Gyvenate arba paveldėjote senos statybos vienbutį arba dvibutį? Susiduriate su didelėmis šildymo išlaidomis arba nesate patenkinti gyvenimo kokybe name, bet nežinote, nuo ko pradėti jo atnaujinimą? Jūs nesate vieni. Lietuvoje skaičiuojama daugiau nei 300 tūkst. D ir žemesnės energinės klasės individualių pastatų. Tai reiškia, kad jie arba visai nešiltinti, arba šilumos izoliacija yra skurdi. Nešiltinto pastato šildymo išlaidos ypač didelės, o gyventojų pasitenkinimas - žemas. Savininkai, pagerinę individualaus namo būklę, gali gauti iki 14,5 tūkst. eurų paramą iš Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA). Keliami kriterijai - po modernizacijos pasiekti ne mažesnę nei B energinę klasę ir sumažinti energijos išlaidas bent 40 %.
Dr. Andrius Buska, UAB „ROCKWOOL“ techninis vadovas, SA.lt organizuotame vebinare apie individualaus namo atnaujinimą sakęs pranešimą tema „Individualių namų renovacija“ įrodo: šie norai skatina imtis veiksmų, tačiau reikia planuoti kompleksinį atnaujinimą. Moksliniai tyrimai ir modeliavimai rodo, kad vien atitvarų šiltinimas gali sumažinti šildymo išlaidas nuo 30 iki 80 %. Kiek sutaupysite, priklauso nuo šiltinimo masto, medžiagų ir jų savybių, namo konstrukcijos ir kitų faktorių.
Stoguose šiltinimas yra vienas jautriausių sričių. „Stogo atitvaros šiltinimas yra itin reikšmingas norint sumažinti energijos išlaidas“, - sako A. Buska ir rekomenduoja šlaitiniuose stoguose naudoti akmens vatos plokštes SUPERROCK PREMIUM. Termoizoliacijos storis, norint atitikti B klasę, turėtų būti 285 mm. Vėdinamų fasadų sistemoms su lakštinių medžiagų apdaila rekomenduojama naudoti 2 sluoksnius SUPERROCK PREMIUM akmens vatos. Tinkuojamų sienų atveju - 1 sluoksnis, naudojant FRONTROCK PLUS akmens vatą. Apšiltinus sienas, kilimas įsigalioja dar gilesnis saugumas ir komfortas. ROCKWOOL akmens vata leis įvertinti namų tylą ištisus metus: žiemą šilta, vasarą ne karšta. Tačiau pradėkite nuo atitvarų šiltinimo, o tik vėliau keiskite šildymo sistemą.
Svarbiausia yra pasirinkti tinkamas izoliacines medžiagas pagal funkciją ir konstrukciją. Tinkuojamų sienų atveju, plokštės montuojamos vienu sluoksniu, o kai kuriose konstrukcijose gali būti naudojamos kelios akmens vatos plokštės. Jei fasadas yra ventiliuojamas ir fasado apdaila iš lakštinių medžiagų, rekomenduojama naudoti du sluoksnius SUPERROCK PREMIUM. Sienos sandarumo užtikrinimas - svarbus žingsnis. Vandens garų varžos koeficientas μ didesnis reiškia geresnę sandarumą. Kuriant siūles ir jungiamuosius taškus bei įrengiant sanduras, galima užtikrinti sklandų prieinamą šilumos išlaikymą.
Kardinaliai mažinti šilumos nuostolius gali ir tinkama fasado konstrukcija. Tarkime, FF-PIR poliizocianurato plokštės turi λD ≈ 0,022 W/mK, todėl jų reikia iki dviejų kartų mažiau nei tradicinių medžiagų, o FF-EPS turi ~0,030 W/mK. Tvirtinimo detaillės taip pat svarbios: karkasas yra didelis šilumos tiltelis, todėl svarbu mažinti jo įtakojimą, o Kronšteinus keisti į nerūdijančio plieno tvirtinimo detales. FF-PIR plokštės yra sandarios ir užtikrina viso pastato sandarumą. PIR plokštės atsparios atmosferos drėgmei, todėl nereikia papildomų priešvėjinių plėvelių.
Kai planuojama įrengti trisluoksnę konstrukciją, svarbu tinkamai parinkti ir sumontuoti šilumos izoliaciją bei naudoti patikimus tarpus tarp sluoksnių (stiklo pluošto tarpikliai). Siekiant sumažinti karkasinės sienos storį, rekomenduojama naudoti efektyvesnes medžiagas (FF-PIR) ir papildomai iš vidaus įrengti vientisą sandarų sluoksnį iš 50-100 mm storio plokščių. Tokia konstrukcija bus mažo šilumos laidumo ir sandari, be papildomų plėvelių.
Šiltinimo medžiagų pasirinkimas ir praktiniai patarimai
Medžiagų pasirinkimas priklauso nuo sienų tipo, estetinės apdailos ir konstrukcijos. Dekoratyvinis tinkas yra plačiai paplitęs ir ekonomiškas variantas, tačiau reikia profesionalaus įrengimo, nes šilumos tilteliai vis dar gali būti. Lakštinės medžiagos suteikia didesnį spalvų ir tekstūrų pasirinkimą, bet plokščių tvirtinimas gali būti šilumos tilteliai. Apdailinės plytos reikalauja trisluoksnės mūro konstrukcijos. Kategoriškai svarbu stengtis sumažinti šilumos tiltelių skaičių montuojant karkasą su pasirinktomis plokštėmis, nes tai didina šilumos nuostolius. FF-PIR plokštės yra labai efektyvios, todėl jų naudojimas gali sumažinti reikalingo šilumos izoliacijos storį ir pagerinti sandarumą.
Tvirtinimo detalės yra geri šilumos laidininkai, todėl jų kiekį reikia kaip galima labiau sumažinti. Karkasas ventiliuojamame fasade yra didelis šilumos tiltelis - tam reikia papildomai 20 % storelį izoliacijos, kad kompensuotų nuostolius. Sandarumo užtikrinimas būtinas: užsandarinti jungiamąsias vietas, ertmes ir sienos plokštumos vientisumą. Šilumos nuostoliai sienose yra didžiausias pastato nuostolių šaltinis, todėl tinkamas sienų šiltinimas greičiausiai įtakoja efektyvumą.
Grindų šiltinimas yra vienas iš svarbiausių vietų, kur galima ženkliai pagerinti energinį naudingumą. Dangos šilumos laidumą reikia patikrinti prieš perkant, nes nuo jo priklauso visos sistemos efektyvumas. Grindų šiltinimas gali būti atliekamas ant grunto, tarpaukštinėse perdangose arba virš nešildomų patalpų. Ant grunto grindys dažnai šiltinamos be rūsių, o svarbiausia yra tinkamas konstrukcijos pasirinkimas ir izoliacinių medžiagų suderinimas. Perdangų tarp namo aukštų šiltinimas tikslas - sutaupyti šilumą ir pagerinti garso izoliaciją. Grindų šiltinimas virš nešildomų patalpų užtikrina didelį šilumos sulaikymą vietose, kur reikia daugiau izoliacijos.
Konstrukcijos lubos ir šiltinimas lubų, kaip ir grindų, priklauso nuo tolesnės namo naudojimo. Jei stogo palėpė nėra naudojama, dėmesį sutelkite į lubų perdangų šiltinimą. Polistirolo plokštės ir jų frezuotas kraštas dažnai yra naudingi lubų šiltinimui. Dažnai rekomenduojama naudoti putplastį su frezuotu kraštu dėl užtikrinto sandarumo ir lengvumo įrengimo. Medinės grindys gali būti papildomai šiltinamos su poliuretanu dėl puikaus šilumos, hidroizoliacijos ir garso izoliacijos derinio. Jei sutrikdėte grindų šiltinimą, rekomenduojama šilumos šaltinių rasti anksčiau ir planuoti perjungimą į šilumos siurblius, kurie dar labiau sumažina išlaidas.
Medinio namo šiltinimas: ką verta žinoti
Medinio namo sienų šiltinimo poreikis dažnai priklauso nuo naudojimo pobūdžio. Dažnai medinių vasarnamių poreikis yra minimalus, nes jie dažnai naudojami tik sezoniškai ir gera medinė konstrukcija gali užtikrinti pakankamą šiluminį komfortą. Tačiau jei vasarnamyje laikote laiką ištisus metus arba plotas didelis, verta apsvarstyti išorės šiltinimą, kad būtų išlaikomas tinkamas mikroklimatas ir sumažėtų šilumos nuostoliai. Sienų sėda ilgainiui gali būti 4-6 % aukščio, todėl šiltinimo medžiagų storis turi būti planuojamas atsižvelgiant į natūralų susitraukimą. Medinio namo sienoms rekomenduojama naudoti kvėpuojančias medžiagas, kurios draudžia kondensacijai ir drėgmei kauptis sienose. Vis dėlto, renkantis šiltinimo medžiagą, svarbu naudoti medžiagą, kuri yra laidži garams, nes ji nesukelia drėgmės kaupimosi sienose.
Nuo grindų iki lubų ir išorės šiltinimo reikia sąmoningai planuoti. Pavyzdžiui, dažnai naudojama poliesterinė putplastis kaip ekonomiškas variantas, o poliuretanas suteikia didelį elastingumą ir puikiai dera su šiltinamu sluoksniu; jis yra vienalytis ir nereikia papildomo sandarinimo. Jei pasirenkama mineralinė vata, reikia atsižvelgti į tai, kad papildomos plėvelės gali būti reikalingos, kad sugertų sienai drėgmę. Ekologinės medžiagos, tokios kaip ekovata, turi daug privalumų, tačiau jų naudojimas gali būti mažiau atsparus statybos sąlygoms; reikia įvertinti jų poreikį ir galimą drėgmės kaupimąsi. Svarbu, kad šilumos perdavimo koeficientas (U) būtų kuo mažesnis ir šilumos izoliacijos storis - kuo plonesnis, tuo mažiau šilumos nuostolių.
Šildymo sistema ir grindų šilimas
Prieš pradedant grindų šiltinimą, reikia suprasti pagrindo tipą ir montavimo technologiją. Šildomų grindų įrengimas gali būti šlapiuoju būdu (su betonu) arba sausuoju būdu (be betono). Šlapiojo metodo privalumai - stabilus temperatūros pasiskirstymas, tačiau užima daugiau laiko užgijimui (betonas sukietėja). Sausasis būdas yra populiarus renovuojant senus namus dėl mažesnio svorio perdangai. Viešojoje praktikoje abu metodai turi savo vietą, o pasirinkimas priklauso nuo pagrindo tipo, grindų dangos ir norimo efekto. Turkinių arba infraraudonųjų spindulių plėvelė dažnai naudojama papildomoms šilumos galimybėms, tačiau reikia iš anksto įvertinti jų pralaidumą ir ilgaamžiškumą.
Elektrinė grindų šildymo sistema yra paprastesnė montuoti ir tinka mažoms patalpoms (vonios kambariui, prieškambariui, virtuvei). Tačiau didesniuose plotuose šildymo sąskaitos gali būti didesnės. Vandens sistema yra ekonomiškesnė dideliuose plotuose, ypač kai naudojami šilumos siabliai arba šilumos siurbliai „oras-vanduo“, kurie gali ženkliai sumažinti išlaidas. Pavyzdžiui, iš senos statybos nešiltinto namo įrengus šilumos siurblį, šildymo kaina gali sumažėti iki apie 1,22 eurų/kv. m per sezoną, o išlaidos sumažėja iki 25 kartų palyginti su pirminiu variantu. Tačiau verta paminėti, kad tikslūs skaičiavimai priklauso nuo konstrukcijos, vietos klimato ir naudojamų medžiagų.
Renkantis dangą pagal šiluminę varžą, svarbu tikrinti gamintojo nurodymus dėl šiluminės varžos. Keraminės plytelės turi žemą šiluminę varžą ir yra aukštai atsparios, todėl tinka grindims. Laminatas ir vinilinės plokštės taip pat gali būti naudojamos, tačiau jų šiluminė varža skiriasi. Natūralus medžio parketas yra galimas, bet reikalauja atsargumo dėl galimo susitraukimo nuo temperatūrų svyravimų. Prieš perkant dangą, visada patikrinkite šiluminės varžos koeficientą.
Prieš įrengiant šilumos sistemą, būtina įvertinti tinkamą montavimo būdą pagal namo konstrukciją ir energinę klasę. Šilumos nuostoliai sienose yra didžiausias pastato nuostolių šaltinis, todėl tinkamas sienos šiltinimas - greičiausias būdas sumažinti nuostolius. Dangos šilumos laidumas laikomas vienu lemiamų veiksnių, todėl būtina atlikti šilumos nuostolių skaičiavimus ir įsiklausyti į profesionalų patarimus. Šilumos nuostoliai per sienas didėja kartu su pastato aukštais, todėl sienų šiltinimas yra pirmas žingsnis siekiant energinės klasės augimo.