Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos ir pasiūlymai dėl Miškų įstatymo Nr. I-671 4 ir 4(1) straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. LLRI nepritaria siūlomiems pakeitimams, nes Projektas iškreiptų konkurenciją miškų ūkio sektoriuje, o siekiami tikslai nebūtų pasiekti. Dėl ribojimų netaikymo valstybei kaip miškų savininkei, Valstybinei miškų urėdijai būtų suteikiamos palankesnės sąlygos užsiimti komercine veikla. Be to, Projektas nėra išsamiai pagrįstas: numatomas ploto ribojimas nėra vertinamas pagal miško ūkio pramonės ypatumus. Taip pat nėra pagrindžiamas Projekto, kaip reguliacinio įsikišimo, būtinybės ir proporcingumas, viešasis interesas yra dirbtinai supriešinamas su partikuliariniais asmenų interesais.
Dėl ilgo medžių augimo ciklo miškų ūkiui reikia didelių plotų: norint kasmet surinkti vieno hektaro derlių reikalinga turėti 100 ha įvairaus amžiaus miškų, o norint pasiekti bent mikroįmonės dydį reikalinga per 10 tūkst. ha miško. Pakeitimai sukeltų neigiamas pasekmes medienos perdirbimo įmonėms, kurios planuoja vystydamos savo verslą įsigyti miško plotus, nes verslo plėtros galimybė būtų apribota. Valstybė savo valdomuose miškuose užsiima miško ūkio pramone (pvz., apdirba ir parduoda medieną). Projektų ribojimai būtų taikomi privatiems subjektams ir netaikomi valstybei ir valstybinėms institucijoms.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, ne tik viešasis interesas (šiuo atveju jis siejamas su miškų apsauga), bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės. Šios dvi konstitucinės dimensijos negali būti supriešinamos ir turi būti užtikrinama jų teisinga pusiausvyra. Konstitucijos 54 straipsnis įpareigoja valstybę rūpintis natūralios gamtos objektų apsauga. Tačiau iš šios nuostatos negali būti daroma išvada, kad siekiami tikslai gali būti užtikrinami tik ribojant privačios miškų nuosavybės koncentraciją, nes viešasis interesas ir specifiniai privačių asmenų interesai negali būti dirbtinai supriešinami.
Projekto tikslas efektyviau gali būti pasiekiamas reguliuojant miškų išteklių naudojimą bei atkūrimą, taip pat steigiant nacionalinius rezervatus ir draustinius, taigi gali būti siūlomos kitos, mažiau ribojančios priemonės, siekiant Projekto tikslų. Pažymėtina, Lietuvoje 2015 metų duomenimis valstybei priklausė 61,4 proc. Projektų aiškinamuosiuose raštuose nurodoma, kad dabartiniu reguliavimu neva nėra pakankamai užtikrinama miškų apsauga. Šis argumentas nesudaro prielaidų riboti valdomo miško plotą. Miškų ūkio paskirties savininkų teisės jau ir taip yra reglamentuojamos pagal kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus, tai, pavyzdžiui, Vyriausybės nutarimas „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, Aplinkos ministro įsakymas „Dėl miško kirtimų taisyklių patvirtinimo”, įsakymas „Dėl miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų“ ir įsakymas „Dėl leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Be to, pagal 2010-2015 m. duomenis, Europos Sąjungos valstybėse vidutiniškai 60 procentų miškų priklauso privatiems savininkams, net 10 šalių viršijo šį skaičių. Pavyzdžiui, privatūs subjektyvai valdo 97 proc. Portugalijos miškų, 78 proc. Švedijos, 76 proc. Danijos. Lietuvoje 2015 metų duomenimis 38,6 proc. Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Pagal konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą teisėje pagrindinės teisės ir pareigos privalo būti įtvirtintos visiems vienodai.
Pagal Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, užsienio subjektai Lietuvos Respublikoje turi teisę įsigyti nuosavybės teise miškus ta pačia tvarka ir tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos piliečiai ir juridiniai asmenys. Iš Projektų nuostatų nėra aišku, kaip Nacionalinė žemės tarnyba surinktų informaciją apie užsieniečių, ketinančių Lietuvos Respublikoje įsigyti miško ūkio paskirties žemę, turimą akcijų skaičių užsienio valstybėse įregistruotų juridinių asmenų, kurie Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise yra įsigiję miškų ūkio paskirties žemės sklypus.
Be to, Projektais siekiami numatyti miško ūkio paskirties žemės pirkimo ribojimai yra laikomi kapitalo judėjimo pagal Susitarimo dėl Europos Sąjungos veikimo 63 straipsnį ribojimu. Pagal minėtą straipsnį uždraudžiami visi kapitalo judėjimo tarp valstybių narių apribojimai. Pagal ES teisę ribojimai gali būti pateisinami viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir jos sveikatos pagrindais arba kitais ES Teisingumo Teismo praktikoje įvardintais bendrojo pobūdžio privalomaisiais reikalavimais, pvz., žemės nuosavybės pasiskirstymo išlaikymas, siekis aplinkai palankiu būdu valdyti žaliuosius plotus, aplinkos ir kraštovaizdžio apsauga, o šiems tikslams pasiekti taikomos priemonės turi būti proporcingos.
Pagal Nekilnojamojo turto registro 2017 m. liepos mėn. duomenis, vidutinis miško ūkio paskirties plotas yra 3,38 ha. Didesnis negu 500 ha bendras savininkams priklausantis miško plotas pagal jo dydį 2017 metais sudarė 9,8 proc. dalies bendrame miško žemės ploto (šią dalį miško valdo 54 asmenys; didžiausią dalį bendrame miško plote sudaro 5-10 ha ploto sklypų savininkai, viso 18,9 proc.). Didžiausias privataus savininko valdomas miško paskirties žemės plotas sudarė 6024 ha. Be to, nėra aišku, kaip Projektų tikslai būtų pasiekiami tiesiogiai ribojant privačios nuosavybės teise disponuojamų miškų plotus, nes miško plotai pasiskirstytų tarp didesnio skaičiaus privačių savininkų.
Projektais siekiama kuo labiau išsaugoti natūralius Lietuvos miškus, apsaugoti juos nuo pavertimo pramoniniais miškais. Konstitucinės jurisprudencijos kontekste pažymėtina, kad neturi būti nepagrįstai pažeidžiami asmenų teisėti lūkesčiai, šiame kontekste susiję su privačios nuosavybės apsauga ir ūkinės veiklos laisve. Valstybės kišimasis yra ribojamas, be kita ko, priemonės būtinumu. Atsižvelgiant į šiame rašte nurodytus argumentus, Seime vėl skinasi kelią Miškų įstatymo pataisos, kurios jau ne vieną kartą buvo įvardytos kaip galinčios pažeisti Konstituciją ir tarnauti tik siaurai interesų grupei.
LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad rengiant šį projektą įtaką politikams darė didieji pramonininkai, siekiantys pirmumo teisės įsigyti medienos iš valstybinių miškų. Jei sumanymas bus įgyvendintas, Valstybinių miškų urėdijai tai gresia milijoniniais nuostoliais. Šio mėnesio pradžioje pas aplinkos ministrą Simoną Gentvilą įvyko pasitarimas, kuriame dalyvavo ne tik atsakingų institucijų, bet ir didžiųjų medienos perdirbėjų atstovai. Kalbėta apie valstybiniuose miškuose nukertamos medienos aukcionus. Pirmumo teisė vietos gamintojams įrašyta Miškų įstatymo pataisose, kurias dar balandžio pradžioje Seime įregistravo LVŽS frakcijos nariai.
Projektą pasirašė grupė parlamentarų iš įvairių frakcijų. Grupė Seimo narių balandžio 6 d. registravo Miškų įstatymo pataisas, kuriose numatoma galimybė medienos perdirbėjams įsigyti medienos iš valstybinių miškų per aukcionus pirmumo teise. Daugiausia kritikos sulaukė siūlymas, kad tokią teisę įgytų įmonės, kurios pačios arba per darbuotojus yra sumokėjusios ne mažiau kaip 0,5 mln. eurų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų. Tokį reikalavimą atitinka vos 38 įmonės, tai yra 8 proc. visų, dabar dalyvaujančių pirkimuose. Birželio 15 d. projektas registruotas iš naujo. Pastarąjį kartą Miškų įstatymo projektas svarstytas praėjusį birželį. Jį teikė S. Skvernelio Vyriausybė pagal K. Mažeikos vadovautos Aplinkos ministerijos parengtą projektą. Šį balandį registruoto projekto teikėjai - K. Mažeika bei buvęs Vyriausybės vicekancleris L. Savickas. Projektą pasirašė grupė parlamentarų, tarp jų ir S. S. Skvernelio Vyriausybės darbo metu didžiųjų medienos atstovai buvo įtraukiami į darbo grupes, rengiančias Miškų įstatymo pataisas, bei dalyvaudavo uždaruose politikų pasitarimuose.
Turimi dokumentai rodo, kad į uždarus pasitarimus pramonininkų atstovus įtraukia dabartinis aplinkos ministras S. Gentvilas. Ekspertai skaičiuoja, kad suteikus pirmumo teisę konkrečiai pirkėjų grupei, dėl sumažėjusios konkurencijos Valstybinių miškų urėdijos pajamos gali kristi mažiausiai 4 mln. LRT Tyrimų skyrius turi dar 2018 m. parengtą stambiuosius medienos perdirbėjus vienijančios asociacijos „Lietuvos mediena“ pranešimą, kuriame šis kalba apie veiksmus, kaip per politikus siekta šio įstatymo pataisų priėmimo. Tačiau šios asociacijos narių veikla ir lobistinė veikla kelia diskusijas dėl teisėtumo bei atitikimo skaidrumo principams.
Birželio 15-ąją autoriai registravo naują projekto variantą, kuriame išlygos dėl sumokamų mokesčių nebeliko. Dabar projekte akcentuojama, kad jo pagrindinis tikslas - skatinti medienos apdirbimą arčiau miško kirtimo vietos, taip mažinti CO2 išmetimus. Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas išreiškia nuomonę, kad abejonės dėl projekto išlieka: deklaruojamas tikslas yra mažinti poveikį aplinkai, bet likusius tikslus, tokie kaip vietos gamintojų pirmumo teisėsi, kenkia konkurencijai.
Specialiųjų tyrimų taryba (STT) išreiškė kritinį požiūrį į šio projekto ydingumą antikorupciniu požiūriu ir nurodė, kad naudingas tik siauriems interesų grupėms. Dėl augančios medienos paklausos ir kainų, regionų ekonomikas gali paveikti dideli interesų konfliktai tarp užsienio pirkėjų, vietinių gamintojų ir valstybinių miškų urėdijos.
Seminaras „Saugau mišką“
Apibendrinant, Lietuvos miškų ūkio išteklių valdymas turi būti grindžiamas realiais duomenimis apie augimą, amžių struktūrą ir eksploatacijos galimybes. Remiantis 2003-2015 metų pavyzdžiais, kirtimų apimtys turėtų būti didinamos tik tuo atveju, jei atitinka aplinkosaugos ir tvarumo principus, o ne tik trumpalaikius ekonominius interesus. Ekspertų nuomone, būtina stiprinti ryšius tarp korporacijų, miškų išteklių valdytojų ir vartotojų, siekiant racionalaus išteklių panaudojimo, didinti pridėtinę vertę ir skatinti naujas darbo vietas. Taip pat svarbu plėsti rezervuotų miškų atkūrimą, didinti efektyvią medienos panaudą, ir skatinti kirtimo atliekų panaudojimą vietoje jų pūtimo ar šalutinio naudojimo.
- Miškų valdymas turi būti suderintas su konstitucinėmis teisėmis ir viešuoju intersesu.
- Pateisinus ribojimus pagal ES teisę, būtina užtikrinti proporcionalumą ir skaidrumą.
- Siekiant regioninės plėtros, svarbu skatinti medienos pramonės klasterizaciją.
- Reikia aiškiai apibrėžti pirmumo teisės kriterijus, atsižvelgiant į įmonių įsipareigojimus mokesčių ir socialinių įmokų srityje.
| Kriterijus | Paaiškinimas | Poveikis |
|---|---|---|
| Privatūs vs valstybės miškai | Atskirų teisinių rėmų derinimas | Konkurencijos palaikymas |
| Amžiaus struktūra | Augančių medynų plėtotė | Didinti derlių ir tvarumą |
| Įsipareigojimai mokesčiuose | Skaičiuoti ilgalaikėse sutartyse | Ūkio stabilumas |
Kaip rodo analitiniai šaltiniai, vidutinė miško plotų koncentracija yra praktiškai pasiekiama tik per kt. sprendimų derinimą su aplinkosaugos ir ekonomikos tikslais. Leisdamas aiškią, skaidrią ir proporcingą reguliaciją, Lietuva gali išlaikyti miškų ūkio konkurencingumą, didinti pridėtinę vertę ir užtikrinti socialinį bei ekonominį naudingumą visoms rinkos dalims.