Apyvartiniams taršos leidimams brangstant, Cemento pramonėje vis daugiau investicijų į tvarumą. Ši kryptis Lietuvoje atsispindi „Akmenės cemento“ planuose, kur numatyta didžiulė investicija į CO₂ surinkimą ir saugojimą (CCS), siekiant klimatai neutralaus gamybos modelo po 2035 metų.
Europos Sąjungos tikslai ir Lietuvos kontekstas
Kaip rašoma, ES žalieji kursai reikalauja, kad cemento gamintojai didintų tvarumą ir mažintų CO₂ intensyvumą. „Akmenės cemento“ generalinis direktorius Artūras Zaremba pabrėžia, kad svarbiausia dabar yra ne didinti gamybą, o mažinti CO₂ intensyvumą. Planai įgyvendinti apima dideles investicijas į CO₂ surinkimą ir saugojimą, siekiant klimatui neutralios gamybos per ilgą laiką.
Įmonės veikla dabar ir ateities kryptys
„Akmenės cemente“ dirba apie 540 žmonių, o gamybos ir pardavimų apimtys pastaruoju metu stabilios - apie 1-1,2 mln. tonų cemento per metus. Apie 75 proc. pagaminto cemento parduodama Lietuvoje. Įmonė siekia, kad po 2035 m. būtų pasiekta klimatui neutrali gamyba, o dabartinės investicijos reikalauja subalansuoti išteklius tarp technologijų sprendimų, investicijų dydžių ir diegimo tempo.
Ilgalaikė dekarbonizacijos kelionė pradėta dar 2014 m., kai buvo įrengta nauja sausojo būdo klinkerio gamybos linija, kuri ženkliai sumažino emisijas ir padidino gamybos efektyvumą. 2024 m. įmonė įgyvendino taršos mažinimo projektą, leidusį atsisakyti iki 90 proc. iškastinio kuro, ir ši iniciatyva užbaigta už ~30 mln. Eur.
CCS ir regiono integracija
Pagrindinė ateities investicija - CO₂ surinkimo gamykla. Tačiau CCS vertės grandinės kaštų visiškai padengti bus sunku, todėl įmonė įkūrė CCS Baltic konsorciumą kartu su Latvijos SCHWENK Latvija, KN Energies bei laivybos įmonėmis Larvik Shipping ir Mitsui O.S.K. Lines. Konsorciumas užtikrins visą CCS procesą - nuo CO₂ surinkimo cemento gamyklose iki skystinimo ir ilgalaikio saugojimo po Šiaurės jūros dugnu.
Pasak A. Zarembos, pirmoji transportavimo ir saugojimo infrastruktūros dalis Klaipėdoje leistų išauginti eksportą ir suderinti ekonominį konkurencingumą su žaliosios transformacijos tikslais. Šiuo metu planuojama, kad CO₂ surinkimo įrenginiai galėtų pradėti veikti 2035 metais, o visas procesas priklausys nuo CO₂ leidimų rinkos ir ekonominio šių projekto pagrindimo.
Infrastruktūros plėtra Klaipėdoje ir regionų sąveika
Klaipėdoje vyksta CO₂ terminalo projektavimo ir poveikio aplinkai vertinimo (PAV) darbai, kuriuos atlieka Sweco Lietuva už 283,8 tūkst. Eur. Terminalas bus „CCS Baltic“ konsorciumo dalis ir užtikrins visą anglies dioksido surinkimo, transportavimo, skystinimo, perkėlimo į laivus ir saugojimo proceso grandinę. Numatoma, kad projektas sukurs keliasdešimt darbo vietų tiek Klaipėdoje, tiek regionuose, ir prisidės prie regionų infrastruktūrinio atnaujinimo.
KN Energies atstovės teigimu, Klaipėdos uostas bus naudojamas ne tik cementui, bet ir CO₂ pervežimui, o GEO tyrimai ir PAV atlikimas leidžia įvertinti poveikį vandens telkiniams bei aplinkai. Konsorciumo įmonės planuoja vėliau įtraukti ir kitus pramonės subjektus į CCS vertės grandinę.
Alternatyvios energijos projektai ir vietų pasirinkimo klausimai
Europos Energy pateikė planus statyti e.metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklas Lietuvoje, kurias siūloma statyti Kretingos ir Akmenės rajonuose. Projektas gali būti vienas didžiausių Baltijos ir Skandinavijos regione. Vietos bendruomenės bei savivaldybės išreiškė susirūpinimą dėl poveikio aplinkai, vandens telkiniams ir sveikatai, todėl PAV proceso metu bus nagrinėjami galimi alternatyvūs sprendimai ar vietos keitimo scenarijai.
Kretingos rajone kai kurios bendruomenės kyla prieš žaliojo kuro gamyklos statybą Darbėnų seniūnijoje, o vietovės prijungimas prie Palangos tampa vienu iš siūlomų scenarijų. Gyventojai ir vietos atstovai prašo aiškiai įvardinti, kur dings tarša ir kaip bus tvarkoma infrastruktūra bei vandens ištekliai. Tuo tarpu Akmenės LEZ plėtra laikoma palankia, nes ji išsidėsto netoli Klaipėdos uosto bei galimai sumažins transportavimo kaštus ir skatins regioninį ekonominį augimą.
Istorinė cemento gamyklos svarba ir techninės detalės
Naujoji Akmenės cemento gamykla istorijoje prasidėjo 1947 m. statyba, o 1952 m. pradėta eksploatuoti pirmoji klinkerio degimo krosnis. Perkvietimai ir plėtra tęsėsi iki 1961 m., o 1996 m. kompleksas buvo uždarytas dėl ekonominės neefektyvumo. Dabar įmonė siekia atnaujinti produkcijos procesus, mažinti išmetimų kiekį ir išlaikyti stabilų gamybos lygį.
Šiuo metu „Akmenės cementas“ orientuojasi į gamybos ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą, produkcijos kokybės tobulinimą bei aplinkosaugos aspektus. Biudžetinės ir technologinės investicijos svyruoja apie šimtus milijonų eurų, o CO₂ emisijos šiuo metu siekia apie 870 tūkst. tonų per metus, panašiai kaip ir pernai. Šie skaičiai rodo būtinybę tolimesnėms dekarbonizacijos priemonėms, įskaitant CCS projektą.
Taigi, Lietuvos cemento sektoriui svarbiausia yra ne didinti gamybą, o mažinti CO₂ intensyvumą, o CCS ir susijusios technologijos laikomos būtina sąlyga, kad tilptų į griežtėjančius ES tvarumo reikalavimus ir išliktų konkurencingu rinkoje.
Šios iniciatyvos padės Lietuvai ir Latvijai sparčiai įgyvendinti pramonės dekarbonizacijos poreikius ir prisidės prie šviesesnės, tvaresnės energetikos ateities Baltijos regione.