Naktį mus kandžiojantys uodai gyvena rūsiuose. Anot Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Irinos Bulsienės, mūsų namai nėra izoliuoti nuo aplinkos, todėl namuose knibžda įvairių vabzdžių. Vieni gali patekti per orlaides, kiti gali nutūpti ant durų ir patekti į namus jas atidarius, treti atkeliauja ventiliacijos angomis. Bene kiekvienuose senuose pataluose galima rasti naminių patalynės erkių, tačiau pastarosios pavojingos tik alergiškiems žmonėms. Mat dantukų jos neturi, o minta mūsų odos atplaišomis. Tokią reakciją gali sukelti ir tarakonų išmatos."
"Pastarieji atkanda odos gabalėlį ir geria kraują iš susidariusios balutės, o jų seilės yra stiprus alergenas, galintis sukelti ne tik vietinę reakciją (pavyzdžiui, iššoka skausmingas gūzelis), bet ir bendrą - gali pakilti temperatūra, krėsti šaltis. Paprastai šie mašalai gyvena ten, kur yra sraunus vanduo, tačiau jie yra neblogi skrajūnai - gali nuskristi net kelis šimtus kilometrų, taigi gali atsidurti ir ten, kur nėra jokio vandens telkinio“, - pasakojo specialistė.
Taip pat iš lauko gali patekti musės-kandiklės, kurios ypač suaktyvėja prieš lietų. Jų nepastebėti sunku - paprastai jos yra didelės ir atlekia garsiai zvimdamos. Tuo tarpu po namus skraidantys uodai nėra tie, kurie mus kandžioja miške. Į butus paprastai atklysta rūsiniai uodai, kuriems gyventi užtenka menkos balutės. Todėl jei rūsyje yra lašantis vamzdis, jie ten įsikuria ir gyvena ištisus metus. Kad patelės galėtų padėti kiaušinėlius ir pratęsti giminę, joms būtina pasimaitinti krauju. Taigi jei naktį ramybės neduoda uodai, pirmiausiai reikėtų ne langus uždarinėti, bet apžiūrėti rūsį ir pasirūpinti, kad jame nebūtų jokių balų.
„Vabzdžių aplink mus iš tiesų gyvena pakankamai daug ir jie pasiskirstę darbo valandomis - vieni aktyvūs dieną, kiti auštant, treti - naktį“, - pasakojo I. Bulsienė.
Plokščiųjų vabzdžių įvairovė: kenkėjai ar pagalbininkai sode
1. Boružės (lot. Coccinellidae) - smulkūs arba vidutinio dydžio grobuoniški vabalai. Yra nemažai skirtingų jų rūšių. Šie vabzdžiai geriausiai žinomi, kaip dideli amarų mėgėjai. Yra apskaičiuota, kad viena boružė per savo gyvenimą suvalgo apie 5000 amarų. Jos taip pat minta erkėmis, blakėmis, vikšrais.
2. Žygiai (lot. Carabidae) - itin judrūs vabalai, dažniausiai juodi arba rudi (rečiau žalsvi arba bronziniai), gali būti skirtingo dydžio. Šie vabzdžiai išsiskiria rūšių įvairove. Žygiai minta dirvoje gyvenančiais kenkėjais, pavyzdžiui, šliužais, vikšrais. Taip pat mėgsta kolorado vabalus. Šie vabzdžiai yra aktyvūs tik naktį.
3. Auksaakės (lot. Chrysopidae) - žalsvos spalvos vabzdžiai su gležnais sparnais ir auksinės spalvos akimis. Auksaakės minta šiais kenkėjais: amarais, baltasparniais, miltuotaisiais skydamariais.
4. Minkštvabaliai (lot. Cantharidae) - pailgios formos vabalai, mintantys žiedų nektaru, o kai kurios rūšys - kitais vabzdžiais. Pasaulyje yra maždaug 11 tūkst. Minkštvabaliai minta tokiais kenkėjais, kaip amarai, vikšrai. Jie taip pat minta ir geraisiais vabzdžiais.
5. Žiedmusės (lot. Syrphidae) - žiedmusės vizualiai primena vapsvas, dėl skersinių geltonų ir juodų dryžių. Žiedmusės maitinasi įvairių rūšių amarais, vikšrais.
Biologija ir ekologija
Kūnas plokščias, 11-15 mm ilgio, juodas, tik galva, prieškrūtinis ir antsparniai raudoni. Antenos, kojos ir žandai taip pat juodi. Galva ir priešnugarėlė smulkiai taškuoti, blizgantys, o antsparniai lygūs, matiniai. Gyvena po nudžiūvusių ar džiūstančių lapuočių - guobų, ąžuolų, tuopų, alksnių - žieve, retai po eglių žieve. Lervos grobuonės, minta po žieve gyvenančių vabzdžių lervomis. Vystymosi trukmė - dveji metai. Vabalai išsirita rugpjūčio-rugsėjo mėn. ir lieka žiemoti po medžių žieve. Ten pat žiemoja ir pirmųjų metų lervos.
Populiacijos gausumas ir apsauga
Lietuvoje reta rūšis, gausumas nėra įvertintas, absoliuti dauguma radaviečių yra Pietryčių ir Vidurio Lietuvoje, tik viena radavietė žinoma Šiaurės Lietuvoje - Biržų girioje. Didžiausios grėsmės yra blogėjanti buveinių kokybė ir fragmentacija, populiacijų izoliacija dėl intensyvios miškininkystės, sausuolių šalinimo, sanitarinių kirtimų. Paplitimas Europos rūšis išplitusi nuo Pirėnų ir Apeninų pusiasalių iki Skandinavijos. Šiaurėje arealo riba siekia Norvegiją, Švediją, Suomiją.
Summary
A rare species that develops under the bark of deciduous trees. The adults and older stages of larvae hibernate under the bark of drying and dried out deciduous trees. Distributed mostly in southeastern and central Lithuania, the main threat is the increasing isolation and fragmentation of populations and the degradation or loss of habitat quality.
Vabzdžių salės stenduose eksponuojama apie 10 tūkst. vabzdžių, priklausančių daugiau kaip 2 600 rūšių. Sistematinėje dalyje siekiama parodyti vabzdžių įvairovę, juos eksponuojant sistematine tvarka: nuo primityviausių - žirgelių, lašalų, tarakonų - iki evoliuciniu požiūriu labiausiai išsivysčiusių - dvisparnių ir plėviasparnių - vabzdžių. Salėje eksponuojamos vabalų, drugių, plėviasparnių, žirgelių, tiesiasparnių ir kt. Be sistematinės vabzdžių ekspozicijos pristatomas ir zoogeografinis drugių pasiskirstymas. Australinę, Neotropinę, Etiopinę, Indomalajinę bei Holarktinę sritis atstovauja spalvingiausi ir gražiausi šio būrio atstovai. Didžiąją dalį Neotropinės ekspozicijos sudaro entomologo Alfonso Palionio drugių kolekcija, surinkta 1931 m. Indomalajinės srities puošmena - didžiuliai verpikai (Attacus atlas), gyvenantys Pietryčių Azijoje ir Indonezijoje. Eksponuojama laukinių Lietuvos bičių kolekcija, kurioje per 140 įvairių bitinių plėviasparnių rūšių. Vabdyzdžiai sudaro pačią gausiausią gyvūnų grupę žemėje - iki 90% visų gyvūnų rūšių. Bitės, uodai, žiogai, tarakonai ir drugiai mums puikiai pažįstami ir sutinkami vos ne kasdien. Tad šiame straipsnyje siūlome susipažinti su keisčiausiai planetoje ir tikriausiai daugeliui visiškai nematytais vabzdžiais.
Vabalas Heraklis kilęs iš Pietų ir Centrinės Amerikos atogrąžų miškų, dar kitaip žinomas kaip raganosinis vabalas. Su ilgu, neįtikėtinu "ragu" suaugęs vyriškos lyties Heraklio vabalas gali siekti iki 18 cm ilgio. Tai jį karūnuoja ilgiausiu vabalu pasaulyje. Moteriškos lyties vabalai šio nuostabaus rago neturi. Taip pat šis raganosinis vabalas yra stipriausias padaras Žemėje - jis gali nešti 850 kartų didesnį svorį nei jis pats sveria! Įsivaizduokite save, nešiojantį septynis dramblius!
Didysis ilgakojis katididas - milžinišką žiogą primenantis vabzdys gali iš pradžių pasirodyti ypač bauginančiai, tačiau yra mieli. Šie vabalai aktyvūs naktį, o žalią lapą primenanti išvaizda pasitarnauja kaip maskuotė ir leidžia greitai ir lengva pasislėpti augaluose bei medžiuose. Kai kurie katididai gali užaugti didesni nei delno dydžio.
Blakė plėšrūnė
Pasaulyje yra daugiau nei 7000 šių blakių rūšių. Priklausomai nuo rūšies, skiriasi dydis ir spalva. Tačiau dauguma rūšių turi pailgą kūną ir ilgas kojas. Pastebėta, kad jos labai aktyvios naktį, o dieną dažniausiai pasislepia. Šios blakės plėšrūnės yra pavojingos ir labai ėdrios - naudoja pailgą, į šiaudą panašiu straubliuku. Užpuolusios kitus vabzdžius, straubliuku įduria ir įleidžia seilėse sumaišyto nuodo, kuris nužudo auką ir išsiurbia juo atgal. Didesnių plėšriųjų blakių įdūrimas žmogui labai skausmingas.
Didieji milžiniški paminėjimai: Galijotai paplitę Afrikoje, Didžiosios vėtilos, Titanas, Titanas - šie pavadinimai rodo įspūdingą įvairovę, o jų biotopai skiriasi nuo džiunglių iki kapotų urvų. Titanas - vienas iš didžiausių vabzdžių rūšių pasaulyje, slėpiasi drėgnuose Pietų Amerikos atogrąžų miškuose ir iš lėliukės į poravimą išeina tik sujungdamas savo gynybą.
Apibendrinimas
Spalvingi ir įvairūs nakties vabzdžiai skleidžia įdomų ir kartais bauginantį grožį. Naktį aktyvūs vabzdžiai gali būti tiek kenkėjai, tiek pagalbininkai augalams, o jų elgsena priklauso nuo buveinės, metų laiko ir aplinkos pokyčių.
Kodėl vabzdžiai yra svarbūs?
Naudingi duomenys jutikliams
- Vabalai išsirita rugpjūčio-rugsėjo mėn., žiemoja po medžių žieve.
- Lietuvoje didžiausia įvairovė Pietryčių ir Vidurio regione.
- Grėsmės: buveinių kokybės blogėjimas ir fragmentacija.
| Vabzdžių grupė | Charakteristika | Puikūs grobuonai ar naudingi augalams |
|---|---|---|
| Boružės | Amarų priešai | Gida kenkėjų kontrolei |
| Žygiai | Aktyvūs nakties vabalai | Kontroliuoja šliužus ir vikšrus |
| Auksaakės | Žalsvos spalvos vabzdžiai | Amarų predatorių vaidmuo |
Jų apsaugai svarbu kurti kokybiškas buveines ir riboti fragmentaciją - tai didina jų išlikimo tikimybę ir teigiamą įtaką augalų apsaugai.