Pamato, cokolio ir kitų su gruntu besiliečiančių paviršių šiltinimas smarkiai skiriasi nuo sienų, stogų ir grindų šiltinimo. Šiuo atveju termoizoliacija norima ne tik sumažinti energijos sąnaudas, bet ir siekiama pamatų patvarumo. Net tinkamai įrengti pamatai turi laikyti dešimtis, o gal ir šimtus metų. Netinkamai įrengtą pamatų termoizoliacinį sluoksnį ištaisyti brangu, todėl būtina iš karto naudoti tinkamas izoliacines medžiagas ir atlikti darbus pagal griežtas taisykles.
Dažnai į pamatų šiltinimą kreipiama per mažai dėmesio - juk jie slūgso žemėje ir tik nedidelė dalis iškilusi virš žemės arba yra jos paviršiuje. Tačiau ties šaltais pamatais žiemos metu gali kondensuotis drėgmė, dėl to drėksta apatinės lauko sienų dalys ir grindys prie jų, o už baldų gali įsimesti pelėsis.
Pamatai neįgilinami žemiau įšalo, įšalo poveikis eliminuojamas pamatų perimetru apie 40 cm gylyje montuojant nuožulnias polistireninio putplasčio plokštes. Horizontaliai įrengtas šiluminės izoliacijos sluoksnis saugo gruntą po pamatu nuo peršalimo.
Pamatu Šiltinimo Medžiagos
Pamatai šiltinami drėgmei atspariomis šiltinimo medžiagomis. Šiam tikslui naudojamos ekstruzinio polistireninio (XPS) arba paprasto polistireninio putplasčio (EPS) plokštės. Iš išorės jos turi būti apsaugotos nuo mechaninių pažeidimų.
Polistireninio putplasčio plokščių ETNA EPS 100, rekomenduojamas storis nuo 5 iki 10 cm. Jei netoliese yra judrus kelias, naudokite ETNA EPS 150.
Pamatams šiltinti naudojamas uždarų porų poliuretanas, dėl savo didesnio tankio. Uždarų porų poliuretano putos yra sandarios ir jų didžiausias privalumas, jog limpa prie nelygių, grublėtų paviršių. Didelio tankio uždarų porų poliuretanas bus atsparus grunto slėgiui ir drėgmei.
Renkantis medžiagas pamatų šiltinimui būtina atkreipti į izoliacijos drėgmės įgeriamumą, atsparumą gniuždymui. Labai svarbu pamatus tinkamai apsaugoti nuo drėgmės, kuri ne tik blogins izoliacijos kokybę, bet gali pažeisti patį pamatą. Mažai įgeriančios drėgmę šiltinimo medžiagos puikiai atliks savo darbą ir bus ilgaamžės.
Taip pat svarbus kuo žemesnis medžiagos šiluminis laidumas, kad užtektų kuo mažesnio izoliacijos sluoksnio. Taip sumažėja pats pamato plotis, nesustorinamos sienos.
Šiloporas GEO EPS 100 - efektyvi, tvirta, žemą vandens įgėrį turinti termoizoliacinė medžiaga. Ji atlaiko dideles apkrovas, ilgaamžė, nekeičia savo izoliacinių ir fizikinių savybių per visą tarnavimo konstrukcijoje laikotarpį.
Pamatų šiltinimo tikslas - iki minimumo sumažinti šalčio kelią į pastato vidų ir šilumos kelią iš vidaus. Termoizoliacinė medžiaga turi būti išdėstyta taip, kad suformuotų vientisą užkardą šaltuoju metu laiku atsirandantiems šilumos tiltams.
Pamatų termoizoliacijos sluoksnį reikia įrengti taip, kad jis susijungtų su viso namo šiltinimu, pagrindinis principas - pastatą turi gaubti nepertraukiamas šiltinimo medžiagos kevalas.
Pamatu šiltinimo etapai
Paviršiaus paruošimas
Prieš pradedant darbus, sieną reikia tinkamai paruošti - nuvalyti nešvarumus, kiek įmanoma išlyginti. Nebūtina lyginti taip pedantiškai, kaip lyginama dažant sieną, tačiau kuo siena bus lygesnė, tuo putplasčio plokštės prie sienos priglus lygiau. Idealu būtų, prieš klijuojat plokštes, sieną padengti dulkes surišančiu gruntu. Kai paruošite sieną, dar kartą patikrinkite, ar ji tikrai lygi ir nėra didesnio nei 3-4 cm nuokrypio. Paviršių sudrėkinti ir nuvalyti mechaniniu būdu arba nuvalyti cheminėmis priemonėmis, jei reikia, leisti išdžiūti.
Hidroizoliacijos įrengimas
Atlikite pamatų hidroizoliaciją. Dažniausiai pamatai padengiami hidroizoliacine mastika, ją kruopščiai užtepant mažiausiai dviem sluoksniais, skirtingomis kryptimis, arba naudojamos prilydomos ar priklijuojamos ritininės dangos.
Šiltinimo plokščių klijavimas
Šiltinamojo sluoksnio plokštės prie pamato klijuojamos sustingus užteptai hidroizoliacijai. Plokštes reikia klijuoti taip, lyg mūrytumėte plytas (negalima dėti tiesiai vienos ant kitos). Klijus tepame ant plokštės „zigzagais” 8 mm dantyta mentele. Priklijuotas plokštes papildomai sutvirtinkite smeigėmis. Grybo formos smeigės indeliai pritraukia plokštę prie šiltinamos sienos.
Apsauga nuo drėgmės
Tačiau prieš užkasdami pamatus, turite apsaugoti putplastį nuo gruntinio vandens patekimo ant putplasčio. Šilumos izoliaciją rekomenduojama dengti gumbuota drenažine plėvele („koriu“). Tokia plėvelė apsaugo nuo mechaninio pažeidimo, augalų šaknų. Duobės dalis arčiau pamato užpilama žvyru ar smėliu, šitaip sukuriant papildomą drenažą.
Šiltinimo sistemoje neturi užsilaikyti drėgmė. Visais atvejais cokolių, pamatų ir rūsio sienų šiltinami paviršiai turi būti lygūs, švarūs ir sausi. Eksploatuojamuose pastatuose mikroorganizmų paveiktų pamatų paviršiai turi būti gerai nuvalyti ir nuplauti fungicidiniais skiediniais.
Žemiau nuogrindos esantį polistireninį putplastį rekomenduojama dengti drenavimo ir vėdinimo gumbuota membrana. Ji apsaugo šilumos izoliaciją nuo mechaninių pažeidimų, teršalų ir drėgmės susikaupimo.
Žemiau nuogrindos esančių polistireninio putplasčio plokštėms klijuoti netinka fasadinė klijų tepimo schema. Šiltinimo sistemą, esančią žemiau nuogrindos, veikia kitos apkrovos nei virš nuogrindos. Sistema, esanti žemiau nuogrindos, yra veikiama horizontalaus pamatų užpildo slėgio ir nedidelių vertikaliųjų užpildo poslinkių. Dėl to polistireninio putplasčio plokščių paviršių rekomenduojama tepti klijais ištisai, braukiant šukas vertikaliai. Klijų sluoksnyje reikia vengti uždarų ertmių.
Jei naudojami du plokščių sluoksniai, plokščių siūlės turi persidengti, negalima jų klijuoti tiesiai vieną ant kitos.
Šiltinimo medžiaga į gruntą įgilinama tiek, kad tarp šios medžiagos apatinės dalies (kuri atsidūrė žemėje) ir vidaus grindų izoliacinės medžiagos apatinės dalies statmenai horizontui būtų ne mažiau kaip 70 cm arba, jei įmanoma, ir daugiau.
Jeigu gruntiniai vandenys aukštai, rekomenduojama įrengti drenažą ir vadinamą „sijonėlį“ - t.y. pamatų perimetru pakloti polistireninio putplasčio plokštes.
Įvairių tipų pamatai ir jų šiltinimas
Juostinio pamato ir cokolio šiltinimas
Dažniausiai individualių namų segmente pasitaikantis pamatų tipas - gręžtiniai poliniai pamatai su virš jų įrengiamu rostverku. Rostverką rekomenduojama apšiltinti iš visų pusių. Apšiltinus rostverką iš vidaus, pamatų ir rostverko termoizoliacijos sluoksnis susisiekia su grindų termoizoliacijos plokšte, taip sudaromas ištisinis šiltinamosios medžiagos sluoksnis. A++ klasės namuose toks sprendimas jau būtinas. Kartais ant vertikalaus pamatų termoizoliacinio sluoksnio klojama gumbuota drenuojanti membrana, statybininkų žargonu vadinama „papine plėvele“.
Plokštuminiai pamatai
Lietuvoje ne taip seniai greta tradicinių juostinių ir polinių pamatų atsirado paviršinių vientisų plokštinių pamatų technologija, kuomet išliejama iš apačios apšiltinta armuoto gelžbetonio plokštė, joje dar įrengiamas šildymas. Šio konstrukcinio sprendimo, importuoto iš Skandinavijos ir Vakarų Europos šalių, pagrindinis privalumas atsiskleidžia, kai pamatinė plokštė sukonstruojama ir sumontuojama ant tvirto grunto, ploštuminiuose pamatuose lengviau išvengti šilumos tiltelių.
Pagrindinė problema, dėl kurių gali nukentėti plokštuminių pamatų reputacija - nenoras pasirinkti po monolitinio gelžbetonio plokšte klojamos adekvataus stiprio šiltinimo medžiagos - ekstruduotojo polistireninio putplasčio.
Jeigu planuojama trisluoksnė apdailos plytomis apmūryta siena, į liejamų pamatų vidų galima įmontuoti šiltinimo medžiagą - termoizoliacines plokštes, kurios turi būti toje pačioje vertikalioje plokštumoje, kaip ir trisluoksnės sienos izoliacinė medžiaga.
Polistireninio putplasčio klasifikacija
Statybose naudojamas polistireninis putplastis klasifikuojamas pagal jo gniuždymo įtempio bei lenkimo stiprio vertes: Šiloporas EPS T, EPS 50, EPS 70, EPS 80, EPS 100, EPS 150, EPS 200, EPS 250 ir kt..
Raidė „T“ rodo, kad putplastis tinka ir naudotinas smūginei garso izoliacijai. Skaičius prie EPS parodo polistireninio putplasčio gniuždymo įtempio esant 10 proc. deformacijai vertę kilo paskaliais. Pavertus tonomis arba kilogramais tai reikštų galimą 10 procentų deformaciją esant 10 000 kg arba 10 tonų apkrovai į 1 kv. metrą.
Rinkdamiesi polistireninio putplasčio plokštes pamatų apšiltinimui, atkreipkite dėmesį į grunto tipą. Įprastai pamatų ir cokolio šiltinimui naudojamas Šiloporas EPS 100 tipo polistireninis putplastis bei pilkasis Šiloporas Neo EPS 100N, turintis tas pačias fizines savybes, kaip ir baltasis EPS 100, tik pasižymintis geresnėms šiluminėmis charakteristikomis.
Jei šiltinami gręžtiniai poliniai pamatai, izoliacija turėtų būti įgilinta, nes šilumos tilteliai susidaro per polius.
Pamatų apšiltinimo izoliacijos storis priklauso nuo projekte numatyto šilumos perdavimo koeficiento vertės, pamatų tipo ir termoizoliacinės medžiagos. Jį pagal reikalingą pasiekti pastato energinio efektyvumo klasę turi nurodyti projektuotojas, apskaičiavęs pastato energinį efektyvumą. Praktikoje dažniausiai naudojamos 10-15 cm storio putplasčio plokštės.
Klijų plokštėms klijuoti pasirinkimą lemia vertikalios hidroizoliacijos tipas: prie bituminės hidroizoliacijos geriausiai lips bitumo pagrindo klijai, prie cementinės - cemento pagrindo.
Kadangi cokolis nesunkiai mechaniniams pažeidimams pasiekiama vieta, rekomenduojama naudoti EPS 100 arba EPS 150 plokštes.
Pamatų šiltinimas iš lauko ir vidaus
Pamatų šiltinimui iš lauko labiausiai tinką didesnio tankio uždarų porų poliuretanas. Uždarų porų poliuretano putos yra sandarios ir jų didžiausias privalumas, jog limpa prie nelygių, grublėtų paviršių. Didelio tankio uždarų porų poliuretanas bus atsparus grunto slėgiui ir drėgmei. Suformuojamas vientisas besiūlis sluoksnis, neturinti sudūrimų.
Iš vidaus rūsį ar pamatą šiltinti svarbu, per požeminę namo dali, jis praranda daug bendros namo šilumos. Tad pasitelkus šiltinimą uždarų porų poliuretanu, šilumos nuostoliai bus sumažinti ir taip sutaupysite lėšų išleidžiamų namo šildymui. Apšiltintos rūsio sienos poliuretano putomis, apsaugos nuo peršalimo ir padės išvengti drėgmės ir pelėsio atsiradimo. Poliuretano putos ypač tinkamos purkšti netolygius, netvarkingus, akmeninius pamatus, dėl prisitaikymo prie šiltinamo paviršiaus.
Dėl puikaus poliuretano putų sukibimo, nereikia papildomų išlaidų sutvirtinimams, gruntavimui, suklijuojančioms medžiagoms.
Poliuretano putomis pasiekiama vientisumas, siūlių nebuvimas, termoizoliacija bei betono apsauga nuo drėgmės.
Daugiabučio pamatų šiltinimas
Pasak bendrovės „Saint-Gobain statybos gaminiai“ projektų vadovo Remigijaus Ciesiūno, dar ne taip seniai renovuojant pastatus buvo manoma, kad besikaupiančios drėgmės problemai išspręsti pakaks tik sienų šiltinimo. Tačiau tai rezultatų nedavė, nes apšiltinti nedidelių privačių rūsių lubas yra gana sudėtinga. Tenka brautis į privačią nuosavybę, o kur dar rūsiuose išvedžiotos komunikacijos, vamzdynai. Visa tai sutvarkyti nėra taip jau paprasta ir pigu.
Tačiau blogiausia, kad net ir atlikus visus šiuos darbus galutinis rezultatas vis tiek gana prastas - rūsiai ir toliau stipriai šalo, pradėjo drėkti, įsimetė pelėsis, o pirmo aukšto butai vis tiek liko vėsesni, nes šaltis per neapšiltintą pamato sieną toliau skverbėsi į viršų.
Pasak eksperto, drėgmė daugiausiai bėdų pridaro priemolyje pastatytiems namams. Jei gruntas drėgnas, o pamatų hidroizoliacija buvo įrengta netinkamai, rūsiuose jaučiama nuolatinė drėgmė, šaltis, pelėsio kvapas. Tuomet jau tenka padirbėti rimčiau. Sudėtingiausia, kad iš išorės neatkasus pamatų labai sunku nustatyti drėgmės priežastis ir senos hidroizoliacijos būklę.
Vis dėlto, pasak specialisto, pats pamatų hidroizoliacijos procesas nėra sudėtingas ir namo gyventojams nesudaro didelių nepatogumų. Visi darbai, atsižvelgiant į jų apimtį ir oro sąlygas, gali trukti 2-3 savaites. Per tą laiką gyventojams gali šiek tiek trukdyti tik 3-5 metrų aptvertas ruožas šalia namo.
Daugiabučio namo pamatų hidroizoliacijos ir apšiltinimo kaina - apie 200 litų už kvadratinį metrą, įskaitant medžiagas ir meistrų darbą bei aplinkos atstatymą. Anot R. Ciesiūno, prastai atlikti hidroizoliaciniai ir pamatinės dalies šiltinimo darbai gresia drėgme, rūsiuose besikaupiančiu pelėsiu ir dar didesnėmis išlaidomis, nes norint tokį darbą pataisyti vėl reikia atkasti pamatus ir viską daryti iš naujo.
Pasak jo, dažnai pasitaiko, jog sutaupyti bandoma renkantis pamatų hidroizoliacijai visiškai netinkamas šiltinimo medžiagas, pavyzdžiui, pigų polistireninį putplastį ar plonasluoksnes skiediklines mastikas.
Jeigu daugiabučio pamatų paviršiai nelygūs ir nėra galimybės sandariai priglausti šiltinimo medžiagos nepaliekant tarpų, reikia šiltinti purškiamomis didesnio tankio (> 55 kg/m3, atsparumas gniuždymui >200 kPa) uždarų porų poliuretano putomis. Putos puikiai sukimba su tvirtais, švariais ir sausais paviršiais, sudaro vientisą sandarų, vandeniui nelaidų sluoksnį. Uždarų porų poliuretano putų šiltinimo efektyvumas iki dviejų kartų didesnis, lyginant su kitomis pamatų šiltinimui naudojamomis medžiagomis.
Per neapšiltintas daugiabučio pamatų konstrukcijas prarandama pastato šiluma. Didžiausia grėsmė pamatams - drėgmės ir šalčio duetas. Pamatus nuolatos veikia grunto drėgmė, kuri įsiskverbia į pamatus, rūdyja pamatų armatūra, žiemos metu dėl besiplečiančio vandens poveikio yra ardomas betonas.
Pastatų stebėjimai rodo, kad viena jautriausių ir greičiausiai pažeidžiamų eksploatacijos metu pastato dalių yra cokoliai, t.y. antžeminė pamato dalis kartu su apšiltinimu ir apdaila.
Dėl prastai parinktos ar sutvarkytos nuogrindos ant jos kaupiasi sniegas bei įvairūs teršalai, veisiasi samanos ir kitokie mikroorganizmai. Lietus su teršalais aptaško cokolių ap dailą ir jie tampa drėgni, murzini, dėmėti, iš jų veržiasi druskos, krenta apdaila. Drėgmė su teršalais pro atsitiktines vietas prasiskverbia ir į cokolio bei rūsio sienų šilumos izoliaciją ir gali ją nepataisomai sugadinti.
Atsižvelgdami į sudėtingas pamatų eksploatacijos sąlygas bei nedideles išlaidas, palyginus su visa daugiabučio renovacijos kaina, rekomenduotina pasirinkti kuo patikimesnius ir aukštesnės kokybės sprendimus.
Palyginimas su EPS plokštėmis
Palyginus su EPS (Expanded Polystyrene) plokštėmis ekstruzinio polistireninio putplasčio plokštės pasižymi geresnėmis mechaninio atsparumo savybėmis bei atsparumu drėgmei.
Kad šiltinimo sistemoje kauptųsi mažiau drėgmės, rekomenduojama šilumos izoliacijos plokščių klijuojamą paviršių tepti klijais ištisai.
Jei eksploatuojamuose pastatuose ant šiltinamo paviršiaus yra bituminė hidroizoliacija, šilumos izoliacijai klijuoti turi būti naudojami alkidiniai klijai.
Grunte esančią šilumos izoliaciją rekomenduojama dengti gumbuota drenuojančia membrana.
Cokolis - labai pažeidžiama vieta, nes, jeigu jis yra įrengtas neteisingai, net menkiausias tarpas gali būti šilumos tilteliu, todėl svarbios visos detalės. Pavyzdžiui, kad susidarytų ertmė, kuri neleis šalčiui iškilnoti apšiltinimo plokščių, rekomenduojama, kad putplasčio plokščių, esančių žemiau nuogrindos, kraštai būtų stačiakampiai.
Apie liejamus ir polinius pamatus
tags: #namo #apsiltinimo #schema