Mineralinė vata: kenksmingumas, rizikos suvokimas ir saugios naudojimo rekomendacijos

Tyrimas atskleidė, kad dažniausiai informacijos ieško nuosavą būstą įsirenginantys, vidutinio amžiaus, aukštąjį išsilavinimą ir didesnes pajamas gaunantys apklaustieji. Net 46 proc. žmonių šilumos izoliaciją įvardijo kaip svarbiausią savybę, renkantis būstą, todėl analizuojant poveikį sveikatai, daugiausia dėmesio tyrime skirta būtent namų apšiltinimo medžiagoms. Didžiausią susirūpinimą gyventojai išsakė dėl stiklo vatos: 20 proc. respondentų nurodė manantys, kad ši medžiaga yra kenksminga sveikatai ir 49 proc. - kad stiklo vata žmogaus organizmui gali turėti neigiamos įtakos. Klausiami apie tai, kokią grėsmę, jų nuomone, kelia akmens vata, gyventojai dažniausiai įvardijo alergijos pavojų (30 proc.), antroje vietoje - kosulį ir astmą (po 25 proc.). Stiklo vatos grėsmę sveikatai dažniau paminėjo vyrai ir mažesnių miestų, rajonų centrų gyventojai. Mažiausiai susirūpinimo gyventojams kėlė putų polistirenas - dėl jo kenksmingumo sveikatai baiminasi 12 proc.

„Mineralinė vata sudaryta iš neorganinės pluoštinės medžiagos, plaušelių surišimui naudojant mažą kiekį dervos, kuri gali būti gaminama naudojant formaldehidą - bekvapę medžiagą, galinčią sukelti galvos skausmą ar pykinimą. Tiesa, baimintis formaldehido poveikio nereikėtų - jis dervos gamybos metu praktiškai pilnai sureaguoja, o labai maži likutiniai jo kiekiai išgaruoja per pirmąsias savaites po mineralinės vatos pagaminimo. Profesorius atkreipia dėmesį, kad mineralinės vatos sluoksniai turėtų būti uždengti tinku, plėvelėmis ar gipso kartono plokštėmis, nes po kurio laiko pluoštas ima dulkėti, todėl gali alergizuoti ar sukelti kitokį neigiamą poveikį.

Profesorius pabrėžia, kad mineralinės vatos sluoksniai turėtų būti uždengti tinku, plėvelėmis ar gipso kartono plokštėmis, nes laikui bėgant pluoštas ima dulkėti ir gali alergizuoti. Tyrimai rodo, kad mineralinės vatos išskiriami veiksniai galimai kelia riziką, tačiau svarbu apsiriboti tik pagrindinėmis saugos priemonėmis ir naudoti kokybiškas medžiagas. Visų medžiagų bijoti nereikia.

Visuomenės nuomone grindžiamas požiūris į statybos medžiagas atskleidė, kad didesnį susirūpinimą kelia stiklo vata (20% laiko ją kenksminga) ir akmens vata (30% - alergijos pavojų, 25% - kosulį ir astmą). Akmens vata nėra natūrali medžiaga: ji gaminama iš kompozicinės kreidos ir uolienos, kaitinama iki aukštos temperatūros, iš kurios susidaro plaušai. Nors tai nėra tokia kenksminga kaip asbestas, rizika išlieka. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) 2002 m. klasifikavo žmogaus sukurtus mineralinius pluoštus į dvi grupes: kai kurios medžiagos laikomos galbūt kancerogeninėmis (2B), o dažniausiai naudojamos stiklo pluošto, akmens ir šlako vatos laikomos neklasifikuojamomis pagal kancerogeniškumą žmonėms (3 grupė).

Šiuolaikinės technologijos siūlo saugesnes alternatyvas. Pavyzdžiui, Knauf Insulation mineralinė vata su Ecose® technologija gaminama iš stiklo, pasižymi natūralia spalva, mažai dumblanti, bekvapė ir maloni liesti. Ši vata turi ilgesnį pluoštą, yra elastingesnė, lengvesnė ir geriau užpildo konstrukcijas, nepalikdama tarpų. 80% jos sudaro antrinio perdirbimo medžiagos. Taip pat suteiktas „Eurofins Gold“ patalpų oro kokybės sertifikatas, patvirtinantis, kad medžiaga neprisideda prie oro užteršimo. Kitas pavyzdys - Ursa PureOne mineralinė vata, pagaminta iš kvarcinio smėlio ir akrilo, visiškai neturi fenolio ir formaldehido, balta ir ekologiška.

Renkantis mineralinę vata, svarbu įvertinti gamintojo patikimumą ir produkto sertifikatus. Sertifikuoti gamintojai: Rockwool, Knauf, Leinrok, Teplit, Technonikol - jie siūlo kokybiškus ir saugius produktus. Mineralinė vata yra nedegi ir atitinka aukščiausią ugniai atsparumo klasę - A1, o stogai gali išlaikyti ugnį iki 60 minučių.

Akmens vata: pavojai ir saugumas

Akmens vata - neorganinė pluoštinė medžiaga, kuriai plaušeliams surišti naudojamas nedidelis kiekis dervos, kartais gaminamos naudojant formaldehidą. Formaldehidas dervos gamybos metu beveik visiškai sureaguoja, o likutiniai jo kiekiai išgaruoja per pirmąsias savaites po pagaminimo. Tačiau pačių pluoštų dydis gali sukelti niežėjimą ir alergijas; todėl dirbant su akmens vata būtina naudoti specialius drabužius, pirštines ir respiratorių. Mineralinės vatos sluoksniai turi būti uždengti tinku, plėvele ar gipso kartono plokštėmis, kad pluoštas neskaitmenintų į aplinką.

Naujuose blokuose gali būti dulkių ir pluoštų, kurie gali patekti į akis, burną, odą ir plaučius. Akmens vata nėra natūrali, ji gaminama iš kreidos ir uolienos, kaitinama iki apie 3000°F. Tokia hibridinė medžiaga išlieka ilgai ir nėra natūrali gamtoje. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) 2002 m. įvertino mineralinius pluoštus: kai kurios medžiagos gali būti galbūt kancerogeninės (2B), o dažniausiai naudojamos stiklo vatos, akmens vatos ir šlako vatos laikomos 3 grupėje. Dėl to kai kurios teiginiai apie IARC saugumą gali būti klaidinantys, nes neįrodo aiškaus vėžio ryšio.

Alternatyvos ir saugesnės technologijos

Knauf Insulation mineralinei vatai su Ecose® technologija suteiktas Eurofins Gold sertifikatas, užtikrinantis, kad produktas nelaiko kenksmingų medžiagų oro užterštumo. Ursa PureOne vata pagaminta be fenolio ir formaldehido, viso balta ir ekologiška. Kiti patikimi gamintojai - Rockwool, Knauf, Leinrok, Teplit, Technonikol - siūlo kokybiškus ir saugius produktus.

Efektyvias saugos priemones dirbant su akmens vata apima apsauginius drabužius su ilgomis rankovėmis, pirštines, akinius bei respiratorių. Jei medžiaga pateko ant odos - plauti tekančiu vandeniu. Dirbant su vata, rekomenduojama naudoti marlės tvarstį ar šaliką kvėpavimo takams apsaugoti. Prieš montuojant izoliaciją, užtikrinti jos apsaugą nuo oro ir drėgmės srautų naudojant difuzines membranas.

Spinter tyrimai atliko gyventojų nuomonės tyrimą AB SKV užsakymu: daugiau nei 66% respondentų mano, kad kai kurios statybinės medžiagos gali kelti grėsmę namo gyventojo sveikatai; dažniausiai minimos stiklo vata (20% laiko kenksminga) ir akmens vata (30% alergijos pavojai, 25% kosulys). Tyrimas įtrauktas į 2016 metų pradžios duomenis, apklausta 1011 respondento.

Santrauka dėl visų medžiagų rizikų

Akmens vata gali sukelti alergijas dėl šlifuotų pluoštų dirgiklių, o pluoštai gali pradėti dulkėti po laiko. Formaldehidas susidaro rišikliuose ir gali sukelti galvos skausmą ar pykinimą, tačiau dauguma medžiagų sukuriamų dervų į aplinką išsisklaido nedelsiant arba po kelių savaičių. Svarbu uždengti pluoštus, naudoti tinkamas apsaugos priemones ir pasirinkti sertifikuotas, ekologiškas medžiagas su geromis oro kokybės normomis.

tags: #mineraline #vata #kenksmingumas