Pamatu hidroizoliacijos svarba ir metodai

Rūsio hidroizoliacija yra svarbus bet kurio namo ar pastato aspektas, nes tinkama hidroizoliacija gali užkirsti kelią rimtoms struktūrinėms problemoms, tokioms kaip pamatų įtrūkimai, pelėsis bei grybelis, ir netgi drėgmės patekimas į gyvenamąsias patalpas. Vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria namo savininkai, yra drėgmės nutekėjimas per pamatus. Drėgnos rūsio sienos laikui bėgant pridaro daug žalos. Ne tik suardoma statinio konstrukcija, bet gali atsirasti ir sveikatai pavojingų grybelių ar mikroorganizmų.

Pamatų hidroizoliacija - vienas svarbiausių žingsnių, siekiant apsaugoti pastatą nuo drėgmės ir ilgalaikės žalos. Tinkamai pasirinktos priemonės užtikrina, kad pamatai bus apsaugoti nuo drėgmės ir kenksmingų išorinių veiksnių, kurie gali sukelti jų skilimą ar deformacijas. Niekam ne paslaptis, jog visų pastatų statybos prasideda nuo pamatų. Tai be abejonės yra pati svarbiausia konstrukcijos dalis, nuo kurios priklauso statinio konstrukcijų kokybė ir eksploatavimas. Siekiant aukščiausių tikslų - labai svarbu kokybiški pamatai, todėl jų hidroizoliacija - tikrai ne ta vieta kur galima būtų taupyti. Bandydami sutaupyti šioje vietoje Jūs prisidarysite sau nemažai problemų ateityje, o tai pareikalaus gerokai didesnių išlaidų ir kartu - sudėtingų darbų atlikimo. Šiandien pabandysime apžvelgti pagrindines hidroizoliacijos problemas ir, žinoma, jų pasekmės su kuriomis gali tekti Jums susidurti.

Prasta pamatų hidroizoliacija ir jos pasekmės Tiems, kurie sukasi statybų versle - pasekmės tikriausiai yra gerai žinomos, tačiau pasidalinkime jomis ir su pradedančiaisiais. Gruntinis vanduo pasižymi nemažu ištirpusios druskos kiekiu ir įvairių cheminių junginių kiekiu, o tai - ardo betoną bei sukelia armatūros koroziją. Tai lemia, jog betonas praranda stiprumą bei atsparumą. Susidarius drėgmei - atsiranda pelėsis, o taip pat veisiasi ir įvairios bakterijos, kurios ne tik sugadina visą Jūsų vidaus apdailą, tačiau ir kenkia pačiai statinio konstrukcijai. Niekam ne paslaptis ir tai, jog susidarius dideliems vandens kiekiui patalpoje - ji tampa netinkama naudoti. Taigi, kokybiška hidroizoliacija yra itin svarbu kiekvienam, kuris ketina statyti savo namo ar kitą pastatą. Vertėtų atsiminti tai, jog tikrai neverta taupyti statybinėms medžiagoms ar darbuotojams, nes ateityje tai gali pavirsti gerokai didesnėmis išlaidomis nei Jūs galite dabar įsivaizduoti.

Konstrukcijų hidroizoliacija - tai bendras terminas, apibūdinantis metodus, leidžiančius statyti pastatus žemiau žemės paviršiaus ir apsaugoti, kad grunto drėgmė nepatektų per sienas ir grindis. Krituliai prasiskverbia į dirvožemį ir pakyla iki gruntinio vandens lygio. Siekiant apsaugoti pastatą nuo drėgmės žalos, atsižvelgiant į pastatą veikiančias apkrovos sąlygas, reikia imtis įvairių priemonių, pavyzdžiui, užtikrinti apsaugą nuo žemės drėgmės, prasisukančio vandens ar vandens slėgimo. Visos pastato dalys, kurios liečiasi su dirvožemiu ir vandeniu, turi būti apsaugotos.

Hidroizoliacijos problemų priežastys ir sprendimai

Galimos hidroizoliacijos problemų priežastys Norėtumėme Jums išskirti keturias pagrindines priežastis, kurios sukelia hidroizoliacijos problemas. Pirmoji iš jų - betonas. Iš pradžių vertėtų žinoti tai, jog betono struktūros formavimosi metu atsiradusios kapiliarinės poros yra itin laidžios vandeniui, todėl jis itin lengvai gali patekti į patalpas dėl paprasčiausių gamybinių trūkumų. Kokie tie trūkumai? Viskas itin paprasta - džiuvimo metu susidarė iš pažiūros maži tarpeliai arba atsirado pažeidimų transportuojant Jūsų betoną. Antroji priežastis susijusi su hidroizoliacija - tai siūlės. Pamatuose atsiradusios konstrukcinės, deformacinės ir darbo siūlės yra puikus vandens laidininkas. Nors tai gali pasirodyti kaip smulkema, tačiau iš tikrųjų ši smulkmena gali pridaryti labai didelių problemų ateityje. Dar viena priežastis - netinkamos statybinės medžiagos. Kaip jau minėjome, pamatai - tai ne ta vieta kur būtų galima taupyti, todėl būtina pasirinkti tinkamas ir kiek įmanoma kokybiškesnes statybines medžiagas. Ketvirtoji, tačiau tikrai ne mažiausiai svarbi, hidroizoliacijos problemų priežastis - neprofesionaliai atlikti darbai. Hidroizoliacija turi būti atliekama šios srities specialistų, todėl jeigu prie pamatų dirbs ne itin patyrę meistrai - tai gali tapti problema. Ir visai nesvarbu, jog Jūs pasirinksite kokybiškas ir itin brangias medžiagas. Norint išvengti didelių problemų ateityje reikia pasirinkti ne tik kokybiškas medžiagas, tačiau ir profesionalius meistrus.

Sprendimas: Samdykite tik tuos rangovus, kurie turi patirties hidroizoliacijos srityje, ir kurie gali pateikti atitinkamus sertifikatus bei rekomendacijas. Nors rūsio hidroizoliacija gali atrodyti kaip sudėtinga užduotis, tinkamai įgyvendinus minėtas strategijas, galima užtikrinti, kad jūsų rūsys bus saugus ir sausas. Svarbiausia yra nepamiršti, kad kiekvienas sprendimas turi būti pritaikytas prie konkrečių sąlygų ir poreikių.

Hidroizoliacijos tipai ir medžiagos

Pamatų hidroizoliacija paprastai orientuojama į dvi plokštumas: į horizontalią ir vertikalią. Pastaroji įrengiama, siekiant apsaugoti betoną nuo permirkimo ir bandant išvengti pasikartojančių sąstingio ir atšilimo ciklų. Šie procesai laikui bėgant ardo betono masę ir keičia pamatų būklę. Vertikali hidroizoliacija įrengiama vidinėje ir išorinėje pusėse. Horizontali pamatų hidroizoliacija užtikrina, kad parengtoje konstrukcijoje esanti kapiliarinė drėgmė negalėtų pakilti aukščiau, t. y. nepasiektų sienų.

Hidroizoliacijos įrengimui naudojamos įvairios medžiagos. Paprastai pamatų hidroizoliacija yra skirstoma į atskiras kategorijas, remiantis paklojimo būdu ir veikimo principu.

Klijuojama hidroizoliacijos danga

Rengiama iš plėvelinių arba ruloninių hidroizoliacinių medžiagų, kurios klijuojamos ant pagrindo (ir viena ant kitos), dirbant su specialia vandeniui atsparia mastika. Senosios medžiagos kėlė gana daug sunkumų, t. y. jos buvo nepatvarios ir lengvai pažeidžiamos. Šiandieninės klijuojamos dangos gali pasigirti nepriekaištingomis savybėmis. Populiariausias pasirinkimas: izoplastas, izoelastas ir mostoplastas.

Tepama hidroizoliacija

Padeda apsaugoti pamatus nuo gruntinio ir kapiliarinio vandens. Vienas lengviausių, pigiausių ir seniausiai naudojamų hidroizoliacijos būdų yra sienų padengimas bitumo sluoksniu. Tiesa, šis būdas taikomas tuo atveju, kai gruntas sudarytas iš smėlio. Jei grunto sudėtyje yra molio ar kitokios rūšies drėgmės, būtina naudoti tvirtas hidroizoliavimo medžiagas. Tepamai hidroizoliacijai priskiriamos bituminės polimerinės, bituminės guminės ir cementinės polimerinės mastikos. Nors bitumas yra lengvai apdorojama ir nebrangi medžiaga, vis dėlto jos eksploatacijos laikas yra gana trumpas, o temperatūrai nukritus žemiau nulio, jis tampa trapus, greičiau plyšta ir atšoka. Cementinė polimerinė mastika sudaryta iš kokybiško sauso cemento ir specialių mineralinių priedų.

Jeigu gruntiniai vandenys jau spėjo prasiskverbti pro rūsio betoną ir šiek tiek užtvindė rūsį, tuomet gyventojus labiau domina tokios hidroizoliacinės mastikos, kurias, tepant, jos patikimai sukimba su drėgnu šlapiu betonu ir sukuria barjerą vandens patekimui. Tepamosios mastikos: sukuriama vandeniui atsparus sluoksnis, ilgaamžiškumas, apsaugo pamatus nuo didelės drėgmės ar cheminių veiksnių. Vienas iš efektyviausių būdų šiai problemai spręsti yra skystųjų hidroizoliacinių medžiagų naudojimas. Šios medžiagos, tokios kaip epoksidinė ar poliuretaninė danga, sukuria atsparų vandeniui sluoksnį ant sienų paviršiaus.

Įsiskverbianti pamatų hidroizoliacija

Gaminama iš cemento, smulkinto smėlio ir specialių chemiškai aktyvių priedų. Ši hidroizoliacija padeda sumažinti betono kapiliarinį pralaidumą. Vienas iš didžiausių minėtosios technologijos privalumų yra tai, kad šias medžiagas galima sėkmingai naudoti tiek pastato viduje, tiek jo išorėje.

Skvarbioji hidroizoliacija: ši rūsio hidroizoliacija nuo požeminio vandens atliekama naudojant specialias medžiagas, galinčias prasiskverbti į betono ar plytų struktūrą. Prasiskverbiančių elementų sudėtyje yra polimerinių priedų cemento pagrindu. Mišinys tepamas ant drėgno betono paviršiaus, prasiskverbia į betono poras ir jose suformuoja kristalines struktūras. Naudojama betono sienoms kartu su skvarbiąja hidroizoliacija, pasižymi maksimaliu sukibimu tarp visų medžiagų. Technologija yra universali ir tinka betoninėms, metalinėms ir medinėms konstrukcijoms. Medžiaga turi keletą privalumų - įsiskverbia giliai, greitai sukietėja ir visiškai užpildo sienų tuštumas, kristalizuojasi iš išorės ir reikalauja mažai laiko ir medžiagų.

PENETRON technologija: PENETRON sistemos medžiagos - tai pats efektyviausias būdas hidroizoliuoti ir apsaugoti rūsio patalpas nuo vandens prasiskverbimo. Su PENETRON sistemos medžiagomis visus hidroizoliacijos darbus galima atlikti iš vidinės patalpų pusės, nebūtini profesionalūs meistrai - viską galima atlikti ir patiems. PENETRON - hidroizoliacinė medžiaga, įsiskverbianti į surenkamas, monolitines betono ir gelžbetonio konstrukcijas, paviršius ir tinko sluoksnius iš cemento ir smėlio skiedinio. PENETRON skvarbioji kristalinė hidroizoliacija nesusidėvi, nepraranda eksploatacinių savybių, nebijo mechaninių pažeidimų ir agresyvios cheminės aplinkos. PENEBAR tarpinė: Betonavimo siūlės sandarinamos hidroizoliacine, besiplečiančia tarpine PENEBAR.

Xypex technologija: Xypex medžiagos pasaulyje naudojamos jau 40 metų, o Lietuvoje pradėtos naudoti nuo 1997 metų. Dažniausiai šios medžiagos naudojamos sprendžiant jau esančių konstrukcijų problemas, bet pastaruoju metu sėkmingai naudojama ir statant naujus pamatus. Xypex kristalinė, netoksiška hidroizoliacijos technologija panaudota daugybėje pamatinių konstrukcijų visame pasaulyje ir tarp vartotojų puikiai užsirekomendavo kaip padedanti išsaugoti betono vientisumą, sandarumą ir padaryti betoną nelaidų net ir esant labai dideliems hidrostatiniams slėgiams. Skirtingai nei kitos paviršinės hidroizoliacinės medžiagos, Xypex kristalinė technologija veikia betono viduje, todėl neturi barjerinių technologijų trūkumų: Pailgina betono tarnavimo laiką ir veikia tiek, kiek tarnauja pats betonas. Sandarina įtrūkimus, kurių plotis iki 0,4mm. Atlaiko labai didelį vandens spaudimą. Paprastas defektų remontas. Esant betoninėm konstrukcijų storiui iki 30 - 40 cm yra pigiau nei naudojant tepamas dangas. Priedo naudojimas dažnai būna tikslingas esant žemoms temperatūroms kai naudoti standartines technologijas yra sudėtinga. Betonuojant požemines konstrukcijas rekomenduojama naudoti 2% Xypex Admix C-1000 pagal naudojamo cemeto kiekį. Kadangi Xypex medžiagų veikimas pagrįstas tuo, jog Xypex aktyvūs chemikalai reaguoja su šalutiniais cemento hidratacijos produktais, todėl reikalinga jog betono sudėtyje būtų pakankamai cemento.

Montuojama hidroizoliacija

Tai vienas patikimiausių hidroizoliacijos būdų, kurio metu sukuriami apsauginiai ekranai. Nuo seniausių laikų šiam darbui buvo naudojamas paprastas molis (sutankintas). Tiesa, tokia hidroizoliacija turėjo tam tikrų trūkumų, kurių vienas didžiausių - prastos eksploatacijos sąlygos. Tiek senuose, tiek naujuose pastatuose dažna problema - į rūsį besiskverbianti gruntinė drėgmė. Tokius rūsius dažnai tenka remontuoti ir apsaugoti nuo vandens prasiskverbimo iš vidaus ypač, kai vanduo kyla per grindis arba jau sutvarkytas gerbūvis ir nėra galimybės atkasti pamato. Šiam tikslui reikalinga hidroizoliacija, kuri ne tik apsaugotų rūsį nuo vandens patekimo į patalpą, bet ir hidroizoliuotų patį betoną. Paviršinių hidroizoliacinių dangų čia naudoti nebegalim - betone likusi drėgmė ne tik jį ardys toliau, bet ir gali pridaryti didesnių problemų kildama į viršų. Patikimiausias šiuo atveju sprendimas - naudoti VANDEX SUPER giluminę kristalinę betono hidroizoliaciją.

VANDEX SUPER - tai unikali medžiaga, kurią padengus ant betoninio paviršiaus, aktyvieji chemikalai reaguoja su laisvosiomis kalkėmis bei drėgme, esančia betono kapiliarinėje sistemoje, ir suformuoja netirpias kristalines struktūras. Šie kristalai užblokuoja kapiliarus ir mikro įskilimus betone, apsaugodami nuo tolesnio vandens įsiskverbimo (net spaudiminio). Tačiau VANDEX sluoksnis leidžia ir toliau migruoti garams, t.y. betonas lieka “kvėpuojantis”. Tuo tarpu į betoną nebepatenka vanduo ir kiti skysčiai - taip armatūra apsaugoma nuo korozijos. Papildomai VANDEX SUPER apsaugo betoną ir nuo jūros vandens, nuotekų, agresyvaus gruntinio vandens ir cheminių tirpalų įsiskverbimo. neieškant profesionalios pagalbos. betonas būna įmirkęs, ir nebereikia jo papildomai drėkinti. Svarbiausia hidroizoliacijos atlikimo sąlyga - betonas turi būti drėgnas ir švarus. Taigi, reikia nuvalyti dažus, tinką ar kitas paviršines medžiagas. Nuvalius paviršių reikia suremontuoti visus betono įskilimus ir siūles su remontiniu hidroizoliaciniu mišiniu VANDEX CEMLINE MG 4 arba VANDEX UNI MORTAR 1, o vandens pratekėjimus sustabdyti greitai stingstančiu mišiniu VANDEX PLUG. Giluminė kristalinė hidroizoliacija VANDEX SUPER ant suremontuoto, drėgno ir švaraus paviršiaus užtepama šepečiu ir pradeda vykti cheminė reakcija. Būtina paviršių pasaugoti pirmas 5 dienas po užtepimo, kad kristalai nebūtų nuvalyti ar nuplauti nuo paviršiaus, ir palaikyti drėgmę purškiant vandens rūku, kad paviršius neperdžiūtų. Toliau hidroizoliacijos procesas iš lėto vyksta gylyn į betoną. Kristalinę giluminę hidroizoliaciją VANDEX SUPER galima naudoti be tik rūsių hidroizoliavimui, bet visur, kur yra betonas: pamatams, šuliniams, lifto šachtoms, geriamo vandens bei nuotekų rezervuarams, užtvakoms ir krantinėms, tiltams.

Kiti hidroizoliacijos būdai: Vienas hidroizoliacijos būdas - apsauginių ekranų sukūrimas. Nuo seno tam naudojamas sutankintas paprastas molis (40-50 cm. sluoksnis). Kiek geresnis variantas yra betonitinis molis, nes jis saugo pamatus būdamas 1-2 cm. storio. Betonito sluoksnis įspaudžiamas tarp dviejų kartono arba geotekstilės lapų. Kartoninis lukštas eksploatacijos metu suyra, o visas įžemintas paviršius tampa apsuptas molio.

Rūsio hidroizoliacija iš vidaus

Drėkstančios rūsio sienos ir grindys yra dažna problema, su kuria susiduria klientai. Todėl svarbu pasirinkti tinkamą hidroizoliacijos būdą ir medžiagas, atsižvelgiant į pastato ypatybes, aplinkinį gruntą ir naudojamas medžiagas.Yra keli hidroizoliacijos atlikimo būdai, atsižvelgiant į pastato ypatybes, aplinkinį gruntą ir pačias naudojamas medžiagas. Rūsio hidroizoliacija nuo gruntinių vandenų atliekama naudojant įvairių tipų medžiagas, tarp kurių yra prilydomi ir teptiniai variantai. Rūsio hidroizoliacija iš vidaus nuo gruntinių vandenų gali būti atliekama dviem būdais, priklausomai nuo požeminio vandens lygio:

• Polimerinė plėvelė. Tai 0,2 mm storio ritininė medžiaga, kuri naudojama sandarinimui, jei rūsio grindys yra virš gruntinio vandens lygio.
• Profiliuota izoliacija. Tai gofruotas lakštas (dygliuotas arba spuoguotas), pagamintas iš daugiasluoksnio polietileno, kuris naudojamas, jeigu gruntinio vandens lygis yra virš grindų lygio.

Jei pažeista rūsio siena dėl viršuje arba šalia pastatytų įrenginių nėra lengvai prieinama, puikiai gali tikti papildoma vidinė hidroizoliacija. Pastaraisiais dešimtmečiais papildomai horizontaliai izoliacijai mūre sukurti įsitvirtino ir yra sėkmingai naudojami injekavimo metodai. Tai yra efektyvi, švari ir, visų pirma, nebrangi metodai.

Pamatų tipai ir grunto savybės

Pamatų tipai ir grunto savybės Paprastai dviejų aukštų pastato pamatų kaina sudaro 15-20 proc. viso statinio karkaso kainos, o jei statomas ir rūsys - iki 30 proc. Tiesa, jei namas statomas ant šlaito arba drėgnoje vietovėje, pamatai kainuos daugiau. Norint projektą pritaikyti konkrečiai vietovei, reikia žinoti tos vietos grunto tipą, įšalimo gylį ir gruntinių vandenų kiekį, jų lygį, paviršiaus reljefą ir pan. Labai dažnai pamatų tipą ir dydį lemia grunto tipas.

Visi gruntai skirstomi į dvi grupes: besiplečiančius gruntus ir nesiplečiančius. Besiplečiantiems gruntams priskiriami molingi, smėlingi (smulkaus ir dulkinio smėlio), stabiablokiai gruntai, kuriuose yra daugiau kaip 15 proc. molio priemaišų. Stambiablokiai gruntai su smėlio priemaišomis, stambaus ir vidutinio stambumo žvyringas smėlis, kuriame nėra molio priemaišų, priskiriami prie nesiplečiančių. Pamatus galima kloti tiesiai ant uolinių gruntų, kurie yra ypač tvirti, nesispaudžia, atsparūs vandeniui ir šalčiui, neišplaunami ir nesiplečiantys. Tačiau tokie gruntai mūsų kraštuose labai reti.

Jei namas bus sunkus, pamatus vertėtų daryti gelžbetoninius, o padas turėtų būti žemiau grunto peršalimo lygio. Tai neleis pamatams persisukti ar išsikreivinti. Geriausias variantas - ištisinė gelžbetoninė plokštė po visu namu, kuri yra ir pamato pagrindas, ir rūsio grindys. Pigiau kainuotų monolitinės rūsio sienos, jos turi būti ne plonesnės kaip 30 cm. Rūsio sienų hidroizoliacijai dažniausiai naudojamos tepamos bituminės mastikos arba klijuojamas hidrostikloizolas. Toks būdas pigesnis, bet ir kokybė prastesnė.

Patarimai ir rekomendacijos

Patarimai ir rekomendacijos Pamatų liejimą reikėtų patikėti profesionalams, nes nedideli po žeme paslėpti defektai išryškėja ne iš karto. Vėliau juos ištaisyti gali būti labai sunku arba net neįmanoma. Prieš klojant pamatus reikėtų paruošti pagalvę iš nesiplečiančio grunto (smėlio, žvirgždėto smėlio ir pan.). Pagalvė drėgname grunte veiks kaip drenažas. Nulinio ciklo darbai paprastai vykdomi pavasarį ir vasarą, tačiau mažai įgilinto pamato kloti ant peršalusio grunto negalima. Esant minusinei temperatūrai galima naudoti tik specialų betoną ir jį šildyti iki pat stingimo pradžios. Jei grunte gausu gruntinio vandens, prieš liejant pamatą pagalvės medžiagą reikia apsaugoti nuo galimo užliejimo.

Teisingos hidroizoliacinės medžiagos pasirinkimas yra lemiamas bet kokio hidroizoliacijos projekto sėkmei. Rinkitės medžiagas, kurios yra patikrintos ir atitinka visus būtinus standartus. Pvz., cementinės hidroizoliacinės medžiagos yra labai tinkamos statinio pagrindams, nes jos yra atsparios dideliam slėgiui ir turi ilgą eksploatacijos laiką. Hidroizoliacijos poveikis ir ilgaamžiškumas priklauso nuo įvairių veiksnių. Vienas iš svarbiausių veiksnių yra tinkamos hidroizoliacijos sistemos pasirinkimas, atsižvelgiant į vandens apkrovos tipą. Nesvarbu, ar cokolis izoliuotas ar ne, tinkuotas ar su matomais akmenimis, jis yra pastato dalis, kuriam keliami vieni iš didžiausių reikalavimų. Šie reikalavimai yra susiję ne tik su kylančia drėgme ir druskingais vandens purslais, bet ir su mechaniniu poveikiu.

Tinkama statinio būklės analizė yra tvaraus ir ekonomiško atnaujinimo pagrindas. Tinkamai atnaujinimo koncepcijai parengti reikia žinoti statybinių defektų priežastis ir apimtį, jas nustatyti matavimo technologijomis ir dokumentuoti.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad netinkamai įrengta hidroizoliacija gali sukelti daugiau problemų nei ją sprendžiant.

Rūsių drenažo sistema turėtų būti suprojektuota taip, kad vanduo būtų efektyviai nukreipiamas į drenažo kanalus ir toliau nuo pastato.

tags: #pamatu #hidroizoliacijos #rusys