Šilumos praradimas per sienas yra didžiausias pastato nuostolių šaltinis individualiuose namuose, kuris proporciškai didėja aukštėjant pastatams, nes sienų plotas tik didėja. Tinkamas ir efektyvus sienų apšiltinimas yra greičiausias būdas sumažinti šilumos nuostolius. Sienos estetinis vaizdas - apdaila. Būtent nuo to turėtų prasidėti šiltinimo sistemos parinkimas, nes skirtingai apdailai reikalingos skirtingos konstrukcijos ir medžiagos, skiriasi jų tvirtinimo būdas.
Skirtingos apdailos sistemos ir jų įtaka šiluminėms charakteristikoms
a) Dekoratyvinis tinkas - plačiai paplitusi, ekonomiška, daug spalvų ir faktūrų turinti apdaila. Ją įrengti gan paprasta, šilumos tilteliai minimalūs, bet labai svarbu įrėinimo kokybė ir po kurio laiko tokį fasadą reikia atnaujinti.
b) Lakštinės medžiagos - medžiagų ir spalvų pasirinkimas daug didesnis ir platesnis: medinės, plastikinės dailylentės, fibrocementinės, HPL, aliuminio kompozito, skalūno, keraminės, plieninės, varinės plokštės, o taip pat akmens masės, molinės plytelės ir daugelis kitų. Plokščių tvirtinimui reikalingas karkasas, kuris energetiniu požiūriu yra didelis šilumos tiltelis.
c) Apdailinės plytos - keraminės, silikatinės, klinkerio ar kitos plytos. Tokių sienų šiltinimui taikoma trisluoksnio mūro konstrukcija, kai šiltinimo sluoksnis yra įrengiamas tarp laikančiosios sienos ir apdailinių plytų.
Šiltinimo medžiagų efektyvumas ir konstrukcijos principai
Šiltinimo medžiagos efektyvumas. Norint padidinti sienų šiluminę varžą lengviausias būdas tai padaryti yra tiesiog pastorinti šilumos izoliacijos sluoksnį, bet kartais tai neįmanoma dėl technologinių ar komforto (estetinių) apribojimų. Atsiranda poreikis efektyvesnėms medžiagoms, kurių šilumos perdavimo koeficientas būtų geresnis. Tarkim FF-PIR poliizocianuerato plokštės šilumos laidumas λD yra 0,022 W/mK, todėl jų reikės iki 2 kartų mažiau nei tradicinių medžiagų arba FF-EPS (ar kitas polistirolis su grafitu), kuris yra apie 25 proc. Žodžiu, teisingai įrengtame fasade jie yra vieninteliai šilumos tilteliai, kertantys izoliacinį sluoksnį. Tvirtinimo detalės yra geri šilumos laidininkai, todėl jų kiekį reikia kaip galima labiau sumažinti, o pačius elementus rinktis iš kaip galima šilumai mažiau laidžių medžiagų. Karkasas ventiliuojamame fasade yra didelis šilumos tiltelis, per jį prarandama daugiau nei 20 proc. visos šilumos - reikia papildomai 20 proc. storinti izoliacinę medžiagą, kad kompensuotų šiuos nuostolius.
Sandarumo užtikrinimas. Pastato sandarumas reikalingas šilto vidaus oro išlaikymui patalpose ir šalto oro užtvėrimui patekti į pastato vidų ir niekaip nesusijęs su prasta oro cirkuliacija, oro kokybe ar mistiniu namo „kvėpavimu“. Norint pasiekti sandarumo reikalavimus reikia ne tik kruopščiai užsandarinti sujungimus, ertmes ir pan., bet ir užtikrinti, kad pati sienos plokštuma būtų sandari. Tą gali atlikti arba laikančiosios sienos (blokeliai, plytos, gelžbetonis, tinkas ir kt.), arba tinkamai parinktos ir sumontuotos sandarios izoliacinės medžiagos. Medžiagų sandarumą apibūdina vandens garų varžos faktorius μ - kuo jis didesnis, tuo medžiaga sandaresnė.
„Architektūroje visada siekiame kuo grakštesnių formų. Laimei, technologijos vystosi, todėl susiduriame su tokiu paradoksu - nors ir reikalavimai pastatų energinei klasei kyla vos ne kas metus, tačiau bendrą sienų šilumos storį su pažangiomis ir novatoriškomis medžiagomis galime netgi sumažinti. Be abejonės, kuo medžiaga turi geresnes savybes, tuo mažesnio jos storio pakanka užtikrinti šilumos izoliacijos reikalavimus. Vienos tokių medžiagų - poliuretano plokštės. Jos nepakeičiamos ir atliekant rekonstrukcinius projektus. Labai populiari, ekonomiška ir šiluminiu požiūriu efektyvi konstrukcija - apšiltinta polistireniniu putplasčiu ir padengta dekoratyviniu tinku. FF-EPS yra pilkasis polistireninis putplastis su pagerintomis šilumos savybėmis (λD = 0,030 W/mK), kurios apie 25 proc. geresnės nei balto polistireno, o tai reiškia ne tik plonesnį storį, bet ir 25 proc. mažesnes CO2 išlakas jam pagaminti, transportuoti ir utilizuoti. Apdailai pasirinkus lakštines apdailos medžiagas, estetinis vaizdas gali būti gražesnis, įdomesnis, įvairesnis, o sienos ilgaamžiškesnės ir nereikės jų atnaujinti, bet joms tvirtinti neišvengiamai reikalingas plieninis, aliuminis ar medinis karkasas. Karkasas yra labai didelis šilumos tiltelis, kuris kompensuojamas 20 proc. Šilumos tilteliai minimizuojami kronšteinus pakeičiant tvirtinimo varžtais (nerūdijančio plieno), be to, FF-PIR plokštės yra sandarios, todėl padeda užtikrinti ir viso pastato sandarumą. PIR plokštės atsparios atmosferos drėgmei, todėl nereikia papildomų priešvėjinių plėvelių ar kitų medžiagų, jose nevyksta vidinė konvekcija.
Įrengiant trisluoksnes konstrukcijas svarbiausia yra tinkamai parinkti ir sumontuoti šilumos izoliaciją ir parinkti kaip galima efektyvesnius lanksčiuosius ryšius (stiklo pluošto). Siekiant sumažinti karkasinės sienos storį, jos šiltinimui rekomenduojama naudoti kaip galima efektyvesnes medžiagas (FF-PIR) ir papildomai iš vidaus įrengti ištisinį sandarų sluoksnį iš 50-100 mm storio plokščių. Konstrukcija bus ne tik mažai laidi šilumai, bet ir sandari be jokių papildomų plėvelių.
Įstatymai - A klasės koncepcija. Nuo 2018 metų pradžios įsigaliojo reikalavimas pasiekti ne mažesnį nei 9.1 m²K/W sienų šiluminės varžos rodiklį R naujai statomų gyvenamųjų namų. Taip pat svarbu rinktis tą sienos variantą, kuriame bendrasis termoizoliacijos ir blokų storis būtų optimalus; įsitikinti, kad kitų sudedamųjų dalių poveikis nebūtų didelis. Nuo 2016 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo reikalavimas visus naujus pastatus statyti ne žemesnės kaip A energinio naudingumo klasės. Tai tik pirmas žingsnis link A+, o vėliau - A++ energinio naudingumo reikalavimai.
A klases namo apšiltinimo projektavimas ir įrengimas bus paprastas ir nesudėtingas, jeigu laikomasi pagrindinių principų: tinkamai parinkta konstrukcija, tam tiksliai pasirinktos medžiagos, profesionalus montavimas užtikrins efektyvų energijos išsaugojimą visą pastato tarnavimo laikotarpį. B klasės namo atveju pavyzdys - šiltinimas polišoporais, akmens vata ir papildomas šiltinimas šaltųjų palėpių zonoje, skirtingų storių sluoksnių derinimas ir langų paketus atnaujinant.
Šilumos pusiausvyrai svarbūs ir stogo bei perdangos klausimai. Perdanga yra viena iš svarbiausių pastato konstrukcijų, per kurią prarandama daugiausiai šilumos. Perdangos šiltinimas gali būti atliekamas su mineraline vata, ekovata, medžio vata ar biriomis vatomis; svarbu laikytis gamintojo rekomendacijų ir naudoti tinkamas vatos rūšis. Teisingai įrengta perdangos izoliacija padeda pasiekti ne tik aukštą energinį efektyvumą, bet ir aukštesnį gyvenimo komfortą tiek žiemą, tiek vasarą.
Verslo ir gyventojų nauda. Lietuvoje daugiau nei 300 tūkst. D ir žemesnės energinės klasės individualių pastatų - šiltinimas leidžia ženkliai sumažinti išlaidas ir pagerinti gyvenimo kokybę. APVA paramos galimybės - iki 14,5 tūkst. eurų, kai pasiekiama ne mažiau kaip B energinė klasė ir sumažinamos energijos išlaidos bent 40 %. Išsamūs skaičiavimai rodo, kad vien tik atitvarų šiltinimas gali sumažinti šildymo išlaidas nuo 30 iki 80 %, o didžiausia nauda - kai derinama su šilumos siurbliu orą-vanduo.
Praktiniai patarimai planuojant renovaciją. Pradėkite nuo sienų šiltinimo, o vėliau - keiskite šildymo sistemą. Rinkitės FF-PIR plokštes, FF-EPS ar kitus suderinamus sprendimus, priklausomai nuo vietos, biudžeto ir estetininių pageidavimų. Svarbu tinkamai parinkti ir sumontuoti plokštes, užtikrinti sandarumą, išvengti šilumos tiltelių ir laikytis technologinių reikalavimų klijuojant plokštes.
UAB „Finnfoam“ ir kitų gamintojų sprendimai siūlo platų asortimentą, kad būtų galima pasirinkti tinkamiausias šiltinimo medžiagas konkrečioje vietoje. A klasės namo apšiltinimo projektavimas ir įrengimas bus paprastas, jei laikomasi pagrindinių principų ir neignoruojamos detalės. Pasirinkus kokybiškas šilumą izoliuojančias medžiagas, ne tik sumažinsite šildymo kaštus, bet ir pagerinsite komfortą ištisus metus.
1) Mineralinė vata, tiek stiklo, tiek akmens, yra viena iš populiariausių šiltinimo medžiagų A, A+ ir A++ klasėms. 2) Ekovata - perdirbtas popierius su nanosaugos savybėmis. 3) Medžio vata - ekologiškas sprendimas perdangoms. 4) Biri mineralinė vata - užpildo tarpus ir sudėtingas ertmes. 5) Ruloninė ir lakštinė mineralinė vata - stogų ir perdangų šiltinimui. Perdangos šiltinimas priklauso nuo pasirinktos medžiagos ir montavimo metodo.
Jei svarstote apie renovaciją, skambinkite ar rašykite - profesionalai patars, kaip pasiekti aukščiausius energinio efektyvumo rodiklius ir įgyvendinti darbus kokybiškai.
Fasado šiltinimas - Knauf patarimai
tags: #namo #apsiltinimo #klasiu #lygiai