Teisė į gyvybę reiškia, kad jūs turite turėti galimybę gyventi tokiomis sąlygomis, kad jūsų gyvybei negrėstų joks pavojus. Kankinimų draudimas reiškia, kad su jumis niekas negali elgtis ypač žeminančiai ir nežmonišku būdu, verčiant jus patirti fizinį ar psichologinį skausmą ir kančias. Teisė į fizinę laisvę reiškia, kad jūsų fizinė laisvė negali būti apribota be priežasties. Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą reiškia, kad nusprendęs kreiptis į teismą, jūs turite teisę į teisingą ir objektyvų savo bylos nagrinėjimą. Ši teisė užtikrina jūsų, kaip proceso šalies, statusą, lygiavertį kitai proceso šaliai, teisę išsakyti paaiškinimus ir teikti argumentus, turėti advokatą ir t.
Teisė į nuosavybę reiškia netrukdomą naudojimąsi savo nuosavybe. Tai reiškia, kad jūs turite teisę naudoti, plėtoti, parduoti, sunaikinti savo nuosavybę ar disponuoti ja taip, kaip norite. Teisė į privataus ir šeiminio gyvenimo gerbimą yra labai plati. Ji apima jūsų teisę nuspręsti, kaip kurti savo šeiminį gyvenimą ir kaip gyventi, su kokiais draugais ir žmonėmis leisti laiką, ji saugo jūsų namų ir susirašinėjimo neliečiamumą, ji garantuoja jums pasirinkimo savarankiškumą ir panašiai. Ši teisė gali būti apribota įstatymais, siekiant apsaugoti kitus itin svarbius interesus, pavyzdžiui, viešąją tvarką arba valstybės saugumą. Saviraiškos laisvė reiškia teisę be baimės ir netrukdomai ieškoti, gauti ir dalytis informacija bei idėjomis. Tai labai svarbu asmeniniam tobulėjimui ir orumui. Susirinkimo laisvė reiškia teisę burtis kartu su kitais, sudaryti taikią grupę ir kolektyviai reikšti savo idėjas ir nuomonę, išsakant ją viešai. Ši teisė - tai būdas realizuoti savo žodžio laisvę, tad ji yra labai svarbi, nes leidžia jums skleisti savo idėjas ir žinią platesnei auditorijai.
Europos Sąjunga grindžiama žmogaus orumo, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms vertybėmis. Jos apima vaiko teises ir mažumoms priklausančių asmenų apsaugą. ES pagrindinių teisių chartija garantuoja šias kiekvieno ES gyvenančio žmogaus teises, įpareigoja ES institucijas bei įstaigas ir nacionalines valdžios institucijas gerbti jas įgyvendinant ES teisę. Siekdama užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje, ES taip pat prisijungė prie pagrindinių tarptautinių konvencijų, įskaitant JT asmenų su negalia teisių konvenciją ir Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvenciją).
Žmogaus teisės yra vienas iš pagrindinių ES santykių su kitomis šalimis ir regionais aspektų. Nagrinėjant šią temą įvardinamos pamatinės žmogaus teisių nuostatos LR konstitucijoje, JT visuotinėje ir žmogaus teisės deklaracijoje, ES žmogaus teisių konvencijoje. Taip pat aptariamos JT vaiko teisių (ir pareigų) konvencijos nuostatos. Diskutuojama, kaip žmogaus teisės užtikrinamos mūsų aplinkoje (šeimoje, klasėje, mokykloje, visuomenėje) ir kaip tai sietina su bendražmogiškomis vertybėmis, pvz., tolerancija, pagarba, laisve ir kitomis.
Nagrinėjamos pagrindinės LR ir ES lygių galimybių sritys, t. y., prieš įstatymą, moterų ir vyrų, neįgaliųjų teisės, kova prieš rasizmą, ksenofobiją ir kt. E2.3. Bendravimo tinkle etikos principai. [...] aptariamos pagrindinės virtualiosios komunikacijos etikos taisyklės [...]; aptariamos ir kitos etikos taisyklės: [...] gerbti pašnekovą, jo neįžeidinėti, nerašyti nekultūringų, užgaulių atsiliepimų, nesijuokti iš kitokios išvaizdos, tautybės, rasės ar kito tikėjimo žmonių; rašant atsižvelgti į skirtingus adresatus (bendraamžį, vyresnį, pažįstamą, nepažįstamą).
Skaitmeninio turinio vertinimas. A3.3. Skaitmeninio turinio vertinimas. Įsivertinimas ir refleksija. Mokomasi vertinti savo ir kitų sukurtą skaitmeninį turinį pagal kelis kriterijus, aptariama argumentavimo svarba, atkreipiamas dėmesys į skaitmeninio turinio naudojimo teisėtumą (autorių teisės, licencijos). [...] stengiamasi išklausyti kitų nuomones, toleruoti konstruktyvią kritiką, argumentuotai išsakyti savo nuomonę, atsižvelgti į pastabas, koreguoti, tobulinti darbą. F3.3. Saugus bendravimas ir bendradarbiavimas virtualiojoje erdvėje. [...] Aptariami bendravimo ir bendradarbiavimo elektroniniu būdu etiniai principai: mandagiai, taisyklingai kalbėti, rašyti žinutes, atsakyti į gautas žinutes, korektiškai rašyti komentarus.
E2.3. Grupinio bendravimo etikos principai. C3.3. Nagrinėja dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi, neuroninių tinklų taikymo sritis, vertina privalumus ir grėsmes. Dirbtinis intelektas ir neuroniniai tinklai. Prisimenama dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi samprata. [...] Diskutuojama apie dirbtinio intelekto naudojimo etiką, teisinius ir socialinius principus, susipažįstama su Europos Sąjungos ir Lietuvos pagrindiniais teisės aktais, reglamentuojančiais dirbtinio intelekto naudojimą švietime, mene ir kt. Aptariami dirbtinio intelekto naudojimo privalumai ir grėsmės.
Pasaulio taisymas: tarpreliginis dialogas. Pasaulio taisymas: tarpreliginis dialogas. Religinių patirčių ir praktikų įvairovė. Žmogaus ir vaiko teisės. Žmogaus teisių pažeidimai. Analizuojami žmogaus teisių pažeidimai. Piliečio, mokinio teisės ir pareigos. Socialinės grupės ir tolerancija visuomenėje. Aptariamos skirtingos visuomenės socialinės grupės. Analizuojamos netolerantiško elgesio priežastys, problemų sprendimo būdai Lietuvoje ir pasaulyje.
Teisių principai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Nagrinėjant pilietinių, politinių, socialinių, ekonominių ir kultūrinių teisių principus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įvertinama atsakomybės, individualumo ir originalumo vertė pilietinei visuomenei. Lietuvos Respublikos teismai ir teisminio proceso dalyviai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Mokoma(si) daryti išvadas, kodėl formuojant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sudėtį dalyvauja skirtingos Lietuvos Respublikos valdžios šakos. ES valstybių piliečius vienijančios teisės. Įvardijamos ES valstybių piliečius vienijančios teisės. Aptariamas ES piliečių vaidmuo priimant sprendimus bendrijoje.
A3.3. Apibūdina bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose, galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei aplinkai. Kraujas ir kraujotaka. Mokomosi paaiškinti, kodėl žmogui svarbu žinoti savo kraujo grupę; nurodyti, ką reikia žinoti prieš tampant neatlygintinu kraujo donoru; apibūdinti kraujo bankų paskirtį. Organų donorystė. Genetika. Genai ir chromosomos. Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. Dauginimasis. Žmonių įvairovė. mokomasi empatiškai priimti kitokius žmones.
Žmogaus teisių apsauga praktikoje
Disonanse tarp idealų ir realybės dažnai kyla dėl vienos priežasties - netinkamo supratimo apie žmogaus teises. Pagrindinės nuostatos įtvirtintos LR Konstitucijoje, tarptautinėse sutartyse ir ES teisėje, todėl jos turi būti įgyvendinamos nacionaliniu lygiu. Diskutuojama, kaip užtikrinti teisingą bylos nagrinėjimą, apsaugoti asmens laisves ir privatumą bei skatinti toleranciją visuomenėje.
Taip pat aktualu aptarti, kaip technologijos - dirbtinis intelektas, skaitmeninis turinys ir etika - įtakoja teisių užtikrinimą šiuolaikiniame pasaulyje. Reikia skatinti atsakingą elgesį internete, pagarą kitų nuomonei ir teisėtam turiniui, bei atsižvelgti į sąžiningą konkurenciją bei autorių teises.
2025-04-24 Spaudos konf. „Žmogaus teisės Ukrainoje: kodėl šalis juda pirmyn net karo sąlygomis?"
Žmogaus teisių kontekste ypatingą dėmesį galima skirti vaikų teisėms, lygybei prieš įstatymą, prieš diskriminaciją, bei galimybei dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Tarptautinės konvencijos siūlo bendrą standartą, o nacionalinės institucijos bei civilinės organizacijos įsipareigoja užtikrinti jų įgyvendinimą.
- Teisė į gyvybę ir jos apsauga
- Kankinimų draudimas
- Fizinė laisvė
- Teisingas bylos nagrinėjimas
- Nuosavybės teisė
- Privatumo ir šeimos gyvenimo gerbimas
- Saviraiškos ir susirinkimų laisvė
- Diskusijų ir skaitmeninio turinio etika
Tarptautiniai traktatai ir švietimo kontekstas
JT vaiko teisių konvencija, JT žmogaus teisių deklaracija ir ES pripažįsta, kad kiekvienas žmogus turi neprieštarautas pamatines teises, kurias būtina gerbti ir įgyvendinti. Švietimo tikslas - formuoti žmogaus teisių suvokimą, skatinti empatiją ir toleranciją, ugdyti gebėjimą konstruktyviai diskutuoti bei kritiškai vertinti skaitmeninį turinį.