Šis įrašas susidėliojo nepadoriai ilgas. Gal dėl to, kad tiek pati medžiaga - mediena, tiek pats darbas - fasado apdailos tvirtinimas, buvo kone pats smagiausias darbas. Aprašėme viską, kas šovė į galvą: nuo labai paprastų ir, regis, akivaizdžių dalykų, iki to, kas ir mums patiems buvo nauja. Ar medinės dailylentės yra kaimietiška? Aplink mus tikrai yra daugiau skeptikų, kurie vienareikšmiškai sako medžiui ir natūralumui - NE. Didžiausias argumentas yra laiko ir lėšų sąnaudos. Ir su tuo negalima nesutikti.
Juk pasirinkus natūralią medžiagą, ji reikalaus dėmesio. O kas nori savo laiką ir pinigus skirti papildomam dažų stiklainėliui? Visgi… nedaug tokių, bet jų yra. Natūralus medis labai veikiamas aplinkos, todėl dailylentes reikia impregnuoti, kartais nuvalyti nuo kerpių ar samanų, jas stipriai veikia UV spinduliai, temperatūra. Tai reiškia, kad jų vaizdas metams bėgant keisis kur kas labiau ir greičiau nei dirbtinės apdailos. Priklausomai nuo tų pačių reiškinių stiprumo, vietos, kur namas stovi, ir pasirinktų impregnanto bei dažų kokybės - kas 5 ar 10 metų, reikės jas atnaujinti. Taigi, jeigu neketinate jų valyti, šveisti ir dažyti patys: tai reiškia nemažas nuolatines išlaidas. Ir tai labai svarbus argumentas.
Kodėl TAIP? Nes gražu. Tiesiog. Natūralaus medžio išvaizda yra pagrindinis motyvas, kodėl tokias dailylentes renkamasi. Dar būtų galima pridėti - natūralumas ir ekologiškumas. Nors kai kurioms dailylenčių rūšims galima surasti medienos imitacinę apdailą, atskirti tokias dailylentes nuo tikrų, ypač iš arti, nesunku. Tie, kas renkasi natūralų medį, myli natūralų medį - tai tikrai nebus argumentas, jog kažkas atrodo taip kaip medis, bet nėra medis.
Medienos pasirinkimas ir skirtumai
Niejai: dažnai lauko apdailai naudojama eglė, pušis arba maumedis. Kuo skiriasi šių medinių dailylenčių išvaizda? Mes namo fasadą apkalinėjome pušinėmis dailylentėmis, nes šios medienos raštas mums gražesnis. Pakalimams obliavome šiek tiek eglės. Eglės mediena yra balsva, joje yra daugiau smulkių šakelių, pati lenta dažniausiai būna labiau pasišiaušusi. Džiūnant eglės ląstelės „užsidaro“, dėl ląstelių sandaros eglė įsiurbia mažiau drėgmės nei pušis ir todėl mažiau deformuojasi dėl drėgmės. Ją dažyti yra sunkiau, ne taip lengvai slysta teptukas, bet dažas įsigeria geriau.
Pušis turi rausvesnį atspalvį, joje yra mažiau smulkių šakų, bet jeigu jau yra, jos kur kas didesnės. Rievės pailgos, pati mediena sakingesnė - kartais tie sakai tarsi padengia visą dailylentės paviršių. Pušies balana lieka „atvira“, o užsidaro tik branduolys, dėl to jos gali sugerti daugiau drėgmės. Pušinės dailylentės yra glotnios, dėl to dažyti yra kur kas smagiau, lengviau, išeiga mažesnė, nes dažo sugeriamumas mažesnis. Su maumedžiu kol kas dar nedraugavome, jį pasilikome terasai. Maumedis - toks eglės ir pušies miksas - smulkiai šakotas, atspalvis gali varijuoti nuo itin gelsvo/ rusvo iki rausvo.
Mediena dar skirstoma į klases: A (AB), B, C. Kategorijos skirstomos pagal šakotumą, obliavimo kokybę, šakų kiaurymes, žievės įaugimus, sakų maišelius, puvinius, spalvos pokyčius. Kuo žemesnė kategorija, tuo medienos kokybė prastesnė, tačiau kaina mažesnė. Lauke montuojamos dailylentės turi būti džiovinamos iki 14-16 %, o maumedis - 18%.
Montavimo ir naudojimo patarimai
Kiek mums užtruko patiems išobliuoti dailylentes, jas nusidažyti, kokius dažus pasirinkome, galima rasti šiame įraše Fasadas: renkamės dažus, renkamės spalvą. Mūsų fasadas apkaltas 90 mm pločio ir 20 mm storio pušinėmis dailylentėmis. Dailylentės gali būti su špuntu (jų yra įvairių tipų), jos susileis viena į kitą ir neliks atvirų tarpelių. Gali būti ir be špunto. Techniškai dailylentės su pilnu špuntu jungiasi geriau, tačiau išorėje į tarpus patekus drėgmei, mediena gali pradėti plėstis ir deformuoti konstrukciją.
Mes obliavomės be špunto, suapvalintais kraštais ir jos montuojamos paliekant vėdinamus oro tarpelius. Štai keletas pavyzdžių, kaip gali atrodyti dailylentės. Preliminariais paskaičiavimais fasadui (be pakalimų) mums reikėjo apie 120 kv.m., tačiau realybėje pridėjome dar keletą kvadratų. Kartais pasitaiko kokia nedaili šaka ir norisi ją išpjauti, tokiu būdu gali išsimesti ir pusę dailylentės. Mes rinkomės iš to ką turėjome gana kruopščiai, kad šakų būtų kuo mažiau. Tad galiausiai dar prisireikė papildomai apie 30 kv.m.
Dar vienas svarbus klausimas - horizontaliai ar vertikaliai dailylentes montuoti. Iš karto apsisprendę nebuvome. Apšiltinus namą Paroc extra (fasado šiltinimas), visas fasadas buvo apkaltas 2 cm storio, 5 cm pločio makaronais, 60 cm žingsniu, tik aplink langų ir durų angas makaronus kalėme visu perimetru. Aplink langus ir duris makaronus tvirtinome visu perimetru. Dailylentės apačia turi būti nupjauta 45 laipsniu kampu, kad lietaus lašai galėtų nulašėti ir kuo mažiau kauptųsi drėgmės. Prieš montuojant dailylentes rekomenduojame kažkiek laiko palaikyti jas lauko sąlygomis. Žinoma, ne tiesiogiai ant lietaus, bet kad drėgmė susivienodintų. Tai svarbu dėl tarpelių tarp dailylenčių, kurie keičiasi atsižvelgiant į santykinį oro drėgnumą. Tarp dailylenčių tarpai privalomi, kad ši galėtų plėstis. Taip pat svarstant, kokį tarpelį palikti, labai svarbu įvertinti dailylenčių storį. Kuo storesnės lentos, tuo greičiau išnyksta tarpai atsiradę dėl drėgmės. Taigi, kuo storesnės dailylentės, tuo jos daugiau plėsis ir tam joms reikia erdvės. Mes dailylentes rudenį laikėme apie mėnesį lauke, kalėme jas, kai buvo santykinai drėgna, tad palikome po 2 mm tarpelius.
Esame ne kartą matę, kai dailylentės yra pritvirtinamos korozijai neatspariais medsraigčiais ar vinimis, kurie rūdija ir po savimi palieka rausvus takelius. Ir tai labai gadina bendrą vaizdą. Mes tvirtinome nerūdijančio plieno C2 varžtais. Kas mums svarbu buvo renkantis: pirma, kuo mažesnė galvutė. Norėjosi, kad tvirtinimas matytųsi kuo mažiau. Tačiau būna ir variantų, kuomet tvirtinimas matosi ir jis atrodo gražiai. Antra, kad varžtas būtų su pritraukimo funkcija. Kodėl ne cinkuoti vinys? Šaudant visuomet lieka bent jau minimali įduba šovimo metu, ir joje renkasi drėgmė. Pirkome šiuos medsraigčius iš Ottensten. Pirmai pradžiai pasiskaičiavome, jog iki 3000 vnt. turėtų užtekti, tačiau vėliau papildėme atsargas dar 1000 vnt. Kažkaip pasibarsto jie vis kur į šoną, o ir namo galuose, kur aukštis siekia 6 m., reikėjo ir pakalimus iš karto prisukti, tuo pačiu kai buvo išnuomoti pastoliai.
Vertikaliai tvirtinamas dailylentes galima prikalti be šoninių lentų namo galuose ir taip minimaliai užbaigti be lango apvadų. Jeigu kur nors matėte taip padaryta, tai atkreipkite dėmesį dar ir į tai, kad dažniausia būna įmaišyta skirtingo storio dailylenčių, kad sienos kraštas užsibaigtų gražiai pilna lenta, o ne tarkime 3-5 cm plona juostele. Jeigu visgi pavyks tai padaryti, tai tokiu atveju apdaila tęsiama kitoje sienoje toliau. Mums nors ir pavyko pabaigti visur beveik pilna dailylente, mes pasilengvinome sau dalią ir nusprendėme, jog visgi tiek namo kampus, tiek langus užbaigsime apvadais.
Dar vienas svarbus klausimas: ar dėjome iš dailylenčių apačios tinklą nuo vabzdžių? Ne, nedėjome. O nedėjome dėl to, jog vatą prie pamato guldėme į metalinius lovelius, kurie uždarė visą fasadą nuo vabzdžių bei graužikų patekimo tarp tvirtinimo tašelių, Paroc extra vatos ir dailylenčių. Ta pati situacija yra ir su langų bei durų užbaigimais - tarpą uždaro makaronas. Lango užbaigimas. Durų užbaigimas.
Fasado apdailos medžiagos ir jų kontekstualus įvertinimas
Dažymas ir tinkavimas: Fasadų dažymas ir tinkavimas yra vieni populiariausių apdailos sprendimų. Tinkas ne tik apsaugo pastatą nuo drėgmės ir temperatūros svyravimų, bet ir suteikia jam glotnią arba tekstūruotą išvaizdą. Dažai gali būti naudojami tiek kaip dekoratyvinis elementas, tiek kaip apsauga nuo saulės spindulių, lietaus ir kitų aplinkos veiksnių.
Izoliacinės medžiagos ir technologijos: Izoliacinių sluoksnių įvairovė leidžia sumažinti energijos sąnaudas, pagerinti apsaugą nuo šalčio ir užtikrinti komfortą. Mineralinė vata turi didelį atsparumą ugniai, todėl ši izoliacinė medžiaga yra idealus pasirinkimas. Sauso tinkavimo sistema ir ventiliuojama fasado sistema užtikrina gerą drėgmės balansą ir ilgaamžiškumą, o ventiliuojamam fasadui būdingas oro cirkuliavimas tarp apdailos ir sienos padeda išvengti kondensato.
Medžiagų įvairovė: Natūralus akmuo (skalūnas, kalkakmenis, granitas, marmuras) ir jų fasado plytelės suteikia pastatui solidumo ir ilgaamžiškumo, tačiau kainuoja daugiau, nei tradicinė mediena. Klientų pasirinkimuose vyrauja kalkakmeniai „Jura Blau Grey“, „Jura Gelb“, skalūno plytelės „MULTICOLOUR“, „Spice Moss“, Marmuras Jerusalem Gold ir kt. Šios medžiagos derinamos su medienos elementais arba naudojamos kaip visiškai atskiros modernios fasado sistemos.
Tradicinės vs modernios fasado sprendimai: Tradicinės medienos dailylenčių pranašumai - autentiškas natūralumo įspūdis, šiluma ir estetikos žavesys, tačiau reikalauja nuolatinės priežiūros ir impregnavimo. Modernios medžiagos (WPC, pluoštocementas, HPL/plokštės, mineralinės plokštės) siūlo didesnį atsparumą aplinkos poveikiui ir mažesnę priežiūrą, bet dažnai kainuoja daugiau iš pradžių. Kaina, priežiūra, atsparumas klimatui ir estetika tampa pagrindiniais kriterijais renkantis fasado apdailą.
Praktinės rekomendacijos pasirinkti fasado apdailą
- Kai prioritetas - autentiškumas ir natūralus vaizdas: rinkitės natūralų medinį fasadą su impregnavimu ir reguliarų dažymo/atnaujinimo grafiką.
- Kai svarbi ilgaamžiškumas ir mažesnė priežiūra: apsvarstykite WPC, pluoštocementą ar ventiliuojamą fasadą su plokštėmis (HPL, metalinės ar akmens plokštės).
- Kaina vs našumas: tradicinė mediena gali būti pigesnė pradžioje, bet išlaidos laikui bėgant gali išaugti dėl reguliarų atnaujinimų; modernios medžiagos dažnai brangiau, bet ilgesniam laikotarpiui - ekonomiškesnės.
- Kontekstas vietovėje: urbanistinė zona gali reikalauti atsparumo UV spinduliams ir drėgmei, todėl natūralus medis gali būti mažiau tinkamas, o fasado pasirinkimas turi derėti su aplinka.
Praktinė išvada: jei jums svarbus natūralumas ir autentiškumas, investuokite į natūralią medieną, prižiūrėkite ją ir laikykitės dažymo/ impregnavimo grafiko. Jeigu siekiate mažesnės priežiūros ir ilgaamžiškumo - apsvarstykite modernias fasado plokščių sistemas ar natūralių akmenų/skalūno derinius.
