Lietuvos Respublikoje pripažinus kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendį dėl laisvės atėmimo bausmės, ši bausmė turi būti suderinama su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais. Bausmės derinimas apima teisingo trukmės nustatymo, bausmės atlikimo vietos pasirinkimo ir atitikties nurodytoms teisės normoms klausimus, kurie išsamiai aptariami Pamatiniame sprendime 2008/909/TVR bei nacionaliniuose teisės aktuose.
Kontekstas ir pagrindinės nuostatos
Pripažinus kitos ES valstybės narės teismo nuosprendį dėl laisvės atėmimo bausmės, vykdantysis valstybė turi užtikrinti, kad paskirta bausmė atitiktų jos teisės aktų reikalavimus, o ta bausmė būtų derinama pagal Pamatinį sprendimą 2008/909/TVR. Pagrindinį vaidmenį atlieka bausmės trukmės nustatymas, nes tai vienas esminių klausimų derinant nuosprendį su nacionaline teise (Švedas, 2007; Hofmann, Nelen, 2020). Lietuvoje 2014 m. įsigaliojęs Įstatymas dėl ES valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo nustato, kad derinant bausmę turi būti laikomasi Pamatinio sprendimo 8 straipsnio nuostatų.
Esminiai reikalavimai suderintos bausmės trukmei
- Bausmės trukmė turi būti suderinta taip, kad ji atitiktų vykdančiosios valstybės teisės normas: jei paskirta bausmė viršija maksimalią bausmės trukmę, kuri galėtų būti paskirta už tą nusikaltimą jos teisėje, ji turi būti adaptuota atitinkamai (Klip, 2021; Montaldo, 2020).
- Suderinta bausmė neturi būti sudėtingesnė ar trumpesnė nei maksimaliai įstatyta subendrinta bausmė už kelių nusikaltimų, ir neturi viršyti BK nustatytos maksimalaus termino, o nepilnamečiams - atitinkamai mažesnių ribų (BK 63, 90 straipsniai, Švedas et al., 2020).
- Pripažinimo metu vykdymo trukmės adaptavimas vyksta tik tada, kai ji nesuderinama su vykdančiosios valstybės teise; kitu atveju nuosprendis gali būti vykdomas tokia, kokia buvo paskirta išduodančioje valstybėje (Klip, 2021; Teisingumo Teismas Ognyanov, Grundza, AV bylos).
- Nacionaliniai teismai turi laikytis išduodančios valstybės nurodymų ir faktinių aplinkybių, kurios buvo nustatytos nuosprendyje, ir neturi jų keisti, išskyrus atvejus aiškioms išimtinėms sąlygoms (Plachta, 1993; Kauno apygardos teismas 2018; Panevėžio apygardos teismas 2019).
- Derinant bausmę svarbu atsižvelgti į bausmės rūšį ir trukmę, o ne į bausmės vykdymo sąlygas; tarptautiniai teisės aktai nenumato vykdymo sąlygų derinimo (LAT sprendimai, 2018-2021).
Praktinės nuorodos į teismų praktiką
Teismų praktikoje akcentuojama, kad dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo vykdančiosios valstybės teismai neturi teisės iš naujo nagrinėti kaltės ar iš esmės keisti užsienio teismo sprendimą; jie tik derina skiriamos bausmės trukmę su Lietuvos teisiniais reikalavimais. Latvių, Lietuvos ir kitų teismų praktikose koncentruojamasi į tai, kad nuosprendžio pripažinimas ir vykdymas neturi vesti į naujo bausmės skyrimo proceso, o tik adaptuoti bausmės trukmę pagal Pamatinio sprendimo 8 straipsnio nuostatas (Kauno apygardos teismas 2018; Panevėžio apygardos teismas 2019; Klaipėdos apygardos teismas 2016).
Teismai ir teisės aiškinimas
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nuosekliai aiškina, kad paskirtoji bausmė gali būti adaptuojama tik pagal 8 straipsnio 2-4 dalis, jeigu ji nesuderinama su vykdančiosios valstybės teisėmis. Pavyzdžiui, OGNYANOV, Grundza, AV bylose teigta, kad reikia gerbti nuosprendžius ir juos vykdyti tokie, kaip priimta įprastinėje teisėje, o adaptavimas turi būti ribotas ir tik esant būtinybei (Teisingumo Teismo sprendimai 2016, 2017, 2021).
Tarybos sprendimų priėmimo animacija (EN)
Įstatyminė bazė Lietuvoje
2014 m. įsigaliojęs Įstatymas dėl ES valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo nustato, kad derinant bausmę turi būti laikomasi Pamatinio sprendimo 8 straipsnio nuostatų. Lietuvos teismai vadovaujasi šiais principais vykdant nuosprendžių pripažinimą ir vykdymą, atsižvelgdami į maksimalią galimą trukmę ir nepilnamečių specialiąsias taisykles (Švedas, 2007; Klip, 2021; Montaldo, 2020).
Ką reiškia adaptuoti bausmę
Adaptavimas reiškia nustatytos bausmės trukmės korekciją, kad ji atitiktų vykdančiosios valstybės teisės aktų reikalavimus, tačiau ji neturi sudaryti naujo pagrindo skirti papildomą bausmę ar perskaičiuoti kaltės įrodymų. Nacionaliniai teismai turi laikytis paskirtos nuosprendžio faktinių aplinkybių ir nelygu jų keisti, nebent egzistuoja teisėtos išimtys pagal Pamatinį sprendimą 2008/909/TVR 8 straipsnio nuostatas (Panevėžio apygardos teismas 2019; Kauno apygardos teismas 2018).
Praktinė išvada dėl esminių reikalavimų
Syteminėje perspektyvoje svarbiausia - nustatyti, ar užsienio teismo paskirta bausmė atitinka Lietuvos baudžiamųjų įstatymų reikalavimus. Jei taip, dažnai pakanka pripažinti nuosprendį ir vykdyti jį tokį, koks jis buvo paskirtas; jei ne, taikomas ribotas adaptavimas. Taip užtikrinama teisingumo principo laikymasis ir apsauga nuo nepagrįsto kalinimo laikotarpio prailginimo (Švedas, 2007; Hofmann, Nelen, 2020; Teisingumo Teismo AV bylos 2021).
< tagimg>Diagrama: Kaip vykdomas nuosprendis pagal Pamatinį sprendimą 2008/909/TVRtags: #pamatinis #sprendimas #2008 #675 #tvr