Paprastasis lazdynas - dekoratyvus ir derlingas krūmas, išsiskiriantis tamsiai purpurine lapija bei gausiu riešutų derliumi. Anksti pavasarį pasirodo ilgi, gelsvai žirginiai, o be lapų augalas atrodo itin įspūdingai - ypač žiemą. Riešutai subręsta rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, kekėmis po 2-7, apgaubti žaliu goželiu, pasižymi geru skoniu ir plonu kevalu. Skirtingai nei kai kurios kitos kultūros, lazdynas yra savidulkis augalas, tad kryžmadulkai padeda užtikrinti gausesnį derėjimą.
Ši rodiklius atitinkanti kultūra - mūsų kraštų lietuviškas augalas, plačiai paplitęs Lietuvos miškuose ir sodybose. Paprastasis lazdynas pasiekia iki 7 m aukščio, žydi kovo-balandžio mėnesiais, o vaisiai subrėsta vėlyvą vasaros laikotarpį. Laukų kraštovaizdyje lazdynas formuoja didelį, tankų krūmą su plačia laja ir stambiais, šiek tiek plaukuotais lapais. Anksti pavasarį jo šakas puošia ilgi geltoni žirginiai, prieš pradedant skleistis lapams, suteikdami papildomo dekoratyvumo.
Lazdyno rūšys Lietuvoje
Lietuvoje natūraliai auga paprastasis lazdynas (Corylus avellana). Kitos rūšys yra įvežtinės, o paprastasis lazdynas dažniausiai auginamas mūsų kraštuose. Paprastasis lazdynas žydi pavasarį, o vaisiai - riešutai - formuojasi kekėmis su šiek tiek suplokštintomis goželėmis. Didysis lazdynas (Corylus maxima) svyruoja nuo 3 iki 10 m aukščio ir pasižymi dideliais, plačiais lapais; turkinis lazdynas (Corylus colurna) - medžio pavidalo laja, cilindrinė, kūgiška, gali siekti iki 20 m aukščio. Turkinis lazdynas išsiskiria gausiu derliumi ir auginamas dažnai parkuose.
Dauginimas
Lazdyną galima dauginti sėklomis (riešutais) arba vegetatyviu būdu - atlankomis. Sėklomis dauginimas retai išlaiko veislės savybes, tačiau gali būti įdomus eksperimentas. Atlankos suvienodina įėjimą į sodinukus: vienmečiai ar dvimečiai stiebai prilenkiami prie žemės ir prismeigiami. Po šaknų atsikūrimo dar per kitą vasarą atlankos atskiriamos nuo motininio augalo ir sodinamos atskirai. Taip pat galima įsigyti jau paruoštų sodinukų specialiose prekybos vietose ar medelynuose.
Sodinimas ir derlius
Norint užsitikrinti gausesnį derlių, rekomenduojama sodinti kelias veisles, nes vyriški ir moteriški žirginėliai ne visada žydi vienu metu. Lazdynas mėgsta drėgną, laukanį priesmėlio ar priemolio dirvožemį, atvirą saulėje arba pavėsyje. Tinkamiausias laikotarpis sodinimui - ruduo; galima ir ankstyvas pavasaris. Sodinant atstumas tarp augalų turi būti 3-3,5 m. Po sodinimo augalą reikia palaistyti ir palaikyti vidutinę drėgmę augimo metu.
- Vėjas šiems augalams nėra kliūtis - priešingai, vėjo judėjimas skatina žiedadulkių sklaidą. Lazdynai yra savidulkiai, todėl daugiau derliaus pasiekiama sodinant kelias veisles.
- Priežiūra: minimalus genėjimas - žiemos pabaigoje ar ankstyvą pavasarį išpjaunama serganti, pažeista ar negyva mediena; rudenį patręškiama organinėmis trąšomis.
- Kenkėjai ir ligos: riešutiniai vaisiastraubliai, sidabražvyniai lapinukai, pilkasis pelėsis - kovojama su cheminėmis priemonėmis.
Priežiūra ir atsparumas
Lazdynas yra atsparus šalčiams, tačiau žema temperatūra žydėjimo metu gali paveikti riešutų derlių. Augalas toleruoja įvairaus tipo dirvožemius, bet geriau derlingesnius ir vidutiniškai drėgnus. Jo atsparumas sausroms nėra blogas, o vėjai dažnai užtikrina gerą apdulkinimą. Žiemą šakų struktūra tampa vyraujančiu architektūriniu akcentu visame sodo dizaine.
Riešutų nuėmimas ir naudojimas
Riešutai sunoksta rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais; sunokę riešutai lengvai atskiriami nuo goželių. Vienas vidutinis vidutinio lazdyno krūmas duoda apie 3 kg riešutų, o kultūrinėmis veislėmis - iki apie 20 kg. Riešutai gali būti valgomi švieži, skrudinti, dedami į kepinius ar saldumynus, spaudžiamas aliejus - chalva gamybai. Riešutų riešutai yra vertingas maisto šaltinis: yra daug baltymų, riebalų, vitaminų ir mineralų, ypač vitamino E, mangano, vario, taip pat omega-6 ir omega-9 riebalų rūgščių. Paprastieji lazdynai taip pat yra naudingi diabeto sergantiems žmonėms, teikia protinį ir lytinį aktyvumą, prisideda prie žarnyno sveikatos. Be riešutų, lapų nuoviras naudojamas venų ligoms ir plaukų priežiūrai.
Augalo panaudojimas ir kraštovaizdis
Lazdynai dažnai naudojami gyvatvorėms - jų aukštis ir platus lajos spektras leidžia suformuoti patrauklias kraštovaizdines kompozicijas. Gyvatvorę rekomenduojama sodinti kiek atokiau nuo kaimyninio sklypo, apie 2,5-3 m, kad augalai laisvai plėstųsi. Iš lazdynų medienos gaminami baldai, lankai, meno dirbiniai ir meškerių kotai. Taip pat žinomas lazdynas kaip vietinis Lietuvoje kraštovaizdžio simbolis, susijęs su riešutų derliumi ir laukinės estetikos išraiška.
Apžvalga ir įdomūs faktai
Paprašytas giminaitis lazdynas - tai vienas iš pirmųjų pavasario pranašų, žydintis ilgais žirginiais rugpjūčiuose dar prieš lapų išsiskleidimą. Žievė - pilkai ar gelsvai rusva su tamsiomis juostelėmis; pumpurai - kiaušiniški, rausvai žali. Lapai pločiai ovalūs, širdies formos, ruduo dažnai nusidažo geltonais atspalviais. Pats augalas yra vertinamas dėl derliaus, dekoratyvumo bei gebėjimo prisitaikyti prie įvairių sąlygų.
Derlingos veislės, tokios kaip „Barselona“ ar „Purpurea“, pasižymi išskirtiniais lapų tonais ir riešutų derlingumu, o kompaktiškos veislės, tokios kaip „Contorta“, puikiai tiks mažoms sodo erdvėms. Panaudojant skirtingas veisles, užtikrinama gausesnė žydėjimo ir derliaus data, pasiekiama geresnė apdulkinimo situacija ir platesnė vaisių įvairovė.
- Prieš sodinimą sudrėkinkite šaknis ir paruoškite duobę tinkamo dydžio.
- Įstatykite augalą į duobę, užpildykite žeme ir sutvirtinkite pėdomis, palaikykite šaknies lygį su žeme.
- Paremkite krūmą kuoleliu ir gausiai palaistykite.
- Apskritai lazdynai sodinami 3-3,5 m atstumu vienas nuo kito.
tags: #paprastasis #lazdynas #medienos #dirbiniai