Plokščias namo stogas vis dar apipintas gandais apie nepatikimumą ir trumpą eksploatacijos laikotarpį. Tačiau vieno aukšto namui plokščias stogas suteikia modernų dizainą. Pagal gamintojų rekomendacijas įrengtas stogo šiltinimas ir hidroizoliacinė danga turėtų ilgus metus nekelti problemų.
Kur slypi pagrindiniai plokščiojo stogo sluoksniai
- garą ir orą izoliuojantis sluoksnis,
- nuolydį formuojantis sluoksnis,
- šilumą izoliuojantis sluoksnis,
- hidroizoliacinė stogo danga.
A+ ir A++ klasių pastatų plokščiojo stogo šiltinimui rekomenduojama naudoti 2 arba 3 akmens vatos sluoksnius. Kas svarbu šiltinant plokščią stogą? Gelžbetoninio plokščių šilumos akumuliacinės savybės yra didelės, todėl gelžbetoninius stogus reikia gerai apsaugoti vasarai ir žiemai. ROCKWOOL akmens vatos stogines plokštes pasižymi geromis šiluminėmis ir akumuliacinėmis savybėmis, todėl apšiltintuose pastatuose vidaus temperatūra išlieka pastovi ir tinkama. Akmens vata klasifikuojama A1 degumo klasei, kuri yra pati saugiausia, todėl gaisro atveju namai bus saugesni.
Nemažiau svarbi stogo savybė - tai garso izoliacija. ROCKWOOL akmens vatos gaminiai yra tankūs, bet porėti - todėl jie užtikrina gerą akustinę kontrolę plačiame garso dažnių diapazone. Jeigu ateityje planuojate ant stogo įrengti saulės elektrinę, viršutiniam šiltinimo sluoksniui reikia rinktis didesnio tankio akmens vatą.
Neeksploatuojamo plokščio stogo šiltinimas ant gelžbetoninės perdangos
Pirmiausia ant sauso gelžbetoninio pagrindo įrengiamas garų izoliacijos sluoksnis iš tam skirtų plėvelių. Pirmajam stogo termoizoliacijos sluoksniui įrengti naudojamos akmens vatos plokštės ROOFROCK 30E. Vatos sluoksnių skaičius ir storis parenkamas į namo energetinę klasę. Antrajam termoizoliacijos sluoksniui naudojamos 40 mm storio plokštės ROOFROCK 50 arba 20 mm storio plokštės TF-BOARD. Svarbu, kad plokščių apatinio ir viršutinio sluoksnio sujungimo siūlės nepersidengtų. Plokštės glaudžiamos viena prie kitos, kad neliktų jokių plyšių. Papildomo klijavimo ar jungiančių juostų nereikia.
Įrengus šiltinimo sluoksnį klojama hidroizoliacinė stogo danga. Ji taip pat įrengiama dviem sluoksniais, o sujungimo siūlės nepersidengia. Pagrindinis dėmesys šiltinant plokščią stogą turi būti skiriamas įvairiomis jungtims. Nesandarumai dažniausiai atsiranda prie vėdinimo kanalų, įlajų, parapetų.
Viensluoksnės ir dviejų sluoksnių šiltinimo užkadriai
Kalbant apie viensluoksnes stogo hidroizoliacijos medžiagas, kyla klausimas apie tendenciją atsisakyti daugiasluoksnių sutapdinto stogo dangų. Dar neseniai šiltinant sutapdinto stogo konstrukcijas dažnai būdavo pasirenkama dvisluoksnė izoliacija dėl kelių priežasčių: nebuvo galimybių gaminti standžių akmens vatos plokščių, pervertinta plyšelių susidarymo rizika ir kt. Tačiau naudojant šiuolaikines viensluoksnes mechaniškai tvirtinamas ar klijuojamas stogo dainas, prireikė šilumą izoliuojančio gaminio, leidžiančio sutrumpinti darbų trukmę, racionalizuoti stogo konstrukcijas. Šie pokyčiai lėmė dvitankių šilumos izoliacijos plokščių atsiradimą.
Vienas iš pagrindinių argumentų prieš viensluoksnę izoliaciją buvo galimi šilumos nuostoliai per siūles. Rockwool ekspertų duomenimis, 1 m2 paviršiaus turėjus 5 mm pločio plyšį per stogą išeidavo 3% daugiau šilumos, o 10 mm - 5%. Tačiau realybėje didžiausias plyšių plotis paprastai būna ne didesnis kaip 5 mm. Lietuvoje Kauno Architektūros ir statybos instituto mokslininkai išnagrinėjo šią temą: realios sąlygos rodo ženkliai mažesnius šilumos nuostolius. Taip pat rekomenduojama kloti viensluoksnę izolaciją taip, kad plokštės būtų perstumiamos, o plyšiai būtų trumpesni. Remiantis tyrimais nustatyta, kad tinkamai paklotas viensluoksnis termoizoliacinis sluoksnis iš dviejų skirtingų akmens vatos plokščių gali duoti tokį patį efektą kaip dviejų skirtingų sluoksnių derinys. Tačiau Rockwool taip pat siūlo dvisluoksnes izoliacijos medžiagas esamą rinką atsižvelgti, ypač kai reikia didelio tankio sluoksnių derinio.
Klojimo technologija. Stogo pagrindas turi būti lygus ir sausas. Prieš klojant šilumos izoliaciją dedamas garų izoliacijos sluoksnis: naudojama plėvelė storio ne mažiau kaip 0,2 mm (PE, PVC ar kitos). Garų izoliacija turi būti kloti be raukšlių, sandariai, sujungimų vietose užleidžiant kraštus. Jei patalpose numatomas didesnis kaip 70% santykinis oro drėgnumas, plėvelės siūlės klijuojamos arba suvirinamos. Dviejų sluoksnių plokštės klojamos taip, kad ilgoji kraštinė būtų statmena profilio bangoms, o plokštės dedamos šachmatine tvarka, kad ilgosios kraštinės nesutaptų. Jei susidaro plyšiai didesni nei 5 mm, juos būtina užkamšyti. Tais atvejais kai stogo paklotas iš profiliuoto plieno, plokštės klojamos taip, kad ilgoji kraštinė būtų statmena bangoms. Parapetai, langai, deformacinės siūlės ir kitos konstrukcijos reikalauja garo izoliacijos plėvelės paklojimo iki termoizoliacinio sluoksnio viršaus ir priklijuojamos ar kitaip pritvirtinamos prie vertikaliųjų paviršių. Sandariai užsandarinti vietas aplink vamzdžius bei kitas inžinerines linijas. Jei ties drėgmei nelaidžiais intarpais garo izoliacijos plėvelė neturi galimybės pratęsti iki viršaus, jos vietos sandarinamos elastingais sandarikliais. Rekomenduojama vienu metu pakloti tiek plokščių, kiek jų bus užklota hidroizoliacine stogo danga iki pamainos ar darbo dienos pabaigos.
