Medienos vežimo pildymas, tvirtinimas ir svorio paskirstymas saugiai bei efektyviai

Transportas yra laikomas miškininkystės pagrindu, o miškovežiai - tai sunkvežimiai, skirti gabenti medžių rąstus ar smulkintą medieną. Kadangi medienos transportavimas yra viena iš brangiausių medienos tiekimo grandinės dalių, būtinas efektyvumas, o krovinyje svarbu sutalpinti kuo daugiau medienos. Tačiau kaip pasirinkti tinkamą sunkvežimį, kad juo būtų galima transportuoti reikiamą medienos kiekį?

Buitiškai sakant, miškovežiai - tai sunkvežimiai, ant kurių važiuoklės galima montuoti specialią įrangą, leidžiančią dirbti su mediena, t. y. ją pakrauti, pervežti ir lengvai iškrauti. Miškovežiai gali būti tiek su kėbulu, tiek automobiliniai-miškovežių vilkikai, prie kurių galima prikabinti puspriekabes. Taip pat rinkoje yra ir miškovežių su manipuliatoriumi (hidrauliniu) arba savaime iškraunančiomis priekabomis.

MASCUS siūlomi naudoti miškovežiai yra pagaminti tokių rinkoje pripažintų ir vertinamų gamintojų kaip Volvo, Scania, MAN, Mercedes-Benz, Ford ir pan. Kiekvienas iš jų modelių yra skirtingų dydžių, skirtingų techninių parametrų, skirtingomis kainomis. Apie tai, kokie populiariausi miškovežių prekės ženklai Lietuvos rinkoje MASCUS skelbia kasmet. Ir šiuo metu šią populiariųjų poziciją užima John Deere, Ponsee, Valmet miškovežiai.

Miškovežių tipai ir jų keliamoji galia. Miškovežis su puspriekabe - standartinis miško transportas (sunkvežimis), kuris gali turėti nuo 6 iki 9 ašių. Paskaičiavimai rodo, kad tokiu transportu galima gabenti iki 30 tonų medienos. Ir techniškai vertinant, tai nėra visos šio transporto pajėgumas. Rąstų dydis, kuris skaičiuojamas vertinant rąsto storį, plotį ir ilgį, irgi labai svarbus transportavimui. Kuo didesni rąstai, tuo daugiau vietos jie užims. Tai reiškia, kad didesnių rąstų dažnu atveju pervežti su puspriekabe bus galima mažiau, nei mažesnių rąstų. Reiktų žinoti, kad standartinis miškovežis su puspriekabe gali vežti apie 20 didesnių rąstų arba iki 50 mažesnių rąstų.

Šie miškovežiai yra mažesni nei standartiniai miškovežiai, tačiau labai populiarūs, kai reikia pervežti nedidelius kiekius medienos ar malkas buitiniam (kasdieniam) naudojimui. Triašis miškovežis gali vežti apie 18 tonų medienos. Nors šie miškovežiai yra mažesni (aukščiu ir plotu), bet paprastai prilygsta standartiniam miškovežiui, todėl rąstų, kuriuos galima vežti, skaičius yra panašus, nors rąstai turi būti trumpesni. Tokie miškovežiai nėra dažnas pasirinkimas.

Visureigiai miškovežiai daugiausia paplitę tokiose vietose, kuriose stipriai išvystyta medienos pramonė. Kadangi šios rūšies miškovežiai nevažiuoja viešaisiais keliais ir naudojasi tik privačiomis kelių sistemomis, jiems netaikomi svorio apribojimai ir taisyklės. Tai reiškia, kad jais galima vežti daug daugiau medienos nei standartiniais miškovežiais. Kadangi šie sunkvežimiai yra labai dideli, jie dažnai veža medžių ilgio medienos krovinius, taip pat didelius kiekius medienos, skirtos, pavyzdžiui, popieriaus gamybai.

Dar galima rinktis ir naudotus miškovežius-vilkikus - jie naudojami betoniniuose keliuose, žvyrkeliuose ir kituose, kietą dangą turinčiuose keliuose, bet gali užsukti ir į miško keliukus. Šio tipo vilkikai gali būti su sumontuoti papildomais medienos laikikliais arba turėti specialiai medienos pervežimui pagamintą platformą. O jeigu pasirenkami automobiliniai miškovežiai su manipuliatoriumi, jie gali būti naudojami medienai pakrauti ir iškrauti kirtavietėse, perdirbimo punktuose ir kt. Tokiu atveju ant miškovežio platformos montuojamas specialus manipuliatorius, kuris gali pakrauti ir iškrauti medieną ne tik iš miškovežio, bet ir iš puspriekabės.

Rinkdamiesi naudotą miškovežį, pasikliaukite vartotojų patarimu - įvertinkite miškovežių laikiklius ir kablius. Gabenant medieną didžiausia apkrova tenka miškovežių laikikliams, kurie turi laikyti sukrautą gabenamą krovinį, ir miškovežio kabliui, prie kurio tvirtinama puspriekabė.

Teisiniai ir praktiniai aspektai: dokumentai, svoris ir sauga

Medienos pervežimui reikalingi standartiniai krovinio dokumentai, tokie kaip transporto užsakymas, medienos kilmės dokumentai ir kiti su pervežimu susiję dokumentai.

Diskusijos dėl leistino medienos svorio didinimo. Prieš metus Seime užgesinta iniciatyva didinti leistiną medienvežiais gabenamos medienos svorį dar nereiškia, jog ši idėja nugulė į stalčius. Įstatymo pataisos, kuriomis 40 t leistinas gabenti svoris būtų padidintas iki 48 t, nekeičiant ašių apkrovų, vėl gali būti svarstomos Parlamente. Susisiekimo ministras ragina grįžti prie šio klausimo svarstymo, nors oponentai tarsi kartoja senus argumentus. Argumentai už ir prieš pateikti įvairiose interesų pusėse - nuo kelių būklės iki ekonomikos ir korupcijos rizikos.

Argumentai už. Ministerijos pozicija aiški - pritariama leistino svorio didinimui iki 48 t, todėl raginama Seimo narius grįžti prie pataisų svarstymo. Šilutės urėdo teigimu, paradoksali situacija, kai valstybė ir patiria nuostolių dėl tokių apribojimų, o patiems miškininkams reikia daugiau pajamų. Kretingos urėdų nuomone, vien jų urėdija dėl neefektyvumo praranda apie 30-40% galimų pajamų. Tokie pozicijų skirtumai kelia klausimą, ar nėra gėris išduodanti sistema, kuri skatina nelegalią veiklą ir baudų pritaikymą vietoje efektyvistų sprendimų.

Argumentai prieš. Linavos atstovai teigia, kad didinant svorį keliai nebus pasiruošę ir gali būti sugadinti. Seimo narys Veselka pabrėžia, kad miškininkai turi užtikrinti kelio tvarkymą ir mokesčių įplaukas, bet svarbiausia - keliai turi būti išlaikomi iš mokesčių. Linavos atstovas Grybauskas lygina Lietuvos kelių būklę su užsienio šalių, pabrėždamas būtinybę realiai įvertinti infrastruktūrą. Tuo tarpu Seimo narys Veselka kritikavo, kad verslininkai prastai veikia su kyšiais ir iškraipo sąnaudas, o didinimas be kelių priežiūros gali būti brangiai atsirėmęs į kelių sugadinimą.

Tarp įmonių požiūrių. UAB „Remori“ vadovas pabrėžia, kad baudomis šios problemos nepavyks išspręsti; reikia kompromisų, įskaitant saugiklius polaidžio metu ir kituose ribojimuose, kurie užtikrintų kelių ilgaamžiškumą. Kretingos miškų urėdas Bairašauskas mano, kad įstatymo pataisos iš karto pagerintų situaciją - būtų daugiau mokesčių ir mažiau aplinkos naikinimo, o keliai liktų tinkamesni lengvatinėms apkrovoms. Pasak R. Sakalausko, didinant svorį reiktų išlygų ir atsakomybės už kelių būklę, o tai galėtų būti įgyvendinta per subjektyvias nuostatas ir reguliavimą.

Pažymėtina, kad aplinkos ministras Valentinas Mazuronis 2013 m. lapkritį pakeitė privatų miškų medienos gabenimo tvarką, įsigaliojus 2014 m. Jis nurodė, kad fiziniai asmenys, gabenantys medieną iš privatų miškų, turi atitikti medienos gabenimo lapo reikalavimus ir pridėti įrodymus, jei reikia. Sisteminis pobūdis šiai problematika parodė, kaip svarbu suderinti teisės aktus su praktine vežačių ir miškininkų veikla, siekiant užtikrinti skaidrumą ir efektyvumą.

Praktiški patarimai: kaip tinkamai pildyti įdarai, tvirtinti ir išlaikyti saugų krovinį

Gabenant medieną, svarbu laikytis šių principų: tinkamas krovinio dokumentavimas, atsižvelgimas į rąstų dydžius, saugus tvirtinimas, svorio paskirstymas ir apsauga nuo aplinkos poveikio.

1. Pasirinkti tinkamą miškovežį pagal įkrovą ir rąstų dydį; įvertinti ašis, paskiriamąją galią ir papildomą įrangą (manipuliatorių ar priekabas).
2. Teisiniuose dokumentuose užtikrinti visus reikiamus krovinio duomenis ir kilmės dokumentus.
3. Rąstų dydžiai: didesni rąstai užima daugiau vietos; planuoti krovinio tvirtinimą atsižvelgiant į jų storį ir ilgį.
4. Saugus tvirtinimas: naudoti atitinkamus krovinių diržus, patikrinti įtempimą sustojus perėjus nesklandumų.
5. Apsauga nuo aplinkos poveikio: naudoti vandeniui atsparias tentas, kurios uždengia lentas, bet leidžia oro cirkuliacijai; netręšti ar užsandarinėti palikti plėvelę per daug, kad mediena galėtų kvėpinti.
6. Svorio paskirstymas: sunkesnės lentos turi būti dedamos apačioje, o svoris paskirstomas tolygiai per platformos plotį; užtikrinti ventiliaciją.
7. Įstatyminiai reikalavimai: laikytis leistinų gabaritų ir ženklinti krovinį, kai reikia; laikytis saugos reikalavimų darbo vietoje.
8. Krovimo sauga: darbuotojai dėvi apsaugos priemones; nelipti ant sukrautų lentų; laikytis saugių darbų procedūrų.

Parsivežtą iš pardavėjo medieną būtina sudėlioti ant lygaus pagrindo, apsaugant nuo purvo bei lietaus. Taip pat pakelkite medieną nuo žemės apie 15-20 cm ir sudėkite tolygiai skersinius kas 80-90 cm, kad išvengtumėte medienos deformacijų. Grąžinant medieną pardavėjui, pakuotės turi būti nepažeistos. Pardavėjo į plėvelę supakuota mediena skirta tik transportavimui, tačiau toks supakavimas netinkamas sandėliavimui. Gamyklinės pakuotės išardyti nereikėtų iki lentų montavimo.

UAB „Medžio aura“ teikiamos taisyklės pabrėžia, kad sandėliavimo sąlygos turi būti laikomasi: apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, laikyti ant lygaus pagrindo, užtikrinti oro cirkuliaciją, įrikiuoti tašelius į 80-100 cm atstumu, neviršyti 20 cm aukščio, vengti drėgmės ir didelių temperatūros svyravimų. Optimalios sąlygos - +5 iki +25 laipsnių. Taip pat nerekomenduojama uždaryti medienos plėvele, kai ji turi būti kvėpuojanti, ir laikyti dažytą lentą nepalankiomis sąlygomis. Tačiau įsigijus medieną iš kito pardavėjo „Medžio aibė“ ar kitų įmonių, būtina laikytis jų sandėliavimo taisyklių, kurios gali skirtis, bet iš esmės tikslas - išsaugoti medienos kokybę.

Teigiamas pavyzdys - palyginimas su tarptautiniais standartais: Švedijoje pagamintu medienvežiu galima gabenti 60 t medienos, o Lietuvoje dažnai tenka vežti su mažesnėmis apkrovomis. Todėl svarbu ne tik laikytis teisinių normų, bet ir siekti efektyvumo bei konkurencingumo per pažangią įrangą ir tinkamą krovinių tvarkymą.

Tabulka: apytikslės medienos vežimo talpos (puspriekabė vs. priekaba)

tags: #medienos #vezimo #pildimas