Medienos importo iš Rusijos klausimas ir jo įtaka Lietuvos rinkai

Karas sukrėtė ir grūdų rinkas - nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kviečių kainos išaugo 30 proc., sako šio verslo atstovas. „Pardavimai Rusijoje kaip ir vyksta, bet mes patys pirkimą sustabdėme, nes pastarosiomis dienomis smarkiai išaugo kainos. Sunku kažką komentuoti, kol kas nežinome, ką daryti, daug neaiškumo, šokas. „Kol kas kainų šuolis, per savaitę metalas pabrango 15 proc., o gal ir daugiau. Nors mes iš Rusijos nevežame jau seniai, bet įtakos sektoriuje išvengti neįmanoma. Visos įmonės, kurios prekiauja juodaisiais metalais, daugiau ar mažiau tarpusavyje susijusios su Rusija, Ukraina, Baltarusija. Lietuvoje nėra tokios, kuri neturėtų ryšio, tiesiogiai ar ne. Visi susiję - ir kurie perka, ir parduoda“, - BNS sakė O.

Karas niekada prie gero nepriveda, kainos kyla, tvyro nežinomybė dėl tiekimo, bendrovėms prireiks laiko susirasti naujus partnerius, - sakė O. Statistikos departamento duomenimis, juodųjų metalų iš Rusijos pernai į Lietuvą importuota už 249 mln. Mediena tarp į Lietuvą iš Rusijos importuojamų prekių pernai pagal vertę buvo trečia, jos įvežta už 166 mln. „Mes vežame Sibiro maumedžio medieną, per 20 metų sukūrėme puikiai veikiančią schemą, o pirmadienį, šiandien (antradienį - BNS) viskas sustojo. Kroviniai pakrauti, reikėtų atlikti mokėjimus, bet nežinome, kaip pinigai judės. „Ten kažkoks chaosas buvo jaučiamas jau kurį laiką, mediena brango. Matyt, dabartinėje situacijoje ir jie ten kažką jaučia“, - sakė R.

„Norėdamas įvykdyti savo įsipareigojimus klientams bandžiau pirkti iš kitų bendrovių Lietuvoje, kainos padidėjusios 25-35 proc., o kai kur - ir 40 proc., vis tiek neparduoda, matyt laukia didesnio pabrangimo. Turime krovinių, turime užsakymų, bet viskas stovi, ir vieną, ir kitą pusę reikia raminti. Belieka melstis, kad viskas pasikeis į gera“, - BNS sakė R.

Kol kas niekas nieko nežino. Šokas, karo niekas nesitikėjo. Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas BNS sakė, jog karas sukrėtė rinkas, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kviečių kainos išaugo 30 proc. „Kalbant apie žaliavos kiekius Lietuvoje, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos įmonės su Rusija ir Ukraina turėjo minimalius prekybinius santykius, iš Ukrainos importuodavome tik apie keliasdešimt tūkstančių tonų kukurūzų“, - BNS sakė K. „Jeigu kurios nors, ne mūsų asociacijos narės jaučia žaliavos trūkumą, kviečiame kreiptis į mus. Turime nuraminti Lietuvos žmones, grūdų ir jų produkcijos Lietuvos rinka nepritrūks. Šiandien mūsų įmonės konsoliduojasi su viso pasaulio įmonėmis, kurios padeda Ukrainai ir nuolatos stebi šios šalies prašymus, į kuriuos reaguojame labai operatyviai“, - teigė K.

„Rusija, kaip žaidėjas, grūdų sektoriuje yra, bet nuo praėjusių metų vasario eksporte iš esmės nedalyvauja, buvo uždėti didžiuliai eksporto muitai. Dabar, žinant visus įvykius, tikėtina, kad buvo kaupiamos atsargos, nes grūdai prilygsta valiutai, tai abai geras būdas eksportuotojui gauti valiutos. Statistikos departamento duomenys rodo, kad javų importas iš Rusijos pastaruosius dvejus metus pakito nedaug: pernai jų importuota už 13,2 mln. eurų, o 2020 metais - už 14,3 mln. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Rusiją per penkerius metus išliko stabilus ir pernai siekė 512 mln. eurų. Didžiąją jo dalį sudarė gėrimai (254,2 mln. eurų), taip pat vežta augalų, miltinių, konditerijos gaminių ir riebalų. Nuo 2018 metų labai išaugo iš Rusijos importuojamų riebalų ir aliejaus apimtys (73,5 mln. eurų), skelbia ŽŪM. Tuo metu žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Ukrainą pernai siekė 65,5 mln. eurų: daugiausiai vežti paruošti maisto produktai - sūriai ir varškė, gėrimai bei actas, tabakas ir perdirbti pakaitalai (38,3 mln. eurų - 55,1 proc. daugiau nei 2020 metais). Importas iš Ukrainos siekė 146,4 mln.

Lietuvoje veikia apie 3 tūkst. Per 1,6 tūkst. įmonių Lietuvoje valdo Rusijos piliečiai arba Rusijoje registruotos įmonės, dar beveik 1,2 tūkst. „Okredo“ skelbia, kad su Baltarusija susijusių įmonių apyvarta 2020 metais siekė per 452 mln. eurų, jos uždirbo 2 mln. eurų pelno, jose dirba apie 1,3 tūkst. darbuotojų. Su Rusija susijusių įmonių apyvarta užpernai siekė 170 mln. eurų, jos uždirbo 9,6 mln. eurų pelno, jose dirba 1,1 tūkst.

Savo komentare K. Vasiliauskas pastebėjo, kad 2022 m. prasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, Lietuvos medienos pramonė susidūrė su gamybos problemomis. Vis dėlto medienos importo struktūros duomenys rodo, kad rusiškos ir baltarusiškos medienos importo dalies mažėjimas yra ženkliai didesnis nei medienos importo dalies iš nesankcionuotų šalių padidėjimas. K. Vasiliauskas dėstė, kad Lietuvos medienos pramonės įmonėms susiduriant su medienos tiekimo problemomis, 2022 m. „2022 m. Daugiausiai padidėjo medienos importo iš Kazachstano, Kirgizijos ir Turkijos lygis. Importo iš kitų analizuojamų valstybių lygis padidėjo nedaug, nors dėl žemos bazės efekto daugelio šalių atveju importas padidėjo daugiau nei 100 kartų, lyginant 2022 m. ir 2021 m.

Palyginimas rodo, kad medienos importo iš Rusijos ir Baltarusijos dalis visame medienos importe sumažėjo 39,4 proc. punkto - nuo 41 proc. (2021 m. antrąjį pusmetį) iki 2 proc. (2022 m. antrąjį pusmetį). Nesankcionuotų NVS, Turkijos ir Sakartvelo importo dalis per tą patį laikotarpį padidėjo nuo 0 iki 4 proc. Daugiausia padidėjo medienos importo iš Kazachstano, Kirgizijos ir Turkijos dalis. Vien per šių metų kovą Rusijos apvaliosios medienos eksportas padidėjo 6%, iki 2,27 mln. kub. m, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Iš viso per pirmąjį ketvirtį šios šalies eksporto apimtis siekė 5,33 mln. kub. m. Palyginti - Lietuvoje kasmet parduodama apie 6-7 mln. kub. m medienos (maždaug po pusę iš privačių ir valstybinių miškų). Tačiau pernai (dėl kritusių kainų ir įsigaliojusio 5% medienos mokesčio privačių miškų savininkams) trečdaliu, arba 900.000 kub. Statistikos departamento duomenimis, žaliavinės ir apdorotos medienos importo iš Rusijos vertė išaugo 2,4 karto, iki 351.200 Eur. Palyginti - bendra medienos importo vertė didėjo tik 1,3 karto, iki 4,55 mln.

Arvydas Urbis, Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos vadovas, komentuoja, kad 95% pusmetiniame urėdijų aukcione įsigytos valstybinės medienos yra neįprastai daug ir reiškia, jog perkame net medienos šiukšles, t. y. „Pagal ilgalaikes sutartis medienos aukcionuose įsigyja ir perpardavėjai ir ją išveža iš Lietuvos į Latviją, kitas šalis. Taip jos ima trūkti medienos perdirbėjams. O aukcionuose nedideliais kiekiais pasiūloma mediena per trumpalaikes sutartis (iki pusmečio) pakelia rinkos kainą, kuri jau darosi spekuliacinė“, - komentuoja p. Kartu pašnekovas atkreipia dėmesį, kad Rusijoje mediena šiandien yra daug pigesnė dėl nuvertėjusio rublio. „Mūsų lentpjūvės pateko į didelę bėdą, nes rusai kaip žaliavą įveža jau apipjautą medieną“, - sako p. Urbis. Pasak p. Urbio, būtų tiksliau sakyti, kad rusai mediena užvertė ne Lietuvą, o visą Europą, kur tenka konkuruoti su rusais, nes mes eksportuojame apipjautą medieną (lentas, dailylentes, statybinę medieną ir t. t.) į visą ES. „Vokietijoje tie patys vokiečiai gali nusipirkti iš Rusijos atvežtos apdirbtos medienos pigiau nei lietuviškos. Tada savaime krinta noras pirkti iš mūsų, tad perka iš rusų“, - aiškina p. Urbis. „Žaliavos trūkumas lemia ir mažesnę darbų apimtį. Su tuo importu vargu ar pakovosi. Turėtų uždrausti įvežti, bet kas uždraus“, - teigia p. Urbis. Savo ruožtu p. Savo ruožtu p. „Didiesiems plokščių gamintojams juk jokio skirtumo, ką sumalti. Svarbiausia, kad tik būtų ką. Be to, plokščių mediena smarkiai pigo, popiermedis taip pat, atsirado dideli kiekiai, nes užsieniečiai nebeperka. Iš Lietuvos išvažiuoja rąstai, iš kurių gaminama, o jų dar nelabai kas ir įveža“, - komentavo p. Urbis.

„Kokių nors importo iš Rusijos pokyčių nematau. Jeigu rusai vežtų, medienos būtų. Ąžuolui jie taiko didelius muitus, spygliuočių medienos kainos toliau išlieka aukštos, vadinasi, didesnės pasiūlos nėra“, - teigia p. Miškų urėdijos 2016 m. II pusmečio aukcionuose pusmetinėms ir ilgalaikėms medienos pirkimo sutartims sudaryti pasiūlė pirkti 702.000 kub. Vidutinė aukcionuose nupirktos apvaliosios medienos kaina, palyginti su šių metų penkių mėnesių vidutine kaina, nepakito ir išliko 38 Eur už kub. m. Medienos perdirbėjams aktualių spygliuočių ir beržų rąstų vidutinės kainos rinkoje svyruoja nuo 55 iki 65 Eur už kub. Medienos kainos 2016 m. Kaina EUR be PVM / kub. 2016 m. birželio mėn. 15 d. Nr.

• Rusijos invazija į Ukrainą smarkiai pakoregavo žaliavų rinkas, ypač kviečius ir metalus, taip pat medieną.
• Lietuvoje importo iš Rusijos struktūra išlieka reikšminga, nors eksporto ir prekybos ribos kinta dėl muitų ir kainų šuolių.
• Medienos importo iš Rusijos apimtys mažėja, tačiau rinkoje išlieka įtaka dėl išankstinių atsargų kaupimo ir kainų fluktuacijų.
• Aukcioniniai mechanizmai ir tolesni prekybininkų sprendimai daro įtaką medienos tiekimui Lietuvoje ir Europoje.

Medienos iš Rusijos situacijos analizė rodo, kad Lietuvoje ir visoje Europoje kyla diskusija dėl šaltinių diversifikavimo ir atsparumo šių sričių tiekimo grandinėse. Sunku prognozuoti tikslius pokyčius, bet aišku, kad ilgalaikėje perspektyvoje bus ieškoma naujų tiekėjų ir didesnės įvairiapusiškos aprėpties, siekiant sumažinti rizikas dėl geopolitalinių įvykių.

tags: #medienos #importas #is #rusijos