Lietuvoje ne taip seniai greta tradicinių juostinių ir polinių pamatų atsirado paviršinių vientisų plokštinių pamatų technologija, kuomet išliejama iš apačios apšiltinta armuoto gelžbetonio plokštė, joje dar įrengiamas šildymas. Nereikia įrengti perimetrinių pamatų, pagrindo konstrukcijoje pirmajame aukšte įrengiamas grindinis šildymas. Šio konstrukcinio sprendimo, importuoto iš Skandinavijos ir Vakarų Europos šalių, pagrindinis privalumas atsiskleidžia, kai pamatinė plokštė sukonstruojama ir sumontuojama ant tvirto grunto, ploštuminiuose pamatuose lengviau išvengti šilumos tiltelių. Kiti šios pamatų konstrukcijos privalumai technologiniai, susiję su statybos darbų sparta, patogumu, kompleksiniais sprendimais.
Jeigu šioje sistemoje betonuojamos plokštės kraštuose briaunoms suformuoti naudojami putplasčio elementai - liktiniai klojiniai, dėl to spartėja betonavimo darbai. Be to, šie liktiniai klojiniai iš išorės būna padengti apdailos sluoksniu, todėl nebereikia apdailinti pastato cokolio. Technologiniai tokios apšiltintos pamatinės plokštės pranašumai realizuojami ir dėl to, kad ją įrengiant betoninėse grindyse iš karto sumontuojama ir šildymo sistema. Pagrindinė problema, dėl kurių gali nukentėti ploštuminių pamatų reputacija - nenoras pasirinkti po monolitio gelžbetonio plokšte klojamos adekvataus stiprio šiltinimo medžiagos - ekstruduotojo polistireninio putplasčio.
„Kauno šilas“ plokštuminių pamatų kraštams suformuoti išpjauna reikalingo stiprio perimetrines „L“ formos šiloporo EPS 150 arba EPS 200 plokštes, o pamatų vidus (grindys) užpildomas Šiloporas EPS 100, EPS 150 arba EPS 200 plokštėmis - priklausomai nuo apskaičiuotų apkrovų. Jeigu gruntiniai vandenys aukštai, rekomenduojama įrengti drenžą ir vadinamą „sijonėlį“ - t.y. perimetru pakloti putplasčio plokštes. Pamatai neįgilinami žemiau įšalo, įšalo poveikis eliminuojamas pamatų perimetru apie 40 cm gylyje montuojant nuožulnias polistireninio putplasčio plokštes. Principas - neleisti, kas po pamatais atsirastų sušalusio vandens, kuris atitirpdamas kilnotų gruntą.
6 pav. Jei planuojama trisluoksnė apdailos plytomis apmūryta siena, į liejamų pamatų vidų galima įmontuoti šiltinimo medžiagą - termoizoliacines plokštes, kurios turi būti toje pačioje vertikalioje plokštumoje, kaip ir trisluoksnės sienos izoliacinė medžiaga. Toks pamatų mazgas technologiškai tinkamas trisluoksnio mūro konstrukcijai įrengti, uždaromas šalčio kelias per sienos ir pamatų sujungimo mazgą. Horizontaliai įrengtas šiluminės izoliacijos sluoksnis saugo gruntą po pamatu nuo peršalimo.
Atlikti eksploatuojamų pastatų stebėjimai rodo, kad daugiausia problemų kyla pamatuose, žemėje įgilintose konstrukcijose - tam įtakos turi susidariusi drėgmė grunte. Drėgmė atsiranda tada, kai įrengiant pamatą daroma uždara nuogrinda, ant jos pradeda kauptis ne tik drėgmė, bet ir įvairūs teršalai, veisiasi sąmanos bei kiti organizmai. Lietus aptaško pamato apdailą ir jie tampa drėgni, murzini, dėmėti, iš jų veržiasi druskos. Lietus bei grunte esanti drėgmė, kartu su teršalais, pro atsitiktines vietas, gali prasiskverbti į pamatą ir žemėje esančią šiltinimo sistemą. Iš šiltinimo sistemos į išorę migruojanti drėgmė gadina ne tik pamato konstrukciją, bet ir tinkuotų pamatų apdailą.
Pristatome medžiagą, kuri būtų efektyviausia pamato šiltinumui - mėlynojo polistereninio putplasčio plokštės. Dėl savo techninių sąvybių jos apsaugo pamatą nuo didesnės drėgmės kaupimosi apšiltinant, taip pat nuo tolimesnio drėgmės kaupimosi eksplotuojant pastatą. Šios plokštės yra specialiai impregnnuotos taip, kad vandens įgeriamumo koeficientas būtų kuo mažesnis (nuo 3% iki 1%). Plokštės gaminamos su specialiais drenažiniais grioveliais, skirtais susikaupusios drėgmės ir kondensato savaiminiam pasišalinimui nuo plokštės paviršiaus. Dar vienas privalumas - plokštės sugraduotos centrimentais, kad būtų lengviau suprasti, kokio ilgio ar pločio plokštės dalį reikia naudoti. Impregnuoti produktai turi specialius kvadratėlius iš vienos plokštės pusės - taip papildomai nebereikia šiaušti paviršiaus jas montuojant.
Kalbant apie fasadinį tinką, specialistai rekomenduoja rinktis mozaikinį. Pagrindinis privalumas - jis gaminamas iš akmens ir natūralaus marmuro; mozaikinis tinkas pasižymi tvirtumu, atsparumu fiziniams bei gamtos veiksniams, todėl rekomenduojama tinkuoti tas vietas, kur yra didelis judėjimas. Toks tinkas naudojamas ne tik pamatui ar fasadui, jis puikiai tinkamas laiptinėms, koridoriams, židinio apdailai. Galite rinktis mozaikinį tinką iš dažyto akmens ir kalkakmenio užpildo - toks produktas yra pigesnis, turi visas atsparumo savybes, tačiau dėl nenatūralaus užpildo yra linkęs blukti.
Pagrindinės klaidos klojant pamatus kyla dėl neištirto grunto. Pamatai turi būti stiprūs, nes turi išlaikyti visą pastatą. Dažnai tenka matyti sutrūkinėjusias mūrinio namo sienas. Tai atsitinka dėl sėdančių pamatų. Norint išvengti tokių netikėtų, reikia apskaičiuoti namo svorį ir grunto tvirtumą. Kiekviena medžiaga turi konkrečias atsparumo savybes, todėl būtina atlikti grunto tyrimus. Priklausomai nuo namo tipo, skiriasi konstrukcijų svoris. Nustačius grunto atsparumą, galima sužinoti, kokį svorį jis gali atlaikyti. Projektuotojas iš anksto nustato vietą, kur geriausia atremti pamatus, ir būtiną pamato įgilinimą. Jei skaičiavimai atlikti netiksliai, namas ims sėsti ir bus kreivas.
Iš grunto tyrimų rezultatų tampa aišku, kokiame aukštyje yra gruntiniai vandenys. Jeigu gruntinis vanduo aukštai ir norima rūsio, sudėtinga užtikrinti gerą izoliaciją. Norint išvengti drėgmės, patartina ne tik gerai izoliuoti sienas ir grindis, bet ir sumontuoti drenažą, kuris nuveda gruntinius vandenis į šoną. Anksčiau žmonės dažnai statydavo namus patys ir vėliau vargdavo dėl nuolat drėkstančio rūsio. Šiandien reikėtų vadovautis ne senelių metodais, o pasitarti su profesionalais. Namo projektuotojas privalo iš anksto numatyti galimas problemas ir rasti išeitį.
Pamatai būna trijų tipų: gręžtiniai, poliniai ir juostiniai. Šiuolaikinės statybos tempai sparčiai auga, todėl populiarėja gręžtiniai pamatai, dažnai naudojami individualiuose ar karkasiniuose namuose. Juostiniai pamatai dažnai įrengiami norint turėti rūsį; plokštuminiai pamatai dengia visą konstrukcinio pagrindo plotą ir gali įtraukti grindų šildymo sistemas. Poliniai pamatai tinka esant nestabiliam paviršiniam gruntui, drėgnose vietovėse ar nuokalnėse. Namo pamato ilgaamžiškumas priklauso nuo medžiagų kokybės: betonas C20/25 arba C25/30, plieno armatūra, hidroizoliacija ir termoizoliacija. Geologiniai tyrimai, gruntinio vandens lygis, namo svoris ir klimato sąlygos daro didelę įtaką sprendimams. Pamatų įrengimo kaina priklauso nuo tipo, sklypo sąlygų ir pasirinktų medžiagų; į kainą dažnai įskaičiuojama geologija, kasinėjimo darbai, klojiniai, armatūra, betonavimas ir hidroizoliacija.
- Paruošiamieji darbai: geologiniai tyrimai, projektas, pamatų ašių pažymėjimas
- Kasinėjimas: tranšėjos arba duobė pagal tipo
- Pagrindo paruošimas
- Klojiniai ir armatūros montavimas
- Betonavimas ir kietėjimas
- Apsauga ir apdaila
Kokius pamatus rinktis - derinantis su konstruktoriaus rekomendacijomis ir rangovu, atsižvelgiant į gruntą, namo dydį bei svorį. Pasitaiko atvejų, kai renovuojant seną namą dar reikia įrengti pagrindus naujai priestatui, todėl svarbu numatyti sulyginimą ir patikimą sujungimą su esamu pamatu. Namo pamatų apšiltinimas ir hidroizoliacija yra esminiai veiksniai energiniam efektyvumui ir ilgalaikei pastato būklei. Tinkamai parinktos medžiagos ir technologijos gali sumažinti šilumos nuostolius, apsaugoti nuo drėgmės ir užtikrinti tinkamą sienų bei grindų sandarumą.
Prieš renkantis apdailos sprendimus pamatai turi būti patikrinti dėl hidroizoliacijos ir išorinių sienų bei grindų šiluminės izoliacijos. Pamatų apdailos pasirinkimai gali būti plytelės, klinkeris, akmens masė, mozaikinis tinkas ar dekoratyvinis tinkas; jų tarpusavyje derinimas su fasado apdaila priklauso nuo stogo dangos, langų ir sienų sprendimų. Dažnai platus hidroizoliacinių medžiagų spektras leidžia rinktis tarp bitumo, membranų, geotekstilių ir šiltinimo medžiagų - EPS ar putų polistireno plokščių.
Specialistai rekomenduoja atkreipti dėmesį į hidroizoliacijos, drenžo ir šviesiai rodyti sujungimus tarp pamato ir fasado. Pavyzdžiui, cokolio apdailos darbus galima atlikti dalimis, užtikrinant pakankamą sandarumą ir apsaugą nuo oro patekimo. Praktiniai pavyzdžiai rodo, kad tinkamai atlikti darbai, įskaitant hidroizoliaciją, membranas ir apdailos tinką, užkerta kelią drėgmės migracijai į pamato struktūrą ir išorines dangas.
Pamatų įrengimas. Pamatai rostverkas LAMMI TASSU pamato klojiniai
Naujos statybos atveju rekomenduojama rinktis plytų ir akmens apdailą, o dekoratyvinis tinkas - tik papildomas pasirinkimas. Mozaikinis tinkas iš akmens ir marmuro užpildo suteikia atsparumą UV spinduliams, vėjui ir oro sąlygoms, tačiau gali būti brangesnis už standartinį fasado tinką. Drenažas ir hidroizoliacija yra būtinos sąlygos, kai pamatų konstrukcija yra laikina arba nuolatinė drėgmė kelia riziką. Per bendrą statybų procesą būtina laikytis grunto tyrimų, projektavimo, teisingo įgilinimo ir kokybiškų medžiagų principų.
Taip pat svarbu neignoruoti įšalo zonos ir gruntinio vandens sąlygų: įšalo gylis Lietuvoje svyruoja priklausomai nuo regiono, o grubiai tariant, šaltis gali įšala žemė iki 0,8-1,5 m ar net gilyn, todėl pamatų įgilinimas ir izoliacijos tipas turi būti parenkami pagal vietą. Drenažo ir hidroizoliacijos priežiūra, metinės patikros po ekstremalių orų yra būtinos norint išvengti brangių problemų ateityje.
Inkliuojant modernias technologijas, naujoji URETEK geopolimerinė technologija siūlo sprendimus, kai reikia rekonstruoti pamatus be griaustinių darbų - ji gali būti naudojama kaip lengvas ir efektyvus būdas išspręsti sėdinčių pamatų problemas. Norėdami sužinoti daugiau apie kainas ir techninį įgyvendinimą, kreipkitės į specialistus per internetines įmonių svetaines.