Žmogaus teisės yra tie pagrindiniai standartai, kurie leidžia užtikrinti saugų, orų ir laisvą žmogaus gyvenimą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar kartą pasisakė apie tautinių mažumų mokyklas. Buvo pristatyti pasiūlymai. Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa? Internetui tapus ne tik kasdieniu informacijos, darbo ir pramogų įrankiu, neapykantos kalba taip pat rado savo vietą jame. 2023 m. gruodžio 28 d. Gruodžio 10-oji - Tarptautinė žmogaus teisių diena! Gruodžio 10-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė žmogaus teisių diena. Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) yra nevyriausybinė organizacija, kuri veikia tautinių mažumų teisių ir kitose žmogaus teisių srityse. Šis leidinys - tai neapykantos kalbos situacijos apžvalga nacionaliniu lygmeniu. Holokaustas, vienas tamsiausių žmonijos istorijos puslapių, iki pat šiandien yra giliai įsirėžęs į pasaulio istoriją, nors praėjo jau keli dešimtmečiai. Kiekviena šiuolaikinė demokratija turėtų būti grindžiama pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Kiekvieni nauji metai - tai nauja pradžia. 2022 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Peticijų konstitucinį įstatymą. Gruodžio 10-oji - Tarptautinė žmogaus teisių diena! Pagarba žmogaus teisėms yra esminis demokratinės visuomenės elementas. 2022 m. lapkričio 23 d. Nacionalinėje švietimo agentūroje lenkų švietimo bendruomenei pristatyti mokinių pasiekimų išorinio vertinimo pokyčiai. 2024 m. Lenkų bendruomenės kova dėl teisės į originalią asmenvardžių rašybą Lietuvoje tęsiasi. Neakivaizdinio sk. Teisės ir valdymo studijų programos 4-04 gr. Prof. dr. G. Prof. dr. E. 2.1. tvirtinimas 1992 m. 4. Viena svarbiausia žmogaus teisių, /tvirtinanti ideologin/ kultūrin/ politin/ plūraliam, viena iš pamatinių demokratiškos visuomenės atributų yra minties, tikėjimo ir žodžio laisvė.
Minties ir žodžio laisvės istorija: nuo senovės iki šiuolaikybės
Apie nuomonių raiškimo laisvę dar senovės Graikijoje kalbėjo Protagoras ir Gorgias: vienos nuomonės tikrumas yra abejotinas, o skirtingos mintys kyla iš skirtingų patirčių. XVII a. Anglijoje laisvė spaudai įgijo sisteminę formą, kai pradėjo formuotis nepriklausoma spausdinto žodžio teisė, vadinama žodžio laisvės tradicija. Johnas Miltonas savo traktate Aeropagitika ginė spaudos laisvę ir teigė, kad tiesa atsilaikys prieš klaidingą nuomonę tik tada, kai leidžiama jai kovoti su klaida. Spinoza pabrėžė, kad įstatymai turi saugoti asmens sąvokojimą, o tikėjimo laisvė ir ignoravimo reikalavimai turi būti ribojami tik siekiant apsaugoti visuomeninį orumą. Volteras skyrė didelę reikšmę ideologijų ir religijos laisvei, akcentuodamas, kad valstybė neturi varžyti žmonių įsitikinimų, o piliečiai turi meilė laisvai diskutuoti ir laisvai keistis idėjomis. 18-19 a. liberalizmas tęsė mintį, kad visos vertybės kyla iš žmogaus asmens poreikių realizavimo. Millio „Apie laisvą“ skatino nuomonės laisvę kaip viena iš moralinių žmogaus bruožų, o demokratinė visuomenė turi pripažinti žmogaus teises kaip pagrindinę jos institucijų funkciją.
Pamatinės teisės kaip konstitucinė gairė
1789 m. Prancūzijos žmogaus teisių ir pilietinių teisių deklaracija įtvirtino prigimtines teises kaip gimus gimusias ir neatimamas teisę apsaugą. XVIII-XIX a. Broliais laikais tokie teiginiai buvo įtvirtinami įvairiose šalyse, nurodant lojalumo Konstitucijai pareigą kaip ribojimą išimtinai. Apie laisvę reikšmės ribas kalba Skandinavijos pavyzdžiai - 1766 m. Švedijos parlamento įstatymas dėl spaudos laisvės įtvirtino, jog nuomonės laisvė yra kertinė demokratijos grandis. Anglijos ir Prancūzijos tradicijos įtvirtino ideologijų, religijų ir politinių tikėjimų laisvę; konstitucijos 20 straipsnyje detalizuojama teisė laisvai reikšti nuomonę, įskaitant rašytinę, žodinę ir kitokią išraišką. Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę pradėta kurti žmogaus teisių apsaugos institucinė sistema ir įtvirtinti konstitucinį žmogaus teisių katalogą, derinant užsienio teisinę patirtį su vietinėmis konstitucinėmis tradicijomis. Visos konstitucijoje įtvirtintos teisės formuoja vieningą ir darnią sistemą, kurioje visos teisės yra lygiai svarbios ir negalima teigti, kad politinės ar pilietinės teisės yra svarbesnės už socialines teisės.
Teisiniai pagrindai Lietuvoje
Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina platų žmogaus teisių katalogą, kurio turinys atspindi modernias demokratines vertybes: teisė į orų gyvenimą, teisė į laisvą nuomonę, religijos ir įsitikinimų laisvė, teisė į švietimą, kultūrą, mokslą bei asmens duomenų apsauga. Po atkūrimo svarbiausia užduotis buvo integruoti tarptautines ir regionines žmogaus teisių sutartis į nacionalinę teisę su atitinkama teismų praktika, suburiant tyrimus, teisės aktus ir teisės doktrinas. Pažymėtina, kad Konstitucijoje įtvirtintos teisės sudaro vieningą ir darnią sistemą, todėl negalima teigti, kad vienos teisės yra svarbesnės už kitas. Teisių katalogas Lietuvoje laikomas gana modernus ir platus, o jo turinys laikui bėgant gali būti aiškinamas tik įvertinus Konstitucijos institucijų interpretacijas.
Europos kontekstas ir tarptautiniai standartai
Lyginant Lietuvos teisinius pagrindus su kitų Europos šalių konstitucijomis, matyti, kad žmogaus teisių apsauga remiasi bendrais tarptautiniais standartais ir Europos žmogaus teisių konvencija. Konstitucinė teisinė tradicija įtvirtina teisę į nuomonės laisvę, religijos ir įsitikinimų laisvę, rašymo ir spaudos laisvę, švietimo ir kultūros laisvę, informacijos laisvę ir kt. Vakarų šalių konstitucijų įtvirtinimai dažnai papildomi konkrečiais ribojimais, kurie užtikrina konstitucinę santvarką, viešąjį interesą ir kitų pagrindinių teisių apsaugą. Tokie principai persikelia į Lietuvos teisę per įstatymus, tarp jų - gyvybės, laisvės, nuosavybės, tikėjimo ir sąžinės laisvės sritis.
Duotų duomenų įtraukimas į praktinį gyvenimą
Šiuo metu svarbu užtikrinti, kad neapykantos kalba ir diskriminacija būtų efektyviai reguliuojamos tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje. Nagrinėjant neapykantos kalbos situaciją, būtina atsižvelgti į tai, kaip teisės aktais ir teismo praktika apsaugo žmogaus teises tautinių mažumų, religijos, išsilavinimo ir žodžio laisvės srityse. Literatūroje nagrinėjama, kaip skirtingos valstybės reguliuoja minčių, įsitikinimų ir žodžio laisvės ribas siekiant suderinti nuomonių įvairovę su viešosios tvarkos poreikiais. Lietuvoje nuoseklus procesas reikalauja tarptautinių rekomendacijų ir nuolatinio institucionalinio dialogo.
Galimos praktinės priemonės ir ateities klausimai
- Stiprinti teisinių mechanizmų veikimą, užtikrinant įtikinamą neapykantos kalbos persekiojimą bei diskriminacijos prevenciją.
- Išplėsti švietimo programas apie žmogaus teises, konstitucinę atsakomybę ir toleranciją tautinei įvairovei.
- Sudaryti aiškias gaires tautinių mažumų mokyklų raidai, užtikrinant jų teisėtą pobūdį ir kultūrinį tapatumą.
- Gerinti viešąją diskusiją ir informavimo mechanizmus apie žmogaus teises tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu.
