Nevedinamo oro tarpo šiluminė varža ir skaičiavimų formulės: pagrindiniai principai ir praktinės gairės

Nuo 2016 m. lapkričio mėn. naujai projektuojamų pastatų sienos šiluminė varža R turi būti ne mažiau kaip 8,33 m²·K/W. Vertinant konkrečiai namo sienų konstruktyvo šiluminę varžą, tam, kad būtų pasiekta A energetinio efektyvumo klasė, ji turi būti ne mažesnė nei 8,33 m²·K/W. Apytikslis skaičiavimas daromas įtraukiant du pagrindinius sienos elementus ir atskirai paskaičiuotą jų šiluminę varžą - statybinių blokelių mūrą ir apšiltinimo medžiagą. Šiame apskaičiavime nėra įtraukti langai, ir kiti fasado elementai. Tikslas yra palyginti skirtingų pagamino medžiagų blokelius, parodyti kaip tarpusavyje skiriasi jų šiluma ir kiek nuo to priklausomai daugiau procentais sunaudojama apšiltinimo medžiagos, tai pačiai A klasės namo sienos šiluminei varžai pasiekti.

Šiluminės varžos formulė ir pagrindiniai principai

Šiluminės varžos skaičiavimo formulė Šiluminė varža apskaičiuojama taip: R = medžiagos storis (m) / šilumos laidumo koeficientas λds. Norint apskaičiuoti sienos šiluminę varžą, reikia visų medžiagų šilumines varžas sudėti, išskyrus medžiagas esančias už oro tarpo, nes apdailos medžiagų šiluminė varža neskaičiuojama. Papildomą sienų šiluminę varžą sudaro: Vidaus tinko šiluminė varža R=0,01; Sienos vidaus paviršiaus šiluminė varža R=0,13; Sienos išorės paviršiaus šiluminė varža R=0,13. Lentelėje skaičiuota, kad mūro siūlė yra 2-3 mm.

Dažnai pasitaikanti klaida mūro šilumos izoliacijos savybių skaičiavimuose yra eksploatacinių savybių deklaracijose pateikto sauso bloko šilumos laidumo koeficiento, λ10 (dry), naudojimas; vertinant mūro sienos iš akyto betono blokelių šilumos izoliacines savybes, svarbu vertinti jų projektinius dydžius, įvertinti drėgmės poveikio ir skiedinio siūlių įtaką. Projektinis mūro sienos šilumos laidumo koeficientas, λds, W/(m·K). Bauroc, remdamasi reglamentais, parengė projektinių verčių lentelę mūro sienai iš bauroc blokelių.

Šiltinimo medžiagos ir sandarumas

Sandariausia šiltinimo medžiaga yra purškiamos uždarų porų poliuretano putos; norint pasiekti norminį sandarumą užtenka 2 sluoksnių (4-5 cm storio). Atvirų porų poliuretano putų reikia 10-15 cm sluoksnio. Šiltinant uždarų porų poliuretano putomis nebereikės dėti priešvėjinės plėvelės, nes puta yra nelaidi orui. Pavyzdžiui, 15 cm uždarų porų poliuretano putų varža yra R=6, o U vertė (šilumos perdavimo koeficientas) 0,17. Geriausias išorinių sienų šiltinimo variantas yra naudojant uždarų porų poliuretano putą: ji nebijo drėgmės ir praleidžia vandens garus panašiai kaip spygliuočių mediena.

Svarbu: šilumos laidumo koeficiento rodikliai imami iš atitikties deklaracijos; reklaminiuose bukletuose kartais pasitaiko klaidų. Poliuretano putų šiltinimas A++ namui 8 R yra per mažai. STR reikalavimas A++ namams: šilumos perdavimo koeficientas turi būti Uw = 0,1, arba verčiant į varžą R = 10. Pasiekus A klasę ir pažiūrėjus šilumos praradimo skirtumą tarp A ir A++ (kai namas sandarus), jis tampa niekinis.

Sandarumas, oro srautas ir energijos taupymas

Neretai atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiluminė varža ir sandarumas - kurie svarbiau? Sandarumas giliau paaiškina energijos taupymą. Atitvarų sandaras galima vadinti oro barjerų pradžia, kuri riboja šilto oro ištekėjimą ir papildomo šilumos poreikio susidarymą. Tyrimai rodo, kad didinant šiltinimo sluoksnį iki 20 cm, energijos sutaupoma nedidelė dalimi, o pagrindinis efektas gaunamas didinant sandarumą. Štai kodėl verta susitelkti į šiltinimo technologijų tobulinimą, kurios užtikrina sandarumą, o ne tik didinti tradicinių medžiagų sluoksnį.

Pastatą apšiltinus pakankamai sandaria šiltinimo medžiaga, oro cirkuliaciją per atitvaras galima sumažinti tūkstančius kartų. Dabartinėje statyboje labiau pasikliaujama šilumine varža, siekiant užtikrinti energinį efektyvumą. STR reglamentas nustato, kad pastatų atitvarinių konstrukcijų šiluminės varžos turi būti aukštesnės nei kai kurie pradiniai rodikliai (pvz., stogo, sienų, grindų reikšmės). Tačiau realybėje toks storas šiltinimo medžiagos sluoksnis nėra vienintelė ar pati efektyviausia priemonė.

U ir R skirtumai bei skaičiavimų praktika

Nuo 2021 m. apytiksliai varža yra atvirkštinis dydis šilumos perdavimo koeficientui. Jei Uw = 1.0 W/m²K, varža bus apie 1.0 m²K/W. Nors tai nėra tiesioginis reciprocitetas, praktikoje dažnai naudojamas. Langų ir kitų stiklinių konstrukcijų projektavime Uw koeficientas vaidina pagrindinį vaidmenį. Šiluminę varžą ir šilumos perdavimo koeficientą galima palyginti pagal formulę: R = 1/U. Jeigu Uw = 1, R = 1 m²K/W.

U-koeficientas priklauso nuo medžiagos tipo ir jos storio; λ yra šilumos laidumo koeficientas. Deklaruojamas λds yra projektinis šilumos laidumo koeficientas. Naujose STR versijose ir Europos reglamentuose pateikiamos atitinkamos rekomendacijos energinio naudingumo vertinimams. Jei planuojate statyti ar modernizuoti pastatą, galite naudoti įvairias skaičiuokles, kurios įtraukia atitvarų konstrukcijas pagal STR reikalavimus, LST EN ISO 6946 ir LST EN ISO 13788 standartus. Taip pat yra galimybė įtraukti savo medžiagas ir modeliuoti skirtingas konstrukcijas, jų U vertes, kondensaciją ir drėgmės balansą.

Praktinis pavyzdys: tarpusavyje skirtingų blokelių šilumos izoliacija

Šiame tekste nagrinėjami du pagrindiniai sienos elementai: mūro blokelių mūras ir apšiltinimo medžiaga (pavyzdžiui, putų polistirolas ar mineralinė vata). Tikslas - palyginti, kaip skirtingų blokelių šiluma ir jų įtaka šilumos nuostoliams keičia apšiltinimo poreikį A klasės namo sienai gauti. Papildomi elementai, tokie kaip vidiniai tinkai ar išorės apdaila, į skaičiavimus įtraukti nėra, nes jų šiluminė varža paprastai laikoma standartine arba nereikšmingai keičiančia bendrą rezultatą.

Kontekste svarbu pažymėti, kad svarbiausia yra ne vien atskira medžiaga, o visos atitvaros sandarumas kartu su šilumos varža. Šie dvi savybės kartu lemia galimą energijos taupymą ir A klasės namo pasiekimą.

Be to, galima naudoti skaičiuoklę konstrukcijų U-verčių ir drėgminės būsenos skaičiavimui, kuri leidžia greitai ir tiksliai įvertinti šilumos nuostolius, kondensacijos riziką ir drėgmės pasiskirstymą. Skaičiavimai atliekami pagal LST EN ISO 6946 ir LST EN ISO 13788 standartus bei STR 2.01.02:2016 reikalavimus. Galite įtraukti ir savo dažniausiai naudojamas medžiagas ar gamintojų asortimentą.

Nuo 2016 m. lapkričio mėn. naujai projektuojamų pastatų sienos šiluminė varža turi būti ne mažesnė kaip 8,33 m²·K/W. Tai svarbus orientyras siekiant A energetinio efektyvumo klasės. Apytiksliai įvertinant, bendrą namo šiluminę varžą, įtraukiama skirtingų namo elementų visuma, o sienos šiluminė varža turi būti ne mažesnė nei 8,33 m²·K/W, kai kalbama apie A klasės statinius. Taip pat svarbu suprasti, kad vėdinimas ir sandarumas turi būti subalansuoti: per didelis šiltinimo sluoksnis be tinkamo sandarumo gali būti nepelninga investicija, o pagrindinis sutaupymo šaltinis - tinkamas sandarumo užtikrinimas.

tags: #nevedinamo #oro #tarpo #silumine #varza #skaiciavimai