikimo trukmę. 3. Optimalus medienos storis: 10-15 mm (maks. Medienos šilumos laidumą lemia jos tankis ir rūšis. Šie faktoriai apsprendžia, kaip greitai grindų paviršius įkaista. Bendra taisyklė: kuo storesnė mediena, tuo lėčiau ir netolygiau ji laidumi šilumą. Ne visos medienos rūšys vienodai tinka elektrinėms šildomoms grindims. Kietoji mediena, ypač ąžuolas, pasižymi didesniu tankiu ir geresniu šilumos laidumu, taip pat yra mažiau jautri tinimui ir traukimuisi nei minkštesnės medienos rūšys (pušis, bukas, maumedis, eglė).
Šildymo efektyvumas ir medienos pasirinkimas
Visos Terris Timber trisluoksnės parketlentės yra puikiai suderinamos su vandeninėmis šildomomis grindimis. Klojant didelį dėmesį skiriame pilnam parketo klijavimui prie pagrindo. Skirtingai nei plaukiantis būdas - kai gali susidaryti oro kameros, mažinančios šildymo efektyvumą - tankus klijavimas užtikrina, kad šiluma vienodai ir efektyviai pereina į medines grindis. Jei nesate patyręs meistras, rekomenduojame klijavimą patikėti specialistams. Maks. Šis etapas dažnai praleidžiamas ir vėliau sukelia problemų. Betono drėgmė parketo klojimui turi būti ≤ 1,8 % CM metodu (cementiniam pagrindui) arba ≤ 0,3 % anhidritiniam. Plūduriuojantis (click) montavimas taip pat galimas, bet su specializuotu paklotu (geras šilumos laidumas, R ≤ 0,05 m²K/W) ir didesniais perimetro tarpais (15 mm vietoj įprastų 10 mm).
Žiema Lietuvoje - sausas oras (žemiau 30 % patalpos drėgmės) ir reikšmingi drėgmės svyravimai. Geriausias draugas parketlentėms virš šildymo - higrometras. Jis realiu laiku parodys oro drėgmę ir kada įjungti drėkintuvą. Taip - bet tik tik trisluoksnės parketlentės iš kietosios medienos (idealiai ąžuolas), su 3-4 mm viršutiniu sluoksniu, klijuojamos pilnai prie pagrindo. Paviršiaus temperatūra negali viršyti 29 °C, idealiai laikoma 25-27 °C ribose. Vandeninė sistema yra geresnis pasirinkimas. Ji teikia tolygią, lėtą šilumą - palankiau medienai. Bet kuri trisluoksnė ąžuolo parketlentė su tinkamu storiu (10-15 mm) ir 3-4 mm viršutiniu sluoksniu tinka. 10-15 mm yra optimalus diapazonas, maksimalus - 18 mm. Galima, bet pilnas klijavimas yra patikimesnis sprendimas. Visos Terris Timber parketlentės yra trisluoksnės, ąžuolinės ir tinkamos tiek vandeninėms, tiek elektrinėms šildomoms grindims (laikantis aukščiau aprašytų reikalavimų).
Medienos rūšys ir jų stabilumas
Parketlentėms tinkamos medienos rūšys skiriasi kietumu, tankiu, atsparumu drėgmei ir mechanine elgsena. Tradicinis skirstymas į kietąją ir minkštąją medieną remiasi ne fiziniu kietumu, o botanine grupe. Spygliuočiai (pušis, eglė, maumedis) pasižymi mažesniu tankiu, greitesniu augimu ir palankia kaina. Minkštieji lapuočiai (beržas, alksnis, liepa) užima atskirą nišą. Pušis, eglė ir maumedis sudaro didžiąją dalį Lietuvoje parduodamos statybinės medienos. Natūralūs sakingieji aliejai suteikia spygliuočių medienai tam tikrą atsparumą drėgmei, tačiau sakai prasiskverbia pro dažų sluoksnį. Kietieji lapuočiai, tokie kaip ąžuolo mediena, uosis ir bukas, pasižymi dideliu tankiu, mechaniniu atsparumu ir ryškia pluošto tekstūra. Lapuočių mediena kainuoja daugiau nei spygliuočių, nes medžiai auga lėčiau ir formuoja tankesnę struktūrą.
Maždaug Lietuvos rinkoje dominuoja šios medienos rūšys: pušis (tankis apie 490-520 kg/m3, Janka apie 1990 N), eglė (430-470 kg/m3), ąžuolas (tankis 670-760 kg/m3, Janka apie 6000 N). Maumedis (590-680 kg/m3, Janka ~5200 N) laikomas kiečiausia spygliuočių mediena, dažnai naudojama terasų ir fasadų segmentuose. Uosis (tankis ~650-700 kg/m3) derina kietumą su lankstumu. Juodalksnis pasižymi mažesniu tankiu (~490-530 kg/m3) ir rausva spalva. Liepa yra dar minkštesnė, dažnai naudojama vietoje labiau tinka drožybai ir interjerui. Tikas (~630-720 kg/m3) laikomas vienu atspariausių drėgmei, o mahoganas - tamsiai ruda, stabili mediena populiari baldų ir laivų segmente. Termiškai modifikuota mediena ar impregnuota pušis pasižymi geru atsparumu lauko sąlygoms. Kietoji mediena su ilgesniu gyvavimo laikotarpiu dažnai kainuoja daugiau, bet suteikia ilgaamžiškumą.
Rekomendacijos klojimui ant šildomų grindų
Parketlentės šildomoms grindims yra puikus pasirinkimas dėl jų eksploatacinių savybių. Skirtingų gamintojų instrukcijose pateikta informacija apie šildomų grindų dangos įrengimą gali šiek tiek skirtis, tačiau pagrindiniai aspektai visada panašūs. Pagrindas - vienas svarbiausių medinių grindų konstrukcijos elementų, nuo kurio įrengimo kokybės priklauso visa tolesnė medinių grindų eksploatacija, todėl jo įrengimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Parketlenčių/medinių grindų turi būti klijuojamos pilnai prie pagrindo, laikantis reikalavimų dėl sujungimų ir šilumos laidumo.
Klojimas ant šildomo pagrindo reikalauja specialių šilumos laidžių klijų (naujos kartos reaktyviniai klijai, pvz., poliuretano ar silano pagrindu) su dideliu sukibimu ir elastingumu. Taip pat svarbu, kad grindys būtų įrengiamos laikantis grindų temperatūros ir drėgmės pokyčių, kuriuos reikia nuosekliai kontroliuoti. Jei grindų paviršiaus šviesinimo arba matinimo metu naudojami lakai, būtina vengti lentelių šonų sukibimo ir naudoti tinkamą gruntą, kad išvengti šios problemos.
Prieš klojant parketlenčių/medinių grindų ant šildomo pagrindo, būtina užbaigti visus drėgnius remonto darbus ir nusistovėti tinkamai santykinei oro drėgmei (40-60 %) bei temperatūrai (+18-24° C). Priežiūra priklauso nuo paviršiaus dengimo ir turi būti nurodyta konkrečių grindų priežiūros instrukcijoje. Gurkšelių laikymasis užtikrina, kad parketlentės/medinės grindys ant šildomo pagrindo tarnaus panašiai kaip ir ant šildomo nepriklausomai nuo aplinkos sąlygų. Tačiau realybėje dažnai vyksta sezoniniai drėgmės svyravimai, tad šildomos grindys gali tapti rizikos veiksniu, jei mikroklimatas nėra stabilus.
Rengimo praktika ir rekomenduojama procedūra
Geriausia rinktis dvisluoksnes arba trisluoksnes parketlentės, kurios dėl savo konstrukcijos yra stabilesnės ir mažiau reaguoja į drėgmės pokyčius. Dėl šilumos laidumo svarbu žinoti, kad šilumą per metalinę ar medinę plokštę plinta sklandžiai, o radialinio pjovimo mediena praleidžia šilumą dvigubai geriau nei tangentinio pjovimo mediena, nes šiluma lengviau praeina lygiagrečiai augimo rievėms.
Po trisluoksnių parketlenčių klojimo ant šildomo pagrindo geriausia laikytis rašto įvairovės: eglutė, kvadratai, pynutė. Ant šildomo pagrindo galima kloti stabilios medienos masyvo lentas, tačiau jos yra jautresnės aplinkos veiksniams ir reikalaus ypatingų klojimo bei eksploatavimo sąlygų. Taip pat būtina vengti labai plačių lentų ir storesnių kaip 20 mm lentų šildomame pagrinde, nes jie praleidžia šilumą prasčiau.
Naujo pagrindo šildymo periodas prieš parketlenčių klojimą - ne mažiau kaip 30 parų, iš kurių mažiausiai 20 parų reikia šildyti maksimalia apytiksliai +45° C temperatūra. Po to pagrindo temperatūra kasdien mažinama po 5° C, kol pasiekia +18-20° C. Tokia pagrindo temperatūra turi būti palaikoma ir klojimo metu. Klojimo metu patalpų temperatūra taip pat turi būti +18-20° C. Suklojusias parketlentės reikalauja laikytis bent 5 parų vienodos pagrindo temperatūros, užtikrinant klijų ir kitų medžiagų sukietėjimą. Po klojimo laikyti šiuos parametrus: +18-20° C.
Taip pat svarbu, kad prieš lakavimą naudojamas gruntavimas užkirstų kelią lentelių šonų suklijavimui, dėl ko ateityje gali kilti problemos su plėtimu/traukimu. Su šildomu pagrindu klojant masyvo lentas, rekomenduojama laikytis nestabilaus klojimo metodo - džiūvimo metu konstrukcija išlaikys stabilumą, o perimetro tarpai turi būti didesni (pvz., 15 mm vietoj 10 mm).
tags: #parketlenciu #silumos #laidumas