Dalyvis - tai veiksmažodžio forma, kuri turi tiek veiksmažodžio, tiek būdvardžio ypatybių. Jis iš veiksmažodžio kamieno daromas neasmenuojama forma, kuri gali būti linksniuojama. Panašiai kaip veiksmažodžiai, dalyvis turi laikų formas; lietuvių ir daugelyje kitų kalbų dalyvis sudaro pagrindą rūšies kategorijai. Pagal rūšį dalyviai skirstomi į veikiamuosius ir neveikiamuosius.
Veikiamieji esamojo laiko dalyviai
Veikiamieji dalyviai lietuvių kalboje yra 4 laikų, tarp jų ir esamojo laiko. Esamojo laiko veikiamieji dalyviai daromi iš veiksmažodžių esamojo laiko kamieno su priesagomis -(i)ant-, -int- ir linksnių galūnėmis. Trumposios vyriškosios giminės vardininko formos turi galūnes -(i)ąs, -įs, -ą, -į. Pavyzdžiui: einąs, einantis, einanti; plaukiąs, plaukiantis, plaukianti; tylįs, tylintis, tylinti.
Esamojo laiko veikiamųjų dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko trumpųjų formų galūnėse rašome nosines raides (i)ą, į: kalbąs, kalbą; šaukiąs, šaukią; mylįs, mylį; eisiąs, eisią; dirbsiąs, dirbsią. Vardininko ilgųjų formų galūnėse nosinės raidės nerašomos: kalbantis, kalbantis, mylintis, mylintis; šauksiantis, šauksiantis.
Esamojo ir būsimojo laiko veikiamųjų dalyvių daugiskaitos vardininko galūnė yra -ys, jei vienaskaitos vardininko galūnė yra -is: bėgantis - bėgantys, žiūrintis - žiūrintys, sakantis - sakantys; bėgsiantis - bėgsiantys, nešantis - nešantys, sakysiantis - sakysiantys.
Esamojo ir būsimojo laiko veikiamųjų dalyvių linksnių, išskyrus trumposios formos vyriškosios giminės vardininką, kamiene rašome ia: laukianti, laukiantis, laukiančios, laukiantys; lauksianti, lauksiantis, lauksiančios, lauksiantys.
Veikiamieji dalyviai gali reikšti ne tik daiktų požymius, bet ir šalutinį sakinio veiksmą (pvz., Grįžęs nieko neberadau), atstoti aiškinamuosius šalutinius sakinius (pvz., Tėvas sakėsi pavargęs), žymi netiesiogiai patirtą veiksmą (pvz., Ten žmonės gyvenę; Čia kiškio bėgta).
Panašiai kaip būdvardis, dalyvis turi linksnių, skaičių ir giminių formas. Dalyvis buvo vartojamas senaisiais indoeuropiečių kalbų raidos laikais. Jų formų sistema paliudyta senovės indų, graikų, lotynų kalbose. Lietuvių kalba iš visų gyvųjų indoeuropiečių kalbų geriausiai išlaikė pirmines dalyvio formas ir vartoseną.
Veikiamaisiais dalyviais reiškiama ypatybė, kylanti iš paties veikėjo veiksmo (pvz., bėgantis sportininkas, sužaliavusi pieva).
Pavyzdžiai:
- švilpiąs - veik. dalyvis, būs. l., vyr. g., padarytas iš žodžio "švilps"
- šokanti - veik. dal., es. l., mot. g., padaryta iš žodžio "šoko"
- brisianti - veik. dal., es. l., mot. g., padaryta iš žodžio "brido"
Sangrąžinių ir įvardžiuotinių dalyvių darba ir rašyba
Sangrąžiniai dalyviai daromi tik iš sangrąžinių veiksmažodžių. Sangrąžinių dalyvių priesagų rašyba tokia pat kaip ir nesangrąžinių. Pavyzdžiui: pasirašąs, pasirašantis, pasirašanti (pasirašo); pasirašęs, pasirašiusi (pasirašė).
Dalyviai, kaip ir vyriškosios ir moteriškosios giminės būdvardžiai, kelintiniai skaitvardžiai, kai kurie įvardžiai gali būti įvardžiuotiniai: rašantysis, rašančioji, valgomasis, nepažįstamoji. Įvardžiuotiniai dalyviai daromi ir rašomi taip pat kaip ir įvardžiuotiniai būdvardžiai.
Dalyvių vartojimas ir reikšmės
Su pagalbiniu veiksmažodžiu būti dalyvis sudaro sudėtinių (perifrastinių) veiksmažodžio formų paradigmą.
Įvardžiuotinių formų daryba ir rašyba
Dalyviai gali būti vartojami ne tik kaip daiktų požymiai, bet ir žymėti šalutinį sakinio veiksmą, atstoti aiškinamuosius šalutinius sakinius, reikšti netiesiogiai patirtą veiksmą.
Veikiamieji dalyviai turi keturis laikus: esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį, būsimąjį. Neveikiamieji - tris: esamąjį, būtąjį ir būsimąjį. Veikiamaisiais dalyviais reiškiama ypatybė, kylanti iš paties veikėjo veiksmo, o neveikiamaisiais - iš kito veikėjo veiksmo.
tags: #pamatinis #esamoho #laiko #veiksamzodis