Tarpukariu Pakruojo žydai buvo aktyvūs ne tik bendruomeniniame ir kultūriniame gyvenime, tačiau prisidėjo prie ir miestelio modernizacijos. Tuo metu Pakruojyje gyveno stambūs pramoninkai broliai Dovydas ir Šlomė Maizeliai, jų pastangomis miesto ekonominė reikšmė regione sparčiai išaugo. Būtent jie pradėjo statyti pirmąjį elektrifikuotą Pakruojo malūną 1930-aisiais metais. 1932 m. brolių Maizelių malūnas jau sukosi. Jame buvo sumontuotos dvejos girnos, dvejos valcių staklės, kruopų gamybos mašina ir kiti įrenginiai. Tuomet buvo sumalama apie 12 tonų ruginių, 10 tonų kvietinių miltų, 3 tonos miežinių kruopų. Maizelių dėka miestelyje atsirado pirmoji elektrinė su tuo metu prestižiniu „Škodos“ elektros generatoriumi. Prie malūno pastatytoje lentpjūvėje iš rąstų buvo pjaunamos lentos, gaminamas parketas.
1932-aisiais iš jo elektra pradėta tiekti ir miestui, tai paskatino ir miestelio plėtimąsi. Tarpukariu malūne ir lentpjūvėje dirbdavo apie 80 darbininkų, malūne malami miltai garsėjo kaip geriausi Pakruojo apylinkėse. Tarpukariu brolių Maizelių malūne buvo pagaminama net septyniasdešimt procentų visų Lietuvai reikalingų miežinių kruopų ir avižinių miltų. Prasidėjus karui, malūnas iš verslininkų buvo atimtas, o 1941 m. broliai Maizeliai Holokausto tragedijos metu buvo sušaudyti. Sovietmečiu malūnas bei fabrikas Pakruojo krašte tapo viena didžiausių įmonių. 2001 m. malūnas privatizuotas.
Senieji Pakruojo malūno pastatai į kultūros vertybių registrą buvo įrašyti 2008-aisiais, likusieji, atsiradę tarybiniais metais, vertybe nelaikomi. „Via Lietuva“ pradeda krašto kelio Šiauliai-Pakruojis-Pasvalys (Nr. 150) ruožo remontą Pakruojo rajone. Remontuojamas ruožas prasideda 23,978 kilometre, pravažiavus Ramoniškių ir Užubalių kaimus, ir tęsiasi iki 35,618 kilometro - už sankryžos su krašto keliu Nr. 149 Smilgiai-Pakruojis. Projekto rangovas - AB „HISK“, sutarties vertė siekia 5,5 mln.
„Regionų gyventojai laukė daugiau nei penkmetį ir pavargo nuo pažadų bei popierinių planų. Pakruojo rajone prasideda realūs darbai. Po jų nusidėvėjusi kelio danga, nesaugios sankryžos ir prastos būklės tiltas per Obelę liks praeityje. Bus sutvarkytas kelias, atnaujintos visos aštuonios autobusų stotelės, o kelionės taps saugesnės ir patogesnės vairuotojams, viešojo transporto keleiviams bei pėstiesiems.
„Prastos būklės keliai regionuose yra didelė problema - beveik pusė (44,9 %) jų yra nusidėvėję, todėl nuosekliai didiname tvarkomų krašto kelių kilometrų skaičių. Šis kelias jungia Šiaulius, Pakruojį, Pasvalį ir yra svarbus kasdienis maršrutas vietos gyventojams bei verslui. Tvarkomo kelio ruožo danga yra nusidėvėjusi - joje susiformavę skersiniai ir išilginiai plyšiai, yra išdaužų. Vietomis nutrupėję dangos kraštai, kelkraščiai, o kai kuriose atkarpose pablogėjęs paviršinio vandens nuvedimas. Įgyvendinant projektą, bus sutvarkytos esamos dangos pažaidos - sandarinami plyšiai, atnaujinamos pažeistos dangos vietos, tvarkomi kelkraščiai.
Projekte dėmesys skiriamas ir eismo saugai - numatyta pertvarkyti 27,483 km esančią sankryžą su krašto keliu Nr. 212 Radviliškis-Pakruojis, 30,752 km sankryžą su rajoniniu keliu Nr. 2911 Karašilis-Derveliai-Alksnupiai-Šeduva bei 34,144 km esančią sankryžą į degalinę. Projekto metu suplanuota atnaujinti ir visas aštuonias šiame ruože esančias autobusų stoteles. Jose bus įrengti nauji peronai, suoliukai, šiukšliadėžės. Nuo stotelių iki artimiausių sankryžų numatyta nutiesti 1,5 m pločio pėsčiųjų takus, per pagrindinį bei šalutinius kelius - nežymėtas perėjas.
Projekte numatyta tvarkyti kelio 26,782 km esantį tiltą per Obelę. 1968 m. Atliekant tilto remonto darbus bus pakeista asfalto danga ir hidroizoliacija, įrengta nauja vandens nuvedimo sistema, suremontuotos perdangos ir atramos, įrengti nauji deformaciniai pjūviai, atraminiai guoliai bei atitvarai.
„Via Lietuva“ - valstybės valdoma įmonė, atsakinga už Lietuvos kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą.
Bendrovė rūpinasi daugiau nei 21 tūkst. Pakruojo dvarvietė pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minima 1531 m. Dvaro įkūrėjas ir pirmasis savininkas buvo Rietavo tijūnas M. Vakavičius, vėliau dvarą valdė V. Martinavičius, A. Koleckis, S. Juškevičius, didikai Zabielos, grafai Miunsteriai. Grafaitei Aleksandrai Miunsterytei 1786 m. Pirmieji dvaro pastatai buvo mediniai. Mūrinis dvaro rūmų ansamblis pastatytas 1817-1840 m. iš vietinių medžiagų. 1835-1840 m. Rūmai buvo pilni meno turtų. Tarp jų ypač įdomi ir reta buvo vaizduojamosios dailės - tapybos, grafikos ir skulptūros kolekcija. Kolekcijos pradininku laikomas Teodoras fon Ropas, apkeliavęs Prancūziją, Italiją, Ispaniją ir į dvarą parsigabenęs daug italų, olandų, prancūzų dailininkų kūrinių. Kolekcija buvo pildoma, pardavinėjama, keliavo po Ropų dvarus Lietuvoje ir Latvijoje. Iš parduotų kolekcijos darbų žinomi tik keli, kurie pateko į viešas Vokietijos ir Italijos kolekcijas. Po 1940 m. nacionalizacijos 19 kolekcijos paveikslų pateko į Kauno M. K. Dvaro savininkai Ropai valdė apie 6500 dešimtinių žemės. Jau nuo barono Vilhelmo Ropo laikų dvare buvo plėtojamas prekinis ūkis, kuris duodavo daug pajamų. 1866 m. buvo įsteigta dvaro vaistinė, kuri aptarnavo 3956 gyventojus, buvo dvylikos lovų ligoninė. 1897 m. Pakruojyje veikė pavyzdinė kredito draugija, vadovaujama barono Leono fon Ropo. 1909 m. dvare veikė alaus darykla ir garinis malūnas. Po 1922 m. žemės reformos Ropų ūkis sumažėjo: jiems buvo paliktas dvaro centras ir 300 ha žemės. Dvare buvo atlikta melioracija, toliau plėtojama gyvulininkystė, sodininkystė, bitininkystė. 1940 m. dvarą pagal testamentą paveldėjo Julius fon Ropas. Per karą dvare buvo įkurdintas vokiečių repatriacijos štabas. 1944 m. Po karo Pakruojo dvare buvo įkurtas tarybinis ūkis. 1959 m. rūmai buvo remontuojami, juose iki 1979 m. Šiuo metu rekonstruotuose Pakruojo dvaro pastatuose teikiamos apgyvendinimo, maitinimo, salių nuomos, renginių organizavimo, aktyvaus poilsio paslaugos, organizuojamos teminės ekskursijos ir pramogos. Pakruojo dvaras dabar yra veikiantis, „gyvas“ architektūrinis paveldas, leidžiantis patirti tikrą XIX a. pab. Pagrindinis dvaro ansamblio akcentas - puošnūs dviaukščiai rūmai su portiku ir dorėninio stiliaus kolonomis, piliastrais, kapiteliais, arkomis bei vazomis balkonų kampuose.
Rūmų vidaus planas anfiladinis, o centre - ovali salė su jonėnų kolonada. Pirmieji dvaro pastatai buvo mediniai. Mūrinis dvaro rūmų ansamblis pastatytas 1817-1840 m. iš vietinių medžiagų. Dvaras buvo plečiamas iki 1890 m. Dvaro statybas pradėjo Vilhelmas fon Ropas, vėliau pastatus projektavo ir statė Teodoras fon Ropas. Dvaro rūmuose buvo 33 kambariai, o pastato rūsys - tarnų aukštas. Čia veikė virtuvė, tarnų valgomasis, sandėliai. Pirmame aukšte - reprezentaciniai arba gražieji kambariai, skirti svečių priėmimui, pokyliams, pietums ir pan. Greta dvaro rūmų buvo nedidelis sandėlis, arklidės ir ledainė. Vakarinį kompleksą sudarė alaus darykla, pieninė ir kiaulidės pastatai, rytinį - tvartas ir gyvenamieji korpusai, pietinį - du svirnai. Už tvenkinio stovėjo dvaro ūkiniai trobesiai. Tai - gražiausias ir vienintelis toks Lietuvoje vėlyvojo klasicizmo epochos statinys, primenantis senovės Romos akveduką. Tilto statybos detalės - XIX a. pab. kaip Kruojos upės užtvankos dalis pagal prancūzų inžinerinės hidrotechnikos mokyklos auklėtinio projektą iš vietinės, Pakruojo krašte kasamos uolienos - dolomito, tiksliau, tašytų jo plokščių. Būtent baronai fon Ropai ir surado Pakruojo „auksą“ - dolomito klodus. Datuojama, kad šis tiltas-užtvanka, pastatytas 1821 metais, ilgis 33 m, plotis 4,8 m, aukštis 5 m.
2001 m. Milijardinės iš antros pensijų pakopos atsiimtos lėšos, pasiekusios sąskaitas, daliai žmonių tapo galimybe įgyvendinti senas svajones, tarp kurių - ir keliauti. Ar kelionės yra tik išlaidos, ar investicija į save, gyvenimo kokybę, sveikatą bei patirtis?
Liepos 29-oji - Šv. Baltuosiuose rūmuose pasibaigė Ukrainos ir JAV prezidentų susitikimas. Volodymyras Zelenskis pranešė su Donaldu Trumpu aptaręs raketų perėmėjų oro gynybos sistemoms „Patriot“ gamybai reikalingą licencijavimą. Vakar Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Darius Praninskas padėkojo tarptautinėje misijoje Venesueloje dalyvavusiems Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus specialistams. Milijardinės iš antros pensijų pakopos atsiimtos lėšos, pasiekusios sąskaitas, daliai žmonių tapo galimybe įgyvendinti senas svajones, tarp kurių - ir keliauti. Ar kelionės yra tik išlaidos, ar investicija į save, gyvenimo kokybei, sveikatą bei patirtis?
Pobūdžio pabaigoje - paprastos kasdienės įžvalgos apie šeimos gyvenimą: „Jau tuoj skrisim, bijai?“ - prieš išvykstant į Jungtines Amerikos Valstijas sūnaus paklausia mama. Liepos mėnesio aktualijos apima ir kultūrą, ir regioninę infrastruktūrą, ir ekonominį modernizavimą, o tai sudaro vientisą paveikslą apie Pakruojo kraštą kaip vietą, kur istorija susitinka su dabartimi.