Pamatas - tai pastato dalis, perduodanti pagrindui apkrovas. Seklieji pamatai statomi iškastoje duobėje. Įrengus pamato konstrukciją, duobė užpilama gruntu ir sutankinama. Tokie pamatai perduoda pastato apkrovą pagrindui padu. Pamatą sudaro gelžbetoninė atraminė pagalvė ir HAUS klojinių blokų sienos. Mažiausias konstrukcinis pamato įgilinimas yra 50 cm žemiau projektinio žemės paviršiaus lygio. Iškasus pamatų duobę pirmiausia montuojamas pamato padas, kurio storis po HAUS klojinių blokų siena yra ne mažesnis kaip 20 cm. Mažiausias mūro gaminių perrišimo perstumiant ilgis 10 cm. HAUS P6-20 kampinis klojinių blokas taip pat gali būti naudojamas vidurinėje konstrukcijos dalyje. Betonavimo darbai atliekami pagal ST 121895674.06:2009 “Betonavimo darbai” reikalavimus.
Betono mišinis klojamas horizontaliais sluoksniais visame betonuojamos konstrukcijos plote. Prieš užmonolitinant HAUS klojinių blokus, jų paviršius drėkinamas vandeniu. Rekomenduojama užbetonuoti iki trijų blokų eilių, kai betono slankumo klasė S3 (takus). Kai konstrukcija yra aukšta, betonavimas vykdomas etapais. Kiekviename etape užbetonuojama trys su puse blokų eilės. Taip užtikrinamas betono ir HAUS klojinių blokų sukibtis. Pradinėje sukloto betono kietėjimo stadijoje reikia palaikyti tam tikrą temperatūros ir drėgmės režimą. Betonas, periodiškai laistomas, vasarą saugomas nuo saulės spindulių, o žiemą - nuo šalčio. Vasarą betonas, pagamintas su paprastu portlandcemenčiu, laistomas septynias paras. Kai oro temperatūra aukštesnė kaip 15° C, pirmąsias tris paras dieną betonas laistomas kas 3 h ir vieną kartą naktį, vėliau - ne rečiau kaip tris kartus per parą. Išbetonuotą konstrukciją galima pradėti laistyti tik po 5- 10 h.
Kietėjančio betono priežiūros trukmė nustatoma, atsižvelgiant į cemento hidratacijos greitį, betono savybes, aplinkos temperatūrą ir santykinę drėgmę. Siekiant apsaugoti cokolį nuo pažeidimų, rekomenduojama prie tinkuojamų cokolių daryti tik atviras vėdinamas ir drenuojamas nuogrindas. Kai prie cokolių tenka daryti betoninių plytelių ar kitokią uždarą nuogrindą, rekomenduojama cokoliams naudoti vėdinamą termoizoliacinę sistemą su lakštinių medžiagų apdaila. Grunte esantį polistireninį putplastį rekomenduojama dengti gumbuota drenažine membrana. Ji apsaugo šilumos izoliaciją nuo mechaninių pažeidimų, teršalų bei drėgmės kaupimosi.
K - koeficientas, priklausantis nuo pamato pagrindo. Ant nelygių paviršių liejamo betono mažiausias apsauginis betono sluoksnis padidinamas. Mažiausias apsauginis betono sluoksnis turėtų būti bent k1 mm, jei betonas liejamas ant paruošto grunto, ir k2 mm, jei betonas liejamas tiesiai ant grunto. cmin,dur - mažiausias apsauginis betono sluoksnis pagal aplinkos sąlygų reikalavimus. Δcdur,γ - papildomas saugos elementas. Δcdur,st - mažiausio apsauginio betono sluoksnio sumažėjimas, jei naudojamas nerūdijantis plienas. Δcdur,add - mažiausio apsauginio betono sluoksnio sumažėjimas, jei naudojama papildoma apsauga.
Pamatas apskaičiuojamas kaip sija ant tampraus pagrindo. Atraminė pagalvė armuojama Ø12 S500 klasės armatūros tinklu, kurio akutė 250 mm. Atraminėje pagalvėje įbetonuojami inkariniai Ø12 S500 klasės armatūros strypai, kurie užtikrina pamato pado ir HAUS blokų sienos bendrą darbą. Inkarinių strypų žingsnis 250 mm. HAUS klojinių blokų siena armuojama horizontaliais Ø10 S500 klasės armatūros strypais, kurie klojami į kiekvieną blokų eilę (kas 25 cm).
Grindų įrengimo pagrindai: iš grunto ir šildomosios sistemos
Grindų ant grunto įrengimas reikalauja kruopštaus pasiruošimo, pradedant nuo paviršiaus paruošimo. Svarbu užtikrinti, kad gruntas būtų laidus vandeniui ir tinkamai sutankintas, siekiant išvengti drėgmės patekimo į termoizoliaciją. Jei gruntinis vanduo yra aukštai, rekomenduojama lieti juodgrindes, kurios sudaro lygų ir tvirtą pagrindą šiluminių plokščių uždėjimui. Ant sutankinto paviršiaus klojama 200 mikronų storio polietileno plėvelė, kraštai užleidžiami ant sienų. Plėvelės priklijuojamos putplasčio atraižomis, kurios eliminuoja šilumos tiltelius ir perima betono įtempimus. Jei gruntinis vanduo gali pasiekti grindų pagrindą, polietileno plėvelė naudinga; tačiau aplink pastatą esantis drenažas gali būti perteklinis sprendimas. Grindu šiltinimo sluoksnis turėtų pasiekti fasadų šiltinimo sluoksnio lygį.
Standartinis sutankinto grunto ar smėlio sluoksnis paprastai siekia apie 10-15 cm, tačiau tai priklauso nuo situacijos. Svarbu nepamiršti, kad sutankinant smėlio ar žvyro sluoksnį jo storis sumažės apie 30 proc. Svarbu, kad smėlio ar žvyro sluoksnis būtų gerai sutankintas ir lygus; ilginame atstumą - nuokrypis 1 m yra iki 4 mm, o per 10 m - iki 12 mm.
Juodgrindės - tai pirmas grindų ant grunto sluoksnis iš smėlbetonio ant sutankinto smėlio ar smulkaus žvyro sluoksnio. Dažnai jų atsisakoma, polistireninis putplastis klojamas tiesiai ant sutankinto grunto. Tačiau aukštas gruntinis vanduo dažnai reikalauja juodgrindžių, kurios sudaro lygų ir tvirtą pagrindą šilumines plokštes. Juodgrindės įrengiamos iš smėlbetonio mišinio, standartinis sluoksnio storis 50-100 mm. Jei apatiniame sluoksnyje yra drėgmės pavojus, rekomenduojama geotekstilė vietoj plėvelės.
Grindų šiltinimas vyksta polistireninio putplasčio plokštėmis. Dvi plokščių sluoksnių sistema užtikrina šilumą. Reikalingas plokščių storis priklauso nuo energinės klasės ir šilumos laidumo koeficientų (λ). Pavyzdžiui, EPS 70 plokštės tinka apkrovai iki 2100 kg/m2, EPS 100 - iki 3000 kg/m2. Sluoksnių siūlės neturi sutapti; tarpai užsandarinami putplasčio atraišomis. Vrstai dedami ant skiriamojo sluoksnio - dažnai polietileno plėvelės - kuri neleidžia betono patekti tarp plokšnių. Ant skiriamojo sluoksnio montuojama armatūra, kuri perima džiūvimo metu atsirandančius betono judėjimo įtempiai. 5-10 cm storio betoniniam sluoksniui rekomenduojamas metalinis cinkuotas 3,8-5 mm vielos grindų armavimo tinklas.
Grindų betonavimas: reikšmė, medžiagos ir laikymo režimai
Grindų betonavimas yra esminis etapas, užtikrinantis stabilumą ir ilgaamžiškumą. Procesas prasideda nuo kruopštaus pasiruošimo: paviršiaus valymo, lyginimo ir izoliacinio sluoksnio įrengimo. Betono mišiniui naudojamas smėlis, cementas ir vanduo, dažnai su priedais, tokiais kaip plastifikatoriai. Svarbu tinkamai apskaičiuoti cemento kiekį; paprastai 1 m2 grindų, storis apie 5 cm, reikalaus 20-25 kg cemento.
Betono sluoksnio storis paprastai siekia 5-10 cm, priklausomai nuo apkrovos. Po betonavimo būtina užtikrinti tinkamas sąlygas kietėjimui - taikomas 7-28 dienų laikotarpis. Jei įrengiama grindų šildymas, ant armatūros tinklo tvirtinamas vamzdelių kontūras, o bendras viršutinio sluoksnio storis dažnai reikalauja bent 7 cm. Elektros šildymams šios taisyklės gali būti kitokios. Taip pat būtina uždengti betono džiūvimui drėgmei nepralaidžia plėvele.
Dažnos grindų betonavimo klaidos: netinkamas cemento ar vandens kiekis, per plonas ar per storas sluoksnis. Naudojant kokybišką sauso betono mišinį užtikrinamas reikiamas tvirtumas ir ilgaamžiškumas. Senose grindų konstrukcijose gali būti šildymas ir lages, todėl būtina įvertinti naujojo ar seno išdėstymo reikalavimus. Jei reikia, galima įbetonuoti stulpelius, tarp kurių suklojamos polistireninio putplasčio plokštės ir sumontuojamos lagės. Ant lagų įrengiama ištisinis sluoksnis, pvz., OSB plokštės arba kitos atsparios drėgmei dangos.
Sausos grindys ir minimalus betono sluoksnis šildomoms grindims
Sausos grindys - tai alternatyva tradiciniam lygiavimam betonui, nereikalaujanti ilgo džiūvimo laikotarpio. Pagrindas gali būti birių granulių arba keramzito mišinio, suteikiantis stabilų pagrindą ir gerą garso izoliaciją. Minimalus betono sluoksnis šildomoms grindims priklauso nuo tipo: vandeniu šildomoms - šildymo elementų viršutinis sluoksnis dažnai siekia 50-60 mm, o į elektrinį grindinį - 30-40 mm. Taip pat svarbu užtikrinti, kad bendras sluoksnio storis būtų apie 60-70 mm gyvenamosiose patalpose, o vonios kambaryje - 30-50 mm, siekiant tolygios šilumos ir patogumo naudoti. Minimalus betono sluoksnis šildomoms grindims dažnai nustatomas kreipiantis į gamintojo nurodymus ir projektą.
Grynosios sąlygų ir gamintojo nuorodų kontekste būtina atsižvelgti į: energinę klasę, šilumos laidumo koeficientą, grindų funkcijas ir faktinį apkrovos lygį. Optimalus bendras betono sluoksnio storis individualiuose namuose dažnai siekia 60-70 mm; per plonas gali sukelti netolygų šilumos pasiskirstymą, o per stores gali padidinti šildymo inerciją ir energijos sąnaudas. Taip pat svarbu, kad betono sluoksnis būtų tinkamai suprojektuotas atsižvelgiant į patalpos paskirtį.
„Pasidaryk pats“ betoninių plokščių spinduliuojantis šildymas iš „Radiantec“
Santrauka apie svarbiausius aspektus
- Pamato konstrukcijos įgilinimas ir pamatų pado storis turi būti laikomi pagal projektą ir ST reikalavimus.
- Betono sluoksnio įrengimas, užtikrinantis sukibimą su HAUS blokais, vykdomas etapais su tinkamu drėgmės ir temperatūros režimu.
- Grindų ant grunto įrengimas reikalauja kruopštaus gruntinio vandens valdymo, plėvelių ir šiltinimo sistemų parinkimo.
- Tinkamas šilumos izoliacijos sluoksnis su atitinkamu plokščių tipu ir jungčių sandarikliais užtikrina energinį efektyvumą.
Pridėtinės detalės apie grindų įrengimą
- EPS plokščių tipai ir jų atitiktis apkrovoms: EPS 70, EPS 100 bei jų derinimas su energine klase.
- Tarpų tarp plokščių užsandarinimas ir hidroizoliacija.
- Grindų betonavimo laikotarpiai, sąlygos ir aids statybos metu.
tags: #minimalus #betono #apsauginis #sluoksnis #pagal #aplinkos