Veiksmažodis - tai kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmą arba būseną ir atsako į klausimus „ką veikia?“. Dažniausiai veiksmažodis atlieka tarinio funkciją sakinyje. Pagrindinės veiksmažodžio formos lietuvių kalboje yra bendratis, kuri baigiasi priesaga -ti (pvz., eiti, bėgti, būti, nuskambėti), esamojo laiko trečiasis asmuo ir būtojo kartinio laiko trečiasis asmuo.
Skirtingose kalbose veiksmažodžių kaitymas gali skirtis. Kai kuriose kalbose veiksmažodžiai nėra kaustomi nei asmenimis, nei skaičiais. Vienintelė dažna išimtis yra veiksmažodis „būti“ (pvz., anglų k. to be, vokiečių k. sein, lotynų k. esse). Toks labai ribotas kaitymas būdingas analitinėms ir izoliacinėms kalboms. Beveik visose kalbose veiksmažodžiai yra kaitomi laikais.
Lietuvių kalboje išskiriami keturi vientisiniai laikai: esamasis, būtasis kartinis, būtasis dažninis ir būsimasis. Taip pat yra aštuoni sudėtiniai laikai: esamasis atliktinis, būtasis kartinis atliktinis, būtasis dažninis atliktinis, būsimasis atliktinis, esamasis pradėtinis, būtasis kartinis pradėtinis, būtasis dažninis pradėtinis, būsimasis pradėtinis. Be bendraties, esamasis ir būtasis kartinis laikai yra pagrindinės veiksmažodžio formos (pvz., eiti - eina - ėjo). Būsimasis laikas taip pat sudaromas iš bendraties. Pradėtiniai laikai formuojami iš atitinkamos veiksmažodžio „būti“ asmenuojamosios formos, pridedant pagrindinio veiksmažodžio veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvio formą, papildytą priešdėliu be- (pvz., buvau beateinąs, būdavau beateinąs, būsiu beateinąs).
Anglų kalbos laikai skirstomi į tris aspektus: simple, continuous ir perfect. Kiekvienas aspektas turi tris laikus: present, past ir future.
Latvių kalboje dar vartojama reikiamybės nuosaka, pavyzdžiui, „Brālim jāsēj rudzi“ (liet. broliui reikia sėti rugius).
Veiksmažodžių rūšys ir ypatybės
Sangrąžiniai veiksmažodžiai dažniausiai nusako veiksmą, kuris taikomas pačiam sau (pvz., šukuojasi, prausiasi, nešasi, perkasi) arba tarpusavio veiksmą (pvz., stumdosi, varžosi, rungiasi). Jiems būdinga sangrąžos dalelytė -si (-s). Priešdėliniai veiksmažodžiai sangrąžos dalelytę turi po priešdėlio (pvz., pasirašyti, atsiimti).
Veiksmažodžiai gali reikšti:
- Veiksmą, orientuotą į išorinį pasaulį - juo kuriama, naikinama, kas nors pertvarkoma.
- Paties veikėjo veiksmą pasaulyje.
Veiksmažodžiai taip pat gali rodyti:
- Kitimą, kryptingą būseną (pvz., augti, tukti, bėgti).
- Nekintamą būseną.
Tranzityvumas - tai veiksmažodžio savybė reikšti veiksmą, nukreiptą tiesiogiai į galininku be prielinksnio reiškiamą objektą (pvz., aria žemę).
Veikslas - tai veiksmažodžių savybė, kylanti iš veiksmo atlikimo būdo trukmės ir baigtumo atžvilgiu.
- Įvykio veikslas: veiksmažodžiai, žymintys baigtą, galinę ribą ar rezultatą pasiekusį veiksmą (pvz., Perskaičiau knygą).
- Eigos veikslas: veiksmažodžiai, žymintys trunkantį veiksmą (pvz., Skaitau knygą).
Sudėtinės veiksmažodžio formos
Sudėtinės veiksmažodžio formos, kitaip dar vadinamos analitinėmis (perifrastinėmis) veiksmažodžio formomis, yra sudarytos iš pagalbinio ir pagrindinio veiksmažodžio ir koreliuoja su vientisinėmis formomis. Pagalbiniais veiksmažodžiais dažniausiai eina veiksmažodžiai, kurių pirminė reikšmė yra „būti“ (pvz., vokiečių k. sein, anglų k. be, prancūzų k. être) ir „turėti“ (pvz., vokiečių k. haben, anglų k. have, prancūzų k. avoir).
Lietuvių kalboje sudėtinės veiksmažodžio formos formuojamos su pagalbiniu veiksmažodžiu „būti“ ir dalyvių vardininku. Skiriamos veikiamoji ir neveikiamoji rūšys.
Veikiamoji rūšis
Veikiamosios rūšies sudėtinės veiksmažodžio formos skirstomos į pradėtines ir atliktines.
- Pradėtinės sudėtinės veiksmažodžio formos daromos su esamojo laiko veikiamaisiais dalyviais, turinčiais priešdėlį be-. Jos žymi veiksmą, kuris prasidėjo arba numatomas atlikti prieš vientisine veiksmažodžio forma reiškiamą veiksmą (pvz., Buvau jau beeinąs, kai pradėjo lyti). Pradėtinių formų paradigma bendrinėje kalboje nėra visa - jai trūksta esamojo laiko, o būsimojo laiko formos dažniausiai vartojamos spėjimo reikšme (pvz., Dabar jis jau bus bemiegąs).
- Atliktinės sudėtinės veiksmažodžio formos daromos su būtojo kartinio laiko veikiamaisiais dalyviais. Jos žymi ankstesniu veiksmu pasiektą rezultatinę būseną, trunkančią tam tikru dabarties, praeities ar numatomos ateities laikotarpiu (pvz., Daug esu vargo matęs).
Netiesioginės nuosakos sudėtinės veiksmažodžio formos daromos su pagalbinio veiksmažodžio „būti“ dalyviais ir asmenimis, kurie nekaitomi (pvz., Jis jau esąs / buvęs viską girdėjęs).
Neveikiamoji rūšis
Neveikiamosios rūšies sudėtinės veiksmažodžio formos daromos su esamojo ir būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais.
- Sudėtinės veiksmažodžio formos su esamojo laiko neveikiamaisiais dalyviais veiksmažodžio laikų sistemoje sudaro priešpriešą vientisinėms formoms (pvz., nešu - esu nešamas).
- Sudėtinės veiksmažodžio formos su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais priešinamos sudėtinėms atliktinėms formoms su būtojo kartinio laiko veikiamaisiais dalyviais, kartais - vientisinėms būtojo laiko formoms (pvz., buvo neštas).
tags: #pamatine #veiksmazodzio #forma