Tisame straipsnyje pristatomi pagrindiniai kenksmingi faktoriai, su kuriais susiduria medienos apdirbimo įmonėse dirbantys pagalbiniai darbininkai, ir kaip šie veiksniai identifikuojami, įvertinami bei valdomi laikantis teisės aktų reikalavimų. APTARIMO tikslas - suteikti kompleksinę nuorodą apie rizikos veiksnius, jų įtaką sveikatai ir saugumui, trumpai apžvelgti prevencijos priemones bei aiškiai įtraukti procedūrų ir dokumentacijos elementus, reikalingus mokymuose ir praktikoje.
Lauko ir vidaus aplinkos kenksmingi veiksniai gamyboje
Gamybinės patalpos oro kokybė dažnai priklauso nuo izoliuotėjimo trūkumų, netinkamos ventiliacijos ir aparatūros sandarumo. Šiose sąlygose didelį reikšmę įgauna anglies dioksidai ir kitos medžiagos, susidarančios gamybos proceso metu. Dulkės, įskaitant mineralines, augalines ir sintetines, yra vienas iš pagrindinių aerozolių šaltinių.
Geriausiai pažįstama ir plačiai paplitusi yra silikozė (silicio dioksidas), atsirandanti dėl smulkių dulkių įkvėpimo. Pavojingų dulkių dydis ir pobūdis lemia jų kilmę - stambios dulkės greitai nusėda, o smulkios ore kybo ilgą laiką. Dulkės gali būti iš akmens anglių, mineralinių mineralų, medienos ir tekstilės pramonės atspalvių. Aerosoliai gali būti aerozoliai (dulkių) ir aero-konstrukcijų dalelės.
Įvairūs kenksmingi aero ir jo plitimo šaltiniai įtakoja kvėpavimo takus, akis ir odą, gali būti susiję su radioaktyviosiomis medžiagomis ar kitais mineraliniais pasėkmiais. Jonizuojantis spinduliavimas gali turėti įtakos kraujo sudėčiai bei sukelti lėtines ligas, o ultravioletinė spinduliuotė - akių ir odos pažeidimus. Organinis poveikis apima chemines medžiagas (lakai, dažai, tirpikliai, klijai) ir jų sankaupas organizme, o sinergetiniai poveikiai gali pabloginti apsinuodijimų sunkumą.
Laikinasis ir pastovusis triukšmas, vibracija bei šilumos poveikis
Gamybos proceso metu pasitaiko garso triukšmo, vibracijos ir šiluminės aplinkos poveikio. Mechaninis vibracijos poveikis gali būti perduodamas rankoms (lokaliai) ar visam kūnui, o rezonansiniai triukšmo lygiai gali sukelti trumpalaikius ar nuolatinius sveikatos sutrikimus. Amortizacija, kaksojiostė/amonizatoriai ir kiti techniniai sprendimai skirti sumažinti šiuos poveikius.
Darbo vietoje reikia laikytis organizacinių priemonių: teisingos darbo pozicijos, poilsio periodys ir trukmės, taip pat asmeninės apsaugos priemonių naudojimo, kai kyla triukšmas ar vibruojantis darbas.
Biologiniai ir cheminiai rizikos veiksniai, jų įtaka sveikatai
Biologiniai veiksniai gali būti alergenai, mikroorganizmai, grybai, virusai ar bakterijos, kurie gali sukelti natūralias ar infekcines ligas. Cheminės medžiagos - svarbi kategorija šioje srityje: nuodingos medžiagos priklauso nuo cheminės sudėties, molekulinės sandaros bei poveikio organizmui. Sinergetiniai poveikiai (pvz., kelių cheminių medžiagų deriniai) gali sukelti sudėtingus apsinuodijimus ir sunkiau diagnozuojamus simptomus.
Vartojamos ir asmeninės apsaugos priemonės padeda sumažinti poveikį. Darbo metu naudojamos apsaugos priemonės turi būti tinkamai parinktos, o gamybinėse sąlygose svarbu laikytis sanitarinių ir higienos reikalavimų, kad mažiau įtakos turėtų radioaktyvios ar kitos rizikos medžiagos.
Psichosocialiniai veiksniai ir darbo organizavimas
Stresas darbe gali kilti dėl per didelio ar nepakankamo darbo krūvio. Pirmieji streso požymiai gali būti nuovargis, izoliacija, sumažėjęs pasitikėjimas savimi, dirglumas ar kitos nuotaikos pokyčiai. Svarbu užtikrinti darbo pasidalijimą, teisėtą vadovavimo formą bei galimybes darbuotojams savarankiškai priiminėti sprendimus. Socialiniai ryšiai darbe - būtini palaikymo ir problemų aptarimo kanalai.
Organizacijoje turėtų būti skiriamas pakankamas dėmesys į darbo vietos rizikos veiksnių identifikavimą bei jų įregistravimą. Individuali atsakomybė ir vadovybės įsitraukimas yra būtini norint užtikrinti saugias darbo sąlygas ir išvengti psichosocialinių rizikų.
Kenksmingų veiksnių identifikavimas ir dokumentacija
Rinkoje egzistuoja preliminarios lentelės su kenksmingais rizikos veiksniais. Ieškant konkrečių kodų, nurodytų teisės aktuose, būtina konsultuotis su atsakingais asmenimis organizacijoje ir laikytis Lietuvos Respublikos sam priskirtų įsakymų bei nutarimų.
Viena iš esminių dalykų - įrašai apie kenksmingus veiksnius darbo vietoje. Darbdaviai privalo sudaryti darbo vietos rizikos įvertinimo pasą ir užtikrinti, kad įrašai apie kenksmingus veiksnius bei pavojingus darbus yra saugos ir sveikatos dokumentacijoje. Paprastai įrašai į asmens medicininę knygelę (F 048/a) nurodo: darbų kenksmingus veiksnius, jų dydžius, pavojingus darbus konkrečioje vietoje ir metines dozės, kai taikytina jonizuojanti spinduliuotė.
Kartais įrašai knygelėje papildomi su nuorodomis į gydytojo išvadas ir profilaktinių sveikatos tikrinimų grafiką, kuris yra reglamentuojamas teisės aktais dėl darbo vietos kenksmingų veiksnių poveikio. Duomenys į knygelę turi būti tikslūs, aiškūs ir suprantami įrašų teikėjui bei darbuotojui.
Praktiniai žingsniai atnaujinant dokumentaciją
- Rinkti kenksmingų veiksnių sąrašą pagal darbo vietos specifiką.
- Patikrinti, ar įrašai atitinka LR SAM įsakymų ir numeracijų reikalavimus dėl 4.2.1, 4.2.2, 4.2.3, 4.3.1.1 ir kitų sąrašų, susijusių su krovinių tvarkymu, darbo poza, akustiniu triukšmu, vibracija, oro temperatūra ir pan.
- Įrašyti į asmens medicininę knygelę (F 048/a) kiekvieno darbuotojo kenksmingus veiksnius, jų dydžius bei pavojingus darbus konkrečioje vietoje.
- Sudaryti amžaninį ar periodinį darbo vietų rizikos vertinimo pasą ir užtikrinti gydytojo išvadas iš privalomų sveikatos tikrinimų.
- Reguliariai atnaujinti dokumentaciją esant teisės aktų pokyčiams ir informuoti darbuotojus apie naujienas savitarnos paskyroje.
Praktiniai patarimai darbdaviams ir darbuotojams
1) Užtikrinti, kad darbo vietos būtų gerai vėdinamos, o filtrai ir ventiliacijos įranga atitiktų reikalavimus. 2) Mažinti dulkėtumą, naudojant dulkių surinkimo sistemas, dulkių mažinimo priemones ir tinkamas asmenines apsaugos priemones. 3) Įvertinti šiluminės aplinkos sąlygas, ypač dirbant uždarose patalpose. 4) Darbo vietose užtikrinti tinkamą rankų, riešų ir pečių juostos ergonomiką, vengiant stereotipinių judesių bei apkrovos. 5) Valdyti akustinį triukšmą ir vibraciją per organizacines bei technines priemones. 6) Stebėti ir reguliariai tikrinti darbuotojų sveikatos būklę pagal LG SAM įsakymus, užtikrinant profilaktinius sveikatos patikrinimus.
Šio straipsnio tikslas - padėti suprasti, kokie kenksmingi veiksniai gali paveikti pagalbinio darbininko darbo vietą medienos apdirbimo sektoriuje, kaip juos teisingai identifikuoti ir kaip įtraukti į saugos ir sveikatos dokumentaciją bei praktiškai įgyvendinti prevencijos priemones.
tags: #medienos #apdirbimo #pagalbinio #darbininko #kenksmingi #faktoriai