Stogas - viena svarbiausių pastato dalių, atliekanti ne tik apsauginę, bet ir šilumos sulaikymo funkciją. Renkantis medieną stogo konstrukcijai, pirmiausia svarbu atkreipti dėmesį į gegnes, kurios yra pagrindinis stogo pagrindas ir prisiima didžiąją dalį apkrovų. Dažniausiai individualių gyvenamųjų namų statyboje naudojamos dvišlaitės gegninės sistemos.
Gegnės gaminamos iš spygliuočių medienos, ypač populiarios eglė ir pušis. Mediena turėtų būti džiovinta iki 18-20% drėgnumo, o vėliau apdorota antiseptikais ir antipirenais, siekiant apsaugoti nuo puvimo, grybelių ir ugnies. Dažniausiai naudojami gegnių matmenys yra 50 × 200 mm ir 60 × 200 mm, o didesniems atstumams - 80 × 200 mm.
Gegnės prie kraigo jungiamos varžtais, plokštelėmis ar dygiuotomis plokštelėmis, priklausomai nuo stogo konstrukcijos. Tvirtinamos jos ir ilgasriegiais strypais bei mediniais antdėklais. Stogo apačioje gegnės remiasi į murlotą - horizontalų rąstą, guldomą ant sienos, kuris suvienodina apkrovą, perduodamą stogo konstrukcijos sienoms.
Murlotai ir jų tvirtinimas
Murlotai, dar vadinami viršutiniais sienos rąstais, yra esminis elementas, į kurį remiasi gegnės. Dažniausiai naudojami 150 × 150 mm, 200 × 200 mm arba 150 × 200 mm matmenų rąstai. Svarbu nepamiršti po murlotu pakloti hidroizoliaciją, kad tiesiogiai nesiliestų prie sienos. Mūrinėse sienose, prieš tvirtinant murlotą, rekomenduojama betonuoti monolitinius žiedus su metaliniais varžtais, kurie tvirtai pritraukia murlotą.
Izoliacinės plėvelės svarba
Sumontavus gegnes, ant jų klojama izoliacinė plėvelė. Jei stogas šiltinamas, naudojama difuzinė plėvelė, o jei šiltinama perdanga - priešvėjinė. Plėvelės tarpusavyje jungiamos 10-15 cm užlaidomis, kurios klijuojamos dvipuse lipnia juosta. Svarbu, kad plėvelės kraštas apačioje būtų paliktas pakankamo pločio, kad būtų įleistas į lietlovį, taip užtikrinant, kad susikaupusi drėgmė nubėgs tiesiai į lietaus vandens nuleidimo sistemą.
Renkantis difuzinę plėvelę, svarbu atkreipti dėmesį į jos storį (gramatūrą) ir funkcinio sluoksnio storį. Storesnis funkcinis sluoksnis užtikrina geresnį laidumą garams, atsparumą vėjui ir vandeniui bei ilgesnį tarnavimo laiką. Montuojant plėvelę, privaloma palikti bent 5 cm vėdinimo tarpą.
Grebėstai ir oro cirkuliacija
Tolesnis žingsnis - išilginių grebėstų („makaronų“) montavimas. Jie tvirtinami išilgai stogo ant gegnių ir yra būtini kelioms priežastims. Pirmiausia, jie užtikrina pakankamą oro cirkuliaciją po stogo danga, o suformuotas tarpas leidžia nutekėti susidariusiam kondensatui. Pagal STR reikalavimus, minimalus oro tarpo dydis turi būti 20 mm, todėl siūloma naudoti išilginius grebėstus bent 25-30 mm aukščio.
Ant išilginių grebėstų montuojami skersiniai grebėstai, ant kurių klojama stogo danga. Grebėstų matmenys priklauso nuo dengiamos dangos tipo, gegnių žingsnio, stogo apkrovos ir nuolydžio. Lengvoms dangoms, tokioms kaip skarda ar bituminės čerpelės, naudojamos lentos (pvz., 25x100 mm ar 30x100 mm), o sunkesnėms, pvz., čerpinėms, - tašai (50x50 mm ar 50x60 mm).
Stogo dangos pasirinkimas
Renkantis stogo dangą, svarbu atsižvelgti į keletą veiksnių: pastato tipą, stogo konfigūraciją, aplinką, deklaruojamą dangos eksploatavimo laiką ir, žinoma, biudžetą. Populiariausios dangos yra skarda, čerpės, beasbestis šiferis, bituminės čerpelės. Stogo kaina sudaro apie ketvirtadalį namo kainos, todėl svarbu kruopščiai apgalvoti investicijas ir nepirkti pigesnių, bet mažiau kokybiškų medžiagų.
Jei stogo nuolydis yra mažesnis nei 20 laipsnių, rekomenduojama rinktis skardinę arba bituminę dangą. Didesnio nuolydžio stogams (nuo 20 laipsnių) galima rinktis ir sunkesnes dangas, pavyzdžiui, betonines ar keramines čerpes.
Jei norite ilgaamžiškumo ir išskirtinumo, verta apsvarstyti degintos medienos naudojimą stogo konstrukcijai ar net dangai. Ši japoniška technika medienai suteikia atsparumą drėgmei, vabzdžiams, grybeliams ir net ugniai, o kartu sukuria unikalų estetinį vaizdą.
Papildomos konstrukcijos ir detalės
Renkantis stogo dangą, svarbu numatyti ir tokius elementus kaip stoglangiai, kaminai, vėdinimo kanalai. Stoglangių stiklo plotas turėtų sudaryti ne mažiau kaip 10% patalpos grindų ploto, kad užtikrintų pakankamą apšvietimą. Montuojant stoglangius, svarbu atsižvelgti į stogo nuolydį ir atstumus tarp gegnių.
Kamino jungtis su stogu geriausia apskardinti. Svarbu, kad kaminas virš stogo iškiltų pakankamai aukštai, kad užtikrintų gerą trauką ir gaisrinę saugą. Pagal naujausius reikalavimus, nuo neizoliuoto dūmtakio iki degių medžiagų konstrukcijų turi būti išlaikomas ne mažesnis kaip 50 cm atstumas.
Stogo kraštams apsaugoti naudojamos pakalimo lentelės (dailylentės). Montuojant jas, tarpų palikimas leidžia orui patekti į stogo konstrukciją ir padeda išsaugoti lentelių būklę. Rekomenduojama pakalimo lenteles dažyti bent du kartus.
Gegnių montavimas
Apibendrinant, medinės stogo konstrukcijos parinkimas reikalauja kruopštaus planavimo ir specialisto konsultacijos. Tinkamai parinktos gegnės, murlotai, grebėstai, izoliacinės plėvelės ir stogo danga užtikrins pastato ilgaamžiškumą, šilumą ir saugumą.
tags: #medienos #ismatavimai #stogo #dengimuij