Kaip naudojamas dolomitas statybose ir žemės ūkyje – išsami apžvalga

Nuo 1964 metų AB Dolomitas kasa dolomitinį akmenį, jį apdoroja ir pateikia klientams. Šiandien bendrovė Pakruojo rajone į eksploataciją įveda jau penktą technologinę liniją. 2013 m., pasirašius trišalę sutartį tarp Ūkio ministerijos ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros, įmonė pradėjo įgyvendinti projektą - „Įmonės produktyvumo didinimas modernizuojant gamybos procesą ir tobulinant produkcijos kokybines ir ekonomines charakteristikas“. Į projektą investuota beveik 2 mln. Eur iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

AB "Dolomitas" gaminama produkcija - aukštos kokybės visų frakcijų plautos dolomito skaldelės. Šios skaldelės naudojamos asfaltbetonio mišiniams, tiesiant kelius, apdorojant asfalto paviršius, gaminant gelžbetonio konstrukcijas, betoną, akmens vatą, stiklą. Siekdama padidinti savo produkcijos eksportą ir darbo našumą, įmonė investavo į modernios technologinės linijos ir įrenginių įsigijimą, kuris leis išplėsti gamybos apimtis ir kartu pateikti rinkai, geresnių kokybinių charakteristikų produktą - I klasės dolomitinę skaldą.

Dolomitas - karbonatų klasės mineralas, kalcio magnio karbonatas. Dolomitu taip pat vadinama uoliena, sudaryta iš šio mineralo. „BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidoje. Seminaro metu perskaityta keletas įdomių pranešimų apie įvairias naudingąsias iškasenas, požeminį vandenį, žemės šilumą, pasidalyta patirtimi apie novatoriškus naudingųjų iškasenų tyrimo metodus ir užterštos žemės valymo būdus. Žurnalo skaitytojams pristatome Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus dr. Jono Satkūno pranešimą apie išteklius, be kurių neįsivaizduojamas Lietuvos statybos verslas.

Dolomito naudojimo galimybės statyboje yra daugialypės: skaldos gamyba, apdailos plokščių, tinkamų vidaus apdailai, statybinio akmens gamyba, taip pat - kalkių, romancemenčio, mineralinės vatos gamyba ir rūgščioms dirvoms kalkinti (ir maltas dolomitas, ir dolomitinės skaldos gamybos atsijos). Dolomitą eksploatuoja AB „Dolomitas“, AB „Klovainių skalda“, UAB „Skaistgirio skalda“, UAB „Skalduva“. Leidimus turi, bet dar neeksploatuoja: AB „Kalcitas“, UAB „Silmija“, UAB „Čedasų dolomitas“, UAB „Alfa ir omega“.

Dolomito šaltiniai ir ištekliai Lietuvoje

• Dolomitas aptiktas Pakruojo, Joniškio, Akmenės, Biržų ir Rokiškio rajonuose; tai viršutinio debeno Pliavinių svitų dolomitas (Čėdasai, Įstro, Stipinų, Kruojos ir Žagarės svitai).
• CaO kiekis svyruoja nuo 26 iki 32 proc., MgO - 15-20 proc., netirpi liekana - 5-18 proc.
• Didžiausi ištekliai - Pakruojo rajonas (telkiniai Petrašiūnų II ir Klovainių).
• Dolomitas naudojamas skaldai, apdailos plokštėms, tinkamų vidaus apdailai, statybiniam akmeniui, kalkėms, romancemenčtui, mineralinei vatai ir rūgštims dirvoms kalkinti.

Dolomitas eksploatuoja šios įmonės: AB „Dolomitas“, AB „Klovainių skalda“, UAB „Skaistgirio skalda“, UAB „Skalduva“. Leidimus turi, bet dar neeksploatuoja: AB „Kalcitas“, UAB „Silmija“, UAB „Čedasų dolomitas“, UAB „Alfa ir omega“.

Dideli dolomito ištekliai leidžia plėsti gavybą ir eksporto galimybes, o įmonės siekia rasti naujų dolomito naudojimo galimybių tiriant metalinio magnio ir jo junginių išgavimo iš dolomito perspektyvas kalcio salietros arba sodos gamybos proceso metu.

Ekonominis ir environmetinis kontekstas

Europos Sąjungos ir Valstybės parama įmonės projektui reiškė ne tik gamybos modernizavimą, bet ir konkurencingumo stiprinimą, užimtumo didinimą ir ekonominio stabilumo užtikrinimą. Ištekliai - labiau ekonominė kategorija: naudingosios iškasenos naudojamos statyboms, infrastruktūrai, šildymui, transportui, pramonei ir kt. Išteklių poreikis koreliuojasi su šalies pragyvenimo lygiu - išsivysčiusios šalys jų sunaudoja daugiausia.

Lietuvoje apie 17 rūšių naudingųjų iškasenų ištirta, iš kurių 9 rūšys - klintis, dolomitas, smėlis, žvyras, molis, durpės, nafta, kreidos mergelis ir sapropelis - eksploatuojamos. Daugiausia jų naudojama statybinių medžiagų pramonėje arba kelių tiesti. 2012 metų duomenimis naudingųjų iškasenų plėtrai skirti plotai sudaro 23,2 tūkst. ha, o pažeistos žemės plotas - 13,6 tūkst. ha, iš jų 78 proc. - durpynai.

Kasybos poveikis aplinkai skirtingose vietovėse skiriasi dėl geologinių sąlygų. Apsirūpinimas perdirbama žeme ir rekultivacija tampa vis svarbesnė Lietuvos statybos sektoriui, o rekultivacijos tempoi dažnai įtakos neturi didelis gavybos mastas - atnaujinant karjerus, rekultivuojama vis didesnė teritorija, kai telkiniai baigiami eksploatuoti.

Rekultivacija ir dolomito poveikis dirvožiui

Dolomitas naudojamas kaip kalkinis rūpestis dirvožemiui: stabdo dirvos rūgštėjimą, gerina fizines ir chemines dirvos savybes, skatina mikroorganizmų dauginimąsi ir augalų šaknų vystymąsi. Dolomitmilčiai naudojami atvirame grunte, šiltnamiuose, konteineriniuose augaluose. Rekomenduojamas naudojimo laikas - pavasaris (nutirpus sniegui) ir vėlyvas ruduo, vidutinė trąšų norma - 300 g/m2. Dirvožymyje, kurio pH mažesnis nei 5, reikia kalkinti, nes dolomitmilčiai pagerina mitybinių medžiagų įsisavinimą ir aktyvina mikroorganizmų veiklą.

Vejai ir tenka naudoti dolomitmilčius dviejų ar trijų metų intervalais. Tręšiant dolomitmilčiais, reikia išberti per du kartus. Tai ženkliai prisideda prie augalų produktyvumo, ypač nerūgščiose dirvose, ir sumažina neigiamą dirvožemio agresyvumo poveikį.

Praktiniai duomenys apie išteklių išsamią apžvalgą (2013 m. 01 01)

Pastaba: pateiktas lentelės formatu duomenų fragmentas atspindi detalizuotų išteklių įvairovę ir gavybos dinamiką, į kuriuos reikės atsižvelgti planuojant ateities tyrimus ir eksploatavimo scenarijus.

tags: #kaip #naudojamas #dolomitas #statybose