Šiuo metu vykdomi tyrimai, kuriais siekiama įvertinti oro taršos poveikį pažintiniams gebėjimams ir demencijos rizikai. Oro taršą sudaro skirtingi komponentai, tokie kaip dujos, cheminiai junginiai, metalai ir mikroskopinės kietosios dalelės ir skysčio lašeliai kybantys ore. Ilgas buvimas kvėpuojant užterštu oru gali būti žalingas sveikatai ir sukelti plaučių ir širdies ligas. Dauguma oro taršos tyrimų buvo sutelkti į kietąją dalelę PM2.5, kuri yra 40 kartų mažesnė nei žmogaus plauko storis. Šios daleles randasi iš žmogaus veiklos nulemtų (pvz. kuro degimo varikliuose) ir natūralių procesų (pvz., miškų gaisrai). Šias kietąsias daleles taip pat galima cigarečių dūmai, kuriuos įkvepia aktyviai ir pasyviai rūkantys asmenys.
Atliktas tyrimas pažymi, kad 2015 m. oro tarša turėjo įtakos apie 2 mln. demencijos atvejų pasaulyje ir apie 600 tūkst. mirčių. Labiausiai nuo oro taršos kenčia tokios šalys kaip Kinija, Japonija, Indija, Jungtinės Amerikos Valstijos. Pastebima, kad augant gyvenimo lygiui ir didėjant oro taršai, Azija ir Viduriniųjų Rytų bei Afrikos valstybės susiduria su daugiau oro taršos nulemtų sveikatos sutrikimų. Tyrime apibendrinama, kad oro tarša lemia apie 15 proc. ankstyvosios mirties atvejų, be to net 7 proc. gyvenimo trukmės dėl oro taršos gali būti paveikta su demencija susijusios negalios (ligotumo).
Kietosios dalelės (KD) išskiriamos tiek nuo gamtinių šaltinių (miškų gaisrai, dulkės, ugnikalnių išsiveržimai), tiek iš žmogaus veiklos (automobilių emisijos, kietojo kuro deginimas, statybos darbai, žolės deginimas, cigarečių dūmai). Pagrindiniai teršalai yra PM10, PM2.5 ir kartais PM1; kuo mažesnis dalelių dydis, tuo jos pavojingesnės. PM2.5 gali patekti į plaučius ir kraujotaką, o KD1 gali įsiskverbti į kraujotaką ir sukelti plačius poveikius.
Kietųjų dalelių šaltiniai yra tiek gamtiniai (miškų gaisrai, audros, žiedadulkės), tiek žmogaus veiklos (automobilių išmetamosios dujos, kietojo kuro deginimas namuose ir pramonėje, statybos, keliai, žolės deginimas, cigarečių dūmai). Tokios dalelės gali kauptis ore, o meteorologiniai veiksniai (silpnas vėjas, rūkas, sausas oras) leidžia taršai kauptis; lietus ir stiprus vėjas ją sklaido. Panašiai Lietuvoje šaltuoju metų laiku dėl šildymo sezono gali padidėti KD koncentracijos lygiai.
Oro taršos poveikio sveikatai mechanizmas apima viršutinių kvėpavimo takų dirginimą, imuninių atsakų moduliavimą, bei galimą ilgalaikį širdies ir kraujotakos bei plaučių ligų rizikos didėjimą. KD gali įsisavinti toksines medžiagas ir pernešti juos į gilesnius kvėpavimo takus, o KD2.5 poveikis gali būti susijęs su bronchitu, astma ir net plaučių vėžiu. Anglies monoksidas (CO) jungiasi su hemoglobinu, sudarydamas karboksihemoglobiną, kuris trukdo deguonies transportavimui ir gali sukelti smegenų bei širdies funkcijų sutrikimus. Dioksinai ir furonai, susidarantys deginant organines atliekas ar užterštus kurus, yra itin toksiškos medžiagos, sukeliančios imunines, reprodukcines ir nervų sistemos pažeidimus.
PSO rekomenduoja taršos lygius ir nurodo, kad būtina siekti mažinti KD koncentracijas dėl jų ryšio su ankstyva mirtimi ir demencija. Gyventojams, ypač vaikams, nėščioms moterims ir žmonėms su lėtinėmis ligomis, patariama apriboti laiką lauke, naudotis oro valytuvais su HEPA filtrais bei uždaryti langus, kai išorinė tarša aukšta. Taip pat svarbu vengti deginimo atliekų ir užteršto kuro, naudoti švarų kurą, tvarkyti kuro įrenginius ir reguliariai prižiūrėti dūmų detektorius.
Oro kokybės vertinimas ir reguliavimas ES vykdomas per oro kokybės direktyvas ir Europos žaliąjį kursą. Žiūrint į ateitį, klimato kaita gali didinti KD ir ozono koncentracijas dėl dažnesnių miškų gaisrų, amoniako išmetimo ir cheminės reakcijos klimato kaitos sąlygomis. Prognozuojama, kad antžeminio lygio ozono (O3) koncentracijos vasaromis didės, ypač šilčiausiose Europos dalyse. Dėl to svarbu tobulinti oro kokybės modelius, ankstyvą įspėjimą ir sveikatos priežiūros pasirengimą.
- Tyrimai rodo ryšį tarp oro taršos ir pažintinių funkcijų pablogėjimo bei demencijos rizikos, tačiau būtina daugiau tyrimų, kad būtų aiškiai nustatyti mechanizmai ir specifiniai rizikos veiksniai.
- Kietosios dalelės (ypač KD2.5) ir CO yra pagrindiniai teršalai, kurių poveikis sveikatai yra tiesiogiai susijęs su širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo ligomis.
- Reglamentavimas ir išmetamų teršalų mažinimas priklauso nuo viešosios politikos sprendimų, taip pat nuo vartotojų elgsenos: atliekų deginimo nusikaltimai, tinkamas kuro pasirinkimas ir energijos šaltinių diversifikavimas.
Tarp priemonių, siekiant sumažinti oro taršą, išskiriami šie akcentai:
- Naudoti švaresnį kurą (dujas, švarų kietąjį kurą) ir pereiti prie centralizuotų šilumos tinklų;
- Teikti prioritetą atsinaujinančiai energijai (saulė, vėjas, geoterminė energija);
- Kartografuoti ir griežtai kontroliuoti atliekų deginimą, suderinti su įstatymais ir bausmėmis už pažeidimus;
- Modernizuoti patalpinę vėdinimo ir filtravimo sistemas, taikant ISO 16890 ir pasirenkant ePM1/ePM2.5/ePM10 filtrus;
- Skatinti gyventojus naudotis HEPA filtrais ir vengti intensyvaus eismo įtakos patalpose bei lauke.
Oro filtrų klasifikacija ir patarimai: nuo 2018 metų ISO 16890 standartas nustato filterių klasifikaciją į Coarse, ePM10, ePM2.5 ir ePM1. Dedamų filtrų pasirinkimas priklauso nuo vietovės užterštumo lygio: didžiuosiuose miestuose rekomenduojama naudoti aukštesnės klasės filtrus (pvz., ePM1), o atokiau nuo miesto - ePM10 ar žemesni. Aktyvuotos anglies filtrai padeda sumažinti kvapus ir cheminius garus (benzino garus, fenolio, tirpiklių garus). Filtrų keitimo rekomendacijos - kas metus du kartus per metus pavasarį ir rudenį.
Oro kokybės situaciją Lietuvoje ir Europoje formuoja metų sezonų įtaka. PSO duomenys rodo, kad daugelyje pasaulio vietų oro taršos rodikliai ir toliau kelia rimtų sveikatos problemų, įskaitant ankstyvas mirtis. Europos Sąjungoje būtina toliau įgyvendinti ES oro kokybės direktyvas ir laikytis PSO gairių, siekiant sumažinti KD koncentracijas bei pagerinti gyventojų sveikatą.
Prieš šildymo sezoną svarbu patikrinti šildymo įrangą, naudoti švarų, sausą kurą, tvarkyti krosnes ir vengti atliekų deginimo, kad išvengtume kenksmingų teršalų emisijų. Taip pat svarbu skaitmeninės stebėsenos priemonėmis sekti KD koncentracijas, ypač miestuose ir priemiesčiuose, kur žmonės kyla rizikai dėl intensyvaus transporto ir šilumos gamybos.
Rekomenduojama naudoti visiems žinomas priemones: HEPA filtrai patalpose, rekuperacinės vėdinimo sistemos efektyvią įrangą, ir laikytis PSO gairių dėl taršos mažinimo. Taip pat svarbu auginti visuomenės atsakingumą - mažinti atliekų deginimą, rūšiuoti atliekas ir perdirbti, o netinkamas atliekas perduoti į specializuotas įmones. Kiekvienas gali prisidėti prie švarios oro kokybės ir savo sveikatos apsaugos.
Metinės gairės ir ateities prognozės
Europos Aplinkos agentūros duomenimis, 2020 metais dėl karantino taršos lygiai sumažėjo; Lietuvoje taip pat fiksuotas taršos sumažėjimas. Tačiau klimato kaita gali lemti KD bei ozono koncentracijų didėjimą kai kuriose regionuose, dėl didesnio miškų gaisrų ir augančios amoniako koncentracijos. Todėl svarbu toliau tyrinėti oro taršos įtaką pažintinei sveikatai ir demencijai, bei diegti veiksmingas prevencijos priemones visose bendruomenėse.
| Pagrindiniai teršalai | Poveikis sveikatai | Šaltiniai |
|---|---|---|
| PM2.5 | plaučių ir širdies ligos, demencija rizika | degimo procesai, transportas, miškų gaisrai |
| CO | hemoglobino įsavinimo sutrikimas, smegenų ir širdies pažeidimai | degimo procesai, netinkamas kuro sudeginimas |
| NOx, SO2 | kvėpavimo takų dirginimas, astmos paūmėjimai | degimas, energijos gamyba, pramonė |
| Dioksinai ir furonai | imuninės, reprodukcinės, nervų sistemos pažeidimai | atliekų deginimas, deginimas su chloru užterštų medžiagų |