Sienų šiltinimas putų polistiroliu: technologija, įrankiai ir patarimai

Polistirolo šiltinimas išlieka viena iš populiariausių metodikų, kai norima užtikrinti patikimą šilumos izoliaciją, sumažinti energijos sąnaudas ir pagerinti namo komfortą. Šiame straipsnyje pateikiamas išsamus vadovas, pagrįstas pateiktame čia pateiktame bruože ir techniniuose pasakojimuose, apimantis medžiagas, paruošimo darbus, klijavimą, tvirtinimą, tinkavimą bei atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.

Kokias medžiagas rinktis ir kodėl polistirolas?

Polistireninis putplastis yra labai lengva medžiaga, kurio tankis šiltinimo sistemose siekia apie 13-20 kg/m³. Jis nesudaro didelės papildomos apkrovos statiniams, pasižymi geromis mechaninėmis savybėmis ir mažai sugeria vandenį. Be to, šaltinio metu gamybos procesai rodo žemesnes energijos sąnaudas, o medžiaga neikrauna aplinkai kenksmingų junginių. Polistirenas sudarytas iš nedidelių sandarių kapsulių, kuriose yra tik 2 % organinio stireno ir 98 % oro, dėl ko oras - puikus šilumos izoliatorius.

Pagal kai kurias nuorodas, pilkojo (Neoporo) polistirolo šiluminė varža gali būti aukštesnė įstatymo prasme, ypač didesniems storiams. Lyginant 5 cm plokščių storį, ekstruzinio putplasčio ir Neoporo koeficientas yra panašus (0,033), tačiau augant storio, Neoporas šilumos laidumo koeficientas netampa didesnis, o ekstruzinio putplasčio - didėja. Taigi, esant didesniems storio dydžiams Neoporas gali būti palankesnis variantas.

Prieš klijuojant plokštes, būtina įsitikinti, kad sienos yra sausos ir švarios. Patikriname, ar nėra senos, nusilupusios ar wektinė tinko danga - šias vietas reikia pašalinti. Esant teršalams, druskų apnašoms ar pelėsiui, jas valome specialiomis priemonėmis. Vietoms su įtrūkimais būtina išlyginti pagrindą, užpildyti siūles ir užtikrinti, kad sienos nebūtų pertekliniai drėgmės šaltiniai, nes drėgmė mažina šiltinimo sistemos efektyvumą.

Smulkasai, kai viršuje ir šonų esančios konstrukcijos turi būti apsaugotos nuo vandens poveikio, o langų ir balkonų siūlės - užsandarinamos. Plokštės turi būti dedamos ant cokolinio profiliuočio, o pradinė eilė turi būti išdėstyta taip, kad būtų užtikrintas teisingas vystymasis visoje sienoje.

Klijams naudojami universaliai mišiniai, skirtiems tiek klijavimui, tiek armavimui. Plokštes reikia klijuoti tiksliai, uždengiant 40 % plokštės ploto, o esant tokioms situacijoms, kai ant sienos planuojama klijuoti ir tinkuojamas fasadas, reikia padengti apie 60 % plokštės ploto. Tokiu būdu užtikrinama, kad šiluma neišsiskverbtų pro siūles ar pažeistas vietas. Jei sienoje yra skirtingų medžiagų ar nevienalytis paviršius, kartais reikalingos papildomos universalių klijavimo putų priemonės.

Plokščių kampai ir langų kampai turi būti sujungti su armatūros kampais, o plokščių briaunos turi būti sufalcos. Taip pat būtina užpildyti siūles tarp plokščių, tačiau nesiūti šilumos tiltelių - todėl sandūrose klijų naudojama mažiau, o plokščių tarpai užpildomi atraižomis arba montažinėmis putomis.

Ant šilumos izoliacijos įklijuotų plokščių paviršiaus dedamas armavimo tinklelis. Pritaikome skirtingus kampų ir langų kampų tvirtinimus, laikomi specialūs kampai su armavimo tinkleliu. Nailiai turi būti įklampinti į tinko klijų sluoksnį ir glaistomi. Sienos turi būti visos - viršuje iki apačios, nuo vieno pastato kampo iki kito - be pertraukų. Ilgesnį laiką laikyta polistireninio putplasčio paviršiaus gali būti nuvalytas ir nugruntuotas UV spindulių pažeidimo atveju, prieš pradedant tinkuoti.

Gruntas naudojamas neskiestas, plačiu teptuku tepamas, kad užtikrintų visišką ploto padengimą. Po gruntavimo galima išbandyti gabalėlį plokštės priklijavimu, kad įsitikinti, jog paviršius tinka. Jei pirmoji tinkavimo plokštė - su įtrauktu cokoliu, ji gali būti nuleista žemyn ant cokolio daugiau nei 100 mm ir papildomai įterpti šilumos izoliacijos intarpą.

Kur ir kaip pasirinkti storį

Dažnai užduodamas klausimas: ar galima apšiltinti namą 25-30 cm storio polistiroliu? Pagal esamas normas galima: gamybos įvairovė leidžia rinktis nuo 1 cm iki 120 cm storio, nors storesni nei 20 cm lapai nėra frezuojami. Taigi, pasirinkimai apima: 1) nefrezuoti lapai su tiksliais pjovimo darbais; 2) dviejų sluoksnių sistemą, pvz., 20 cm + 10 cm; 3) frezuotą 20 cm plokštę, kuri suteiktų atitiktį apie 25 cm storio. Jei namas statytas iš akro blokų (tuščiaviduriai), pločio varža gali būti apie 6,2 (5 cm plokštės x 1,2 papildoma). Jei sienos - keramikinės ar dujų silikatas, varža dar didesnė.

Šiluminės varžos ir plokščių kokybė

Rankų darbo testai rodo, kad pilkasis polistirenas (Neoporas) turi geresnę šiluminę varžą tarp plokščių storio pokyčių. Taip pat įvertinti išorių išorinių nuolaių galų, jungčių su angokraščiais ir pan. Sudaro galimybę nustatyti tinkamą izoliaciją.

Po šiltinimo būtina apsaugoti jos nuo saulės, lietaus ir vėjo poveikio. Džiūvimo metu plonasluoksnė tinkavimo danga gali būti pažeista, todėl būtina laikytis sagavimo ir užtvarų nuo tiesioginių spindulių. Dažyti tamsiais dažais nerekomenduojama dėl šiluminio įkaitimo didėjančios rizikos deformacijų. Jei sienos džiūsta, tamsi spalva gali sukelti papildomą šilumos įšilimą. Šiltinimo plokščių paviršius turi būti nuvalytas ir nugruntuotas, o plotas tarp plokščių užpildomas šiltinimo medžiagų atraižomis arba putomis, kai yra spragos.

  1. Ar tinka šiltinti išorę su polistirenu visoms sąlygoms? Taip, svarbu laikytis STR 2.01 reikalavimų ir laikyti vėdinamos išorės sienos sistemą.
  2. Kokie tvirtinimo elementai yra būtini? Rekomenduojama naudoti “grybus” (tvirtinimo smeigės) - vienam kvadratiniam metrui 6-8 vnt. ir plokščių kampams armavimo kampus.
  3. Ar būtina plokštes talpinti iškart? Ne, plokštes tvirtina po to, kai klijai pakankamai sutvirtėja.
  4. Kokia kliūtis išlieka dėl sienų ir langų? Langų kampai turi būti atskirti specialiosiomis juostomis, o langų kampų vietos turi būti sujungtos su kampiniais elementais, kad išvengti šilumos tiltelių.

Jei planuojate naudoti Neoporo plokštes, įsitikinkite, kad jų storis atitinka projektą ir storis yra tinkamas jūsų namo konstrukcijoms. Prireikus naudokite dviejų sluoksnių variantą (pavyzdžiui, 20 cm + 10 cm) arba naudokite 20 cm frezuotą Neoporo plokštę, kuri atitinka 25 cm storio plokštes. Įkaitinus fasadą saulėje, naudokite apdailos užtvaras, kad sumažintumėte klijų džiūvimo greitį, o lietaus metu - uždangalą, kuris apsaugotų nesukietėjusius klijus.

Infografika: Putų polistirolo šiltinimo proceso žingsniai

Be to, į rinkinį įeina platus pasirinkimas klijavimo-armavimo mišinių, kurie leidžia pakoreguoti šilumos atskirtį ir užtikrinti, kad plokštės priliptų be brėžinių. Klijų mišiniai leidžia išlyginti plokštes ir padėti jas prispaudus laikyti 5 minutes, o plokščių briaunos su falcais mažina šilumos tiltelių riziką.

  • Patikrinti sienos būklę, išvalyti teršalus, užpildyti įtrūkimus ir išlyginti paviršių.
  • Paruošti pagrindą - išvalyti, nušluoti, nugruntuoti giluminiu gruntu.
  • Klijuoti plokštes - uždengti 40-60 % plokštės ploto su klijais, užtikrinti tinkamą klijų sluoksnį.
  • Armavimas - įklampinti tinklelius, užglaistyti, užbaigti į tinką.
  • Laikyti vėdinamą tarpinę ir apdailos dangą, apsaugoti nuo UV ir per didelio karščio.

How to make a powerful waterproof glue for wood, iron, plastic and ceramic. Amazing technique

Dar vienas praktinis aspektas

Taikant pilkąjį Neopor, išlaikoma aukštesnė šiluminė varža, ypač didesniuose storiose sluoksniuose. Taip pat svarbu, kad sienos būtų sausos ir švarios, o siūlių vietose - tinkamai užpildytos atraišomis arba montažinėmis putomis. Jei planuojate renovuoti senus fasadus, labai svarbu išvalyti siūles, užtvirtinti šiltinimo plokštes ir užsandarinti paviršių, kad plokštės gerai sukibtų su pagrindu.

tags: #sienu #siltinimas #putu #polistirolu