Šlaitiniais stogais laikomi tokie, kurių nuolydis yra didesnis nei 7°. Stogo nuolydis priklauso nuo pasirinktos architektūrinės išraiškos, stogo dangos ir klimato sąlygų. Nors stogo nuolydis daug kam atrodo svarbus tik architektūrai, tačiau nuo šlaitų nuolydžio priklauso kiti sprendiniai, laikantysis stogo konstruktyvas. Pavyzdžiui, mažo nuolydžio kampo stogams praktiškai neskaičiuojamos vėjo apkrovos, tačiau reikalinga stipresnė konstrukcija dėl sniego apkrovų. Didelio nuolydio stogams - atvirkščiai. Stogo nuolydį parenka ir nurodo architektas, apkrovas ir reikalingus laikančiojo karkaso matmenis skaičiuoja konstruktorius. Todėl renkantis projektą, svarbu atkreipti dėmesį į stogo nuolydį, nes nuo jo daug kas priklauso. Kita vertus, naudojant atitinkamus sprendinius, iš esmės bet kurią stogo dangą galima sumontuoti ant didesnio kaip 7° nuolydžio stogo. Tačiau tam reikės ir papildomų skaičiavimų bei medžiagų ir, kas svarbiausia, savo darbą išmanančių stogdengių, kurie nedirba „kaip visiems“.
Matyt, dėl šios ir kitų priežasčių Lietuvoje vyrauja dvišlaičiai 15-45° stogai, dažnai po jais įrengiamos šildomos mansardos. Tokia konstrukcija tradicinė, išbandyta laiko ir įprasta stogdengiams. Pagrindinės šlaitinio stogo laikančiojo karkaso dalys yra murlotas (mūrtašis) ant laikančiųjų sienų arba monolitinio žiedo, gegnės, grebėstai. Įrengti ar ne monolitinį žiedą ant laikančiųjų sienų, priklauso nuo sienų konstruktyvo medžiagos bei stogo apkrovų. Kai kurie stogo dangų gamintojai pateikia medžiagų sąnaudų skaičiuokles, nuolydį nurodydami laipsniais, procentais arba santykiu 1:x. Kad galima būtų pasinaudoti skaičiuokle, būtina konvertuoti laipsnius į procentus arba atvirkščiai.
Stogo dangos pasirinkimui didelę įtaką turi kaina, o tam būtina žinoti stogo plotą. Apskaičiuoti dvišlaičio stogo plotą, žinant nuolydžio kampą ir stogo matmenis plane (horizontalioje projekcijoje) nėra sudėtingas uždavinys. Tačiau jam išspęsti reikia šiokių tokių trigonometrijos žinių. Lentelėje pateiktos „c“ vertės tik kai kuriems stogo nuolydžio kampams. Jeigu reikia stogo plotą apskaičiuoti tiksliau, reiktų prisiminti matematinę kosinuso funkciją. Pavyzdžiui, kai A=4000 mm, o kampas a=20º, tai kraštinė C bus 4000/cos20º=4256 mm. Šio pavyzdžio skaičius pritaikius konkrečiai situacijai, galima labai tiksliai surasti bet kurio nesudėtingos geometrijos stogo plotą.
Pagrindinė šlaitinio stogo konstrukcija dažnai dėliojama murloto ir kraiginės lentos pagrindu. Murlotas formuoja tvirtinimą per viso stogo perimetrą, ant jo remiasi apatinis gegnių galas. Monolitinis žiedas dažnai įmontuojamas ant laikančiųjų sienų arba sienose, naudojant gelžbetonį žiedą. Jei sienos medžiaga ir apkrovos leidžia, gali būti įrengtas ar ne monolitinis žiedas. Svarbu užtikrinti, kad murlotas tvirtinamas ir gerai sujungtas, nes nuo jo priklauso stogo kietumas ir sienų tarpusavio stabilumas.
Stogo konstrukcijoje svarbus oro tarpas - barjeras garams ir drėgmei. Pagrindinis vėdinimo principas yra užtikrinti drėgmės išgarinimą ir drėgmės pratekėjimą. Oro tarpas turi būti įrengtas virš difuzinės plėvelės; o jeigu įrengiama hidroizoliacinė plėvelė, oro tarpas susidaro po stogo danga, bet pagrindinis vėdinimas vyksta tarp apsauginės vėjo plėvelės ir hidroizoliacijos. Dėl drėgmės išgarinimo populiariausia stogo apšiltinimo medžiaga yra akmens vata, kuri kvėpavimu leidžia drėgmei pasišalinti iš šiltinimo sluoksnio.
Stogo šlaitų nuolydis lemia mansardos naudingąjį plotą. Erdvė po dvišlaičiu stogu susidaro gana nemaža, bet priklauso nuo šlaitų nuolydžio kampo. Kad būtų patogu vaikščioti, palėpėje lubų aukštis turėtų būti ne žemesnis nei 2-2,3 m. Pavyzdžiui, jei namo sienų kraštinės yra 9 ir 15 m, o stogo nuolydis apie 45°, maždaug 45 kv.m plote palėpės patalpos aukštis bus apie 2,3 m. Tad nemenka palėpės grindų ploto dalis iš 135 kv.m gali būti naudingas gyvenamasis plotas.
Lietuvoje stogo konstrukcijos ir perdangos montavimui jau plačiai naudojamos dvitėjinės sijos. Šios sijos gali uždengti didesnius tarpatramius, būti lengvesnės nei medienos masyvas, bet atlaiko dideles apkrovas. UAB „Abelt" Anykščių rajone specializuojasi dvitėjinių sijų gamyboje, naudojdama išdžiovintą eglės medieną ir 10 mm storio OSB plokštės juostą. Sertifikatai ir kokybės užtikrinimas - esminiai dalykai, nes stogas yra laikančioji konstrukcija. Dvitėjinės sijų sistemos leidžia greičiau sumontuoti stogo konstrukciją ir sutaupyti medienos, nes plonesnės tarpatramio sijos gali atlikti tą patį darbą su dideliu atsparumu apkrovoms.
Santvarinės stogo konstrukcijos privalumai lyginant su tradicinėmis gegnėmis apima tikslesnį apkrovų apskaičiavimą, taupymą medienos ir laiką montuojant. Santvaros gali būti įrengiamos įvairių formų stogams (dviejų, vieno, keturių, sutapdinto). Jos gali būti naudojamos tarpatramiams iki 10-20 metrų ar daugiau, o apkrovas skaičiuoja speciali projektavimo programa, užtikrinanti didesnį tikslumą. Santvariniai stogai dažnai gaminami iš sausos, kalibruotos eglės medienos, 18 proc. drėgnumo, užtikrinant reikiamą stiprumą.
Šlaitinio stogo šiltinimas gali būti atliekamas įvairiai. Dažniausiai naudojamos šlaitinių stogų šiltinimo medžiagos - akmens vata ar poliuretano putos. Poliuretano putos suteikia greitą, šimtaprocentinį sandarumą, tačiau svarbu įvertinti jų kokybę ir gamintojo deklaracijas. Atvirų porų PU putos pasižymi dideliu laidumu garams (µ ≈ 3,3), o akmens vata - mažesniu garų varžos faktoriumi (≈1). Tuo tarpu stogo sandarumui garso izoliacija dažnai pridedama impregnuotos medienos plokštės ar papildomi garso izoliacijos sluoksniai, siekiant „sluoksniuotos konstrukcijos“ efekto.
Pasirenkant termoizoliacines medžiagas, svarbu įvertinti λD (šilumos laidumas), garų laidumą, degumo klasę, akustines savybes, matmenų stabilumą ir montavimo patogumą. Stogo plėvelės - hidroizoliacija arba difuziniai membranos - užtikrina apsaugą nuo vandens patekimo, tuo pačiu leidžia garams išgaruoti. Oro tarpas tarp plėvelės ir stogo dangos yra svarbus garų difuzijai, o kai naudojama vandens garams nepralaidi plėvelė, oro tarpas turi būti tarp dviejų sluoksnių.
Stogo įrengimo eiga dažnai prasideda nuo murloto ir kraiginės lentos uždėjimo. Gegnių ilgis ir skaičius koreguojami priklausomai nuo nuolydžio, tarpatramio dydžio ir šiltinimo sprendimų. Dvitėjinės sijos įdėtos į mastą leidžia lengviau sumontuoti šiltinimo sluoksnius ir įrengti komunikacijas. Santvarinės konstrukcijos gamybai naudoja sausus, kalibruotus tašus, o sijos dedamos su papildomomis stogo plataus tarpo laikymo priemonėmis.
Murlota formuoja tvirtą pagrindą stogo konstrukcijai. Monolitinis žiedas (15-20 cm aukščio) dažnai įtvirtinamas ant mūros arba gelžbetoniniame žiede; kas 80-100 cm įbetonuojami metaliniai strypai, ant jų - murlotas. Gegnės tvirtinamos prie murloto specialiais kampučiais; stogo sijos arba dvitėjinės sijos užtikrina papildomą laikymą. Jei murloto nėra, stogo konstrukcija tampa nestabili, o sienos - judrios.
Stogo garso izoliacija ir šiluma priklauso nuo daugelių veiksnių: stogo nuolydžio, dangos tipo, šiltinimo sluoksnių, ventiliacijos ir garso izoliacijos. Plieninės skardos dangose dažnai rekomenduojama šiltinti su akmens vata, o plėvelių tvirtinimą ir „makaronų“ tvirtinimus reikia patikrinti dėl teigiamo sandarumo. Viena iš praktinių rekomendacijų - plėvelę laikyti sandarią, o „makaronus“ pritvirtinti tiek vinimis, tiek klijais, kad būtų išvengta vėdinimo skylučių ir didelių šilumos tiltelių.
Titebond Fast Set Polyurethane - vieno komponento klijai, skirti greitam ir tvariam sukibimui. Jie užtikrina stiprų prilipimą ir spartų kietėjimą (24 val. pilnas stiprumas). Klijai skirti darbams viduje ir išoriniams projektams; jų paviršiai turi būti švarūs ir sausai švarūs. Kairėjantys diizocionatams, dirbantiems su šiomis medžiagomis, turėtų būti atsargūs dėl alerginių reakcijų, todėl reikalingos saugos priemonės.
Stogo konstrukcijos įrengimas ir skaičiavimai reikalauja profesionalų suderinto požiūrio: nuo architekto sprendimų dėl nuolydžio iki konstruktoriaus apkrovų skaičiavimų ir statybos darbų sudėtingumo. Teisinga apšiltinimo sistema, atitinkama garso izoliacija bei tinkama drėgmės kontrolė užtikrina ilgaamžiškumą ir komfortą gyvenamojoje erdvėje po stogu.
- Pasirinkti optimalų stogo nuolydį pagal architektūrinę koncepciją ir klimato sąlygas.
- Nustatyti laikančiosios konstrukcijos tipą: gegnes ar santvarą, atsižvelgiant į tarpatramio plotį ir apkrovas.
- Apskaičiuoti stogo plotą ir medžiagų kiekius, įskaitant užlaidas.
- Pasirinkti šiltinimo medžiagas (akmens vata arba PU putos) ir įrengti kokybišką hidroizoliaciją bei vėdinimą.
- Įrengti murlotą su monolitiniu žiedu (jei apkrovos didelės) ir užtikrinti tvirtinimą kampais bei ankeriais.
- Patikrinti visų mazgų brėžinius ir atlikti montavimo darbus vadovaujantis CE/standartų reikalavimais.
Vidutinės kainos sprendimai, šilumos išlaidos ir stogo konstrukcijos patikimumas priklauso nuo pasirinktos technologijos ir medžiagų kokybės. Svarbu žinoti: santvarinės konstrukcijos gali uždengti didesnius tarpatramius (iki 10 m ar daugiau) ir suteikti didesnį stabilumą, bet kainuoja daugiau nei tradicinės gegnės. Dvitėjų sijų sprendimai leidžia greičiau sumontuoti stogą ir dažnai užtikrina geresnę garso bei šilumos izoliaciją, tačiau jų įrengimas reikalauja kruopštaus planavimo ir kokybiškos įrangos.
Turint omenyje energiją taupančių pastatų tendencijas, A+ ir A++ klasių namuose stogo izoliacijos sprendimai dažnai didinami: didesni sluoksniai, daugiau tarpai oro, o kartais - santvaros arba dviejų sluoksnių izoliacijos derinimas. Taip pat tai lemia su didesniu nuolydžiu susijusią palėpės erdvę ir jos naudingą plotą.
STOGO KONSTRUKCIJOS ĮVERTINIMAS
tags: #murlotas #ant #piliuretaniniu #kliju