Jeigu patalpoje yra per sausa, ženklai yra mažiau akivaizdūs, tačiau sauso oro pasekmes pajuntame mes patys: išsausėja oda, jautresni tampa kvėpavimo takai. Lietuvos nacionalinis visuomenės ir sveikatos centras rekomenduoja namuose visus metus palaikyti 35-60% drėgmę. Išsausėja viršutinių kvėpavimo takų gleivinė. Išsausėjus gleivinei susilpnėja apsauginis barjeras, todėl lengviau „prikimba“ viršutinių kvėpavimo takų, peršalimo ligos, suintensyvėja alergijos simptomai, padažnėja astmos priepuoliai. Išsausėjusią gleivinę peršti, ji gali įtrūkti, tuomet iš nosies ima bėgti kraujas, atsiranda šašelių ir pan. Gleivinės išsausėjimą ypač greitai pajunta kūdikiai ir maži vaikai. Jie gali skųstis į peršalimą panašiais simptomais (tik be karščiavimo): gerklės skausmu, apsunkintu kvėpavimu, suprastėjusiu apetitu. Padažnėja susirgimai. Net keletas tyrimų parodė, kad sausas oras - palankesnė terpė laisvai cirkuliuoti ir plisti ligas sukeliančioms bakterijos bei virusams, tarp jų ir gripo. Ašaroja, peršti akis. Sausas oras neigiamai veikia ne tik viršutinių kvėpavimo takų, bet ir akių gleivinę. Išsausėja oda, plaukai, nagai. Nuolat ir ilgą laiką būnant sausame ore drėgmę praranda ir oda: ji ima šerpetoti, praranda elastingumą, skaistumą. Plaukai tampa šiurkštesni, nepaklusnūs, jų galiukai pradeda greičiau šakotis, gali atsirasti ar padaugėti pleiskanų. Padidėja statinis elektros krūvis.
Kartais prilietę daiktą, drabužį ir pan. juntame nedidelę, tačiau nemalonią elektros iškrovą arba besišukuodami pastebime, kad ima „elektrintis“ plaukai. Šiuos reiškinius lemia susikaupęs statinis elektros krūvis, atsirandantis dėl elektronų judėjimo tarp skirtingų, besiliečiančių medžiagų. Skilinėja mediena. Sausas patalpų oras gali pakenkti ne tik sveikatai, bet ir turtui. Įvairūs mediniai paviršiai ir mediniai daiktai perdžiūvę gali įtrūkti, deformuotis.
Per didelė drėgmė patalpose dažniausiai atsiranda dėl prasto vėdinimo ir/ar prastos hidroizoliacijos, santechnikos sistemų nesandarumo. Jei per didelės drėgmės priežastys yra „techninės“ (prasta statinių būklė, avarijos), visų pirma, reiktų pašalinti jas. Drėkintuvai skirstomi pagal jų veikimo principą: gariniai drėkintuvai užvirina vandenį ir išleidžia šiltus ar vėsius garus; ultragarsiniai drėkintuvai vibruodami vandenį suskaido į mikroskopinius lašelius ir paskleidžia nematomą debesį; drėkintuvai - valytuvai ne tik drėkina, bet ir valo orą, naikina jame esančius žalingus mikroorganizmus.
Reguliarus vėdinimas. Patalpas reikėtų vėdinti pagal poreikį, tačiau būtina tai daryti bent kartą per dieną, geriausia prieš miegą. Kambarius reikėtų vėdinti apie 10-15 min. Drėgni rankšluosčiai, skalbiniai, sudrėkintos užuolaidos. Šildymo sezono metu ant radiatorių galite uždėti sušlapintus rankšluosčius ar pledus. Drėgmę padidins ir kambaryje džiovinami skalbiniai. Indai su vandeniu. Oro drėgmę padidina ir indai su po truputį garuojančiu vandeniu. Puikiai pasitarnauja specialūs, nebrangūs, ant radiatorių pakabinami moliniai indai į kuriuos reikia pripilti vandens. Augalai. Augalai siurbia vandenį šaknimis ir jį garina pro lapus bei taip šiek tiek padidina patalpų drėgmę. Daugiausiai vandens išgarina tropiniai, daug arba didelius lapus turintys augalai, pavyzdžiui, dracenos, filodendrai, vėzdūnės, dipsiai, fikusai, monsteros.
Klausimas: Statomės namą ir prieš darbų priėmimą sugalvojome išmatuoti rąstų drėgnumą (nes prieš dažant svarbu pasitikrinti). Nustebom pamatę, kad rąstų drėgnumas visur 68 %. Kiek mes suprantam, čia ypatingai daug. Kokie padariniai gali būti vėliau, jei namas pastatytas iš tokios drėgnos medienos? Taip pat dar sukėlė abejonių toks dalykas: kadangi sudėjus rąstus kai kur liko tarpai tarp rastų, meistrai juos užpurškia makrofleksu, o paskui ji apipjausto. Ar čia technologiška naudoti tokias priemones tarpams tarp rąstų užkišti?
Komentarai: Rąstų drėgnumas matuojamas apie 10 cm gylyje su jokiais buitiniais matuokliais to nepadarysite. Bet jei pavyko pamatuoti tokiame gylyje ir gavote 68 %, tai yra labai daug t.y. iš miško į sieną principu... Jei jau rąstiniame name yra plyšių, tai su tokios drėgmės mediena vėliau tikrai bus bėdos. Putos rastams sandarinti nenaudojamos..., tam tinka linų audinys. Beje pjaustyti putas negalima, jos turi būti užpurkštos taip, kad neišlystų į lauką. Esmė tame, kad putos paviršius pasidengia ištisine plėvele, ją nupjovus Jūs atidarote poras per kurias vėjas laisvai gali švilpti taigi gadinate gera daiktą... Visų pirma galiu pasakyti, kad čia jau tikrai statoma rusų technologija, taip daroma, kad būtų mažiau tarpų kampuose (vėliau bus skylės galėsite pirštą įkišti). Po to prasidės rąstų sukinėjimasis ir tarpai bus žymiai didesni. Jei meistrai užpurškia makrofleksu tai tikrai jau yra blogai, liudna girdėti, kad dar yra tokių meistrų po kurių zmonės sakys, kad rąstinis namas blogas. Tikrai patekote ant tokių vadinamų “halturščiku”.... labai apgailestauju. Jie turi paguldyti rąstus taip, kad nebūtų jokių tarpų.... Galite su jais ginčytis. Rastų drėgnumas tūrėtų būti apie 18%. Nedžiovinti rąstai sudėti į namo sienas džiūdami sukasi, traukiasi, o paskui atsiranda tarpai tarp jų. Optimali oro drėgmė gyvenamosiose patalpose turėtų būti tarp 40 % ir 60 %. Nedžiaukite išskalbtų rūbų. Džiūdami jie sukelia papildoma drėgmę. Voniose įsirenkite oro ištraukėjus, kurie pašalins perteklinę drėgmę po maudynių. Venkite per daug kambarinių augalų, kurie didina kambario drėgmę. Tiesa yra augalų, kurie kaip tik gali sumažinti kambario drėgmės lygį. Natūralus patalpų vėdinimas atvėrus langus yra paprastas ir efektyvus būdas pagerinti oro kokybę ir sumažinti temperatūrą namuose. Tačiau jis turi ir privalumų, ir trūkumų, kuriuos reikia apsvarstyti prieš atveriant langus. Tiesa, jeigu vasaros laiku tai nėra problema laikyti atidarytus langus, tai žiemomis atidarius langus ne tik vėdinate patalpas, bet jas ir atšaldote jas. Taigi, brangi šiluma išeina. Galiausiai, tai yra ir neekologiška. Laikant atidarus langus žiemos metu dažnai suserga maži vaikai.
Nemokamas ir paprastas būdas sumažinti drėgmę. Natūralus vėdinimas nereikalauja jokios specialios įrangos ar elektros energijos. Pagerina oro kokybę. Sumažina temperatūrą. Pagerina sveikatą. Taupo energiją. Triukšmas. Sauga. Dulkių ir teršalų įsiskverbimas. Neefektyvus esant vėjuotam orui. Neefektyvus esant karštam ir drėgnam orui. Naujos statybos namuose beveik visada montuojami oro rekuperatoriai. Jie palaiko tinkamą drėgmės lygį. Tačiau senesniuose namuose, butuose įsirengti rekuperatorių ne visada pavyksta, nes reikia ardyti lubas, slėpti rekuperatoriaus vamzdžius. Tai yra didelės išlaidos. Rekuperatoriaus įrengimas yra labai brangus. Žinoma, galima įsirengti mini rekuperatorius, kurie montuojami ant sienos išgręžiant skylę į lauką. Pliusas, kad nereikia „drąskyti“ pusę namų, kad įsirengtumėte tokią sistemą. Minusai, kad mini rekuperatorius veiks gerai tik toje vietoje kur jis įrengtas. Jeigu yra daugiau kambarių - reikėtų montuoti kiekviename kambaryje atskirai. Tai nėra labai optimalu. Minusas ir tai, kad mini įranga veikia gana garsiai, o tai nakties metu gali erzinti. Tačiau tai pigus ir gan efektyvus būdas sumažinti drėgmės lygį namuose. Mini rekuperatorius kainuos nuo 500-1000 eurų. Buitiniai drėgmės surinkėjai yra paprasčiausias būdas sumažinti drėgmę namuose nedarant papildomų investicijų į montavimo darbus. Buitinis drėgmės surinkėjas nuoma gali padėti pašalinti perteklinę drėgmę iš oro ir kurti sveikesnę bei patogesnę aplinką. Pagerina oro kokybę. Sumažina kvėpavimo takų problemų riziką. Suteikia komfortiškesnę aplinką. Apsaugo jūsų namus. Gali pagerinti miego kokybę. Nakties metu galima laikyti svetainėje ar virtuvėje (ten kur drėgmės lygis didžiausias), ryte ar dienos metu - perkelti į miegamuosius kambarius. Prieš įsigyjant oro sausintuvą - rekomenduojama ji išsinuomoti ir įsitikinti jo naudingumu.
tags: #medienos #dregnumas #gyvenamoje #patalpoje