Stabilizacija verslo sektoriuje Lietuvos ekonomiką lydėjo 2025 m. I-III ketvirčiais: bankrotų pradėjimo skaičiai mažėjo lyginant su 2024 m., o jų lygis artėjo prie 2023 metų rodiklių. Remiantis AVNT duomenimis, 2025 m. I-III ketv. pradėta 1 013 įmonių bankroto procesų, apie 11,5 proc. mažiau nei 2024 m., kuomet pradėta 1 145 bankroto. Tačiau „peizaže“ dominuoja stabilumas su išlyga - įmonių rizika vis dar jautri išorės ir vietinių makroekonominių svyravimų poveikiui.
Pirminės tendencijos rodo, kad bankrotai dažnai reiškia galutinį pasitraukimą iš rinkos, o restruktūrizavimo bylų augimas kol kas neturi būti suprantamas kaip plačiai paplitusi kultūros augimo ženklas. Per 2025 m. I-III ketv. restruktūrizavimo bylos pradėtos 50 kartų, apie 43 proc. daugiau nei 2024 ir 2023 m., tačiau didžiąją šio augimo dalį nulėmė AB „AUGA Group“ restruktūrizavimo procesai. Todėl tai yra daugiau atvejis, o ne rinkos trendas.
Priežastys ir jų pokyčiai
Laikui bėgant pagrindinės bankrotų priežastys Lietuvoje išlieka nepakitusios: per dideli įsiskolinimai, per didelis rizikos prisiėmimas, apyvartinių lėšų trūkumas bei kreditavimo problemos. Net ir stabilesnėse srityse šios priežastys išlieka esminės, todėl nėra spartaus struktūrinio finansų valdymo pokyčio. Tyrėjų teigimu, tai rodo, kad įmonės nepajėgia reikšmingai pagerinti finansų valdymo praktikas, nors individualių įmonių gebėjimas prisitaikyti rodo kai kurias pozityvias kryptis.
Statistikos kontekste aiškėjantis kelias išryškina sektorių, kuriuose bankrotai vis dar linkę būti dažnesni. Didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorius išlieka bankrotų lyderiu pagal skaičių (I-III ketv. - 182-182 bankroto procese atitinkamai); tačiau sektoriuje dirba apie 19 proc. visų įmonių, todėl santykinė bankrotų rizika čia atrodo gana žema (~0,7 proc.).
Stebima tendencija, kad statybų sektorius - vienas jautriausių ekonomikos svyravimams - išlieka rizikingas, nors šio sektoriaus bankrotų skaičius per 2025 m. I-III ketv. irgi rodo tam tikrą stabilizaciją. Tačiau įmonių skaičius sektoriuje yra apie 15 468 - funguoja mažiau įmonių, todėl bankrotų santykis čia didesnis (apie dvigubai didesnis už vidutinį visoje ekonomikoje). Apyvartos sritys, tokios kaip apdirbamoji gamyba (91 bankrotas) ir transportas su saugojimu (77 bankrotai) mažėjo, rokdamos atsparumo augimą, o apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos rodo ženklų augimą (72 bankroto atvejai, +53,2 %).
Iniciatoriai ir bankroto pasekmės
2025 m. I-III ketvirčiais pagrindiniai bankroto procesų iniciatoriai buvo įmonių vadovai (35,9 %) ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) (24,7 %). Vadovų iniciatyva pradėti bankrotą augo apie 7,6 %, lyginant su 2024 m. Tuo pačiu sumažėjo VMI inicijuojamų bankrotų skaičius apie 32,9 %. Taip pat pastebėta, kad darbuotojų iniciuojamų bankroto procesų skaičius išaugo apie 25 %.
Fiziniai asmenys bankrutuoja nuosekliai mažėjančia tendencija: 2025 m. I-III ketv. užfiksuoti 127 fizinių asmenų bankrotai, o 2024 m. - 144, 2023 m. - 177. Ekspertų nuomone, tai gali būti ženklas, kad gyventojų finansinis raštingumas didėja ir atsakingiau planuojama finansinė veikla, nors tuo pačiu kai kuriuos asmenis skatina vengti formalios bankroto bylos ir pasirinkti alternatyvas.
Per 2025 m. visame laikotarpyje nuo 2001 m. restruktūrizavimo procesai pradėti 691 įmonei, o sėkmingai užbaigta apie 13,5 proc. restruktūrizavimo bylų. Tai liudija, kad restruktūrizavimas reikalauja ilgalaikio plano, kreditorių pasitikėjimo ir didelių pastangų; dažnai įmonės renkasi trumpesnį ir aiškesnį bankroto kelią.
Apžvalga apie bankrotų iniciatorių ir įmonių dydžius
- Uždaroji akcinė bendrovė (81,3 %) ir mažoji bendrija (15 %) dominuoja juridinių asmenų bankroto bylose.
- Įmonių vadovai dažnai inicijuoja bankrotą (35,9 %), VMI - 24,7 %, o darbuotojai - 25 %.
- Fizinių asmenų bankrotų skaičius mažėja: 127 bylų I-III ketv. 2025 m.
Statistiniai įžvalgos ir praktinės išvados
2025 m. bankrotų skaičius Lietuvoje mažėjo, tačiau verslo aplinka vis dar išlieka jautri ekonominiams svyravimams. Bankrotai dažnai reiškia galutinį pasitraukimą iš rinkos, o restruktūrizavimo galimybės vis dar ribotos. Svarbiausia - laikina reagavimo galimybė ir ankstyvas įmonių veiksmų pradėjimas, siekiant išvengti negrįžtamo scenarijaus. Pasaulinė geopolitinė situacija ir vietinės makroekonomikos politika turi tiesioginį poveikį Lietuvos verslo aplinkai, todėl atsakingas rizikų vertinimas ir proaktyvūs sprendimai išlieka prioritetu.
