Medis - geriausia medžiaga inkilams daryti, bet gali būti brangokas. Darant didelį kiekį inkilų, verta paieškoti medžio atliekų lentpjūvėse ar prastesnio apdirbimo medžio lentų parduotuvėse. Galima panaudoti medinio įpakavimo dalis ar medinius padėklus. Tai - labai nebloga medžiaga inkilams, bet jų išmontavimas gali pareikalauti įgūdžių ir specialių įrankių. Panaudotos lentos irgi yra nebrangios, tik reiktų saugotis jose pasitaikančių vinių. Galima panaudoti ir pakavimui skirtas medines dėžutes - kai kurios beveik iškart tinka statymui.
Lentos, plonesnės nei 15 mm gali suskilinėti, jų šiluminė izoliacija yra prastesnė ir inkilai, padaryti iš tokios medienos žymiai lengviau permirksta nuo intesyvesnio lietaus. Tinka beveik visos medienos rūšys. Su minkštu medžiu yra lengviau dirbti, bet kietas medis išlieka ilgiau. Iš kedro padaryti inkilai tarnaus labai ilgai, iš beržo - trumpai. Kitos medžiagos, kurios gali būti reikalingos, bet nieko nekainuoja, yra pjuvenos, dažų skardinės, panaudotos virvės, suplyšusios dviračių padangų kameros ir įvairių vamzdelių nuoraižos. Inkilams naudojamos ir kitos medžiagos, ne tik mediena. Visos jos turi savų trūkumų.
Pavyzdžiui, metalas yra blogas izoliatorius ir iš jo padarytuose inkiluose kondensuojasi drėgmė. Dėžutėse, padarytose iš plastmasės taip pat kondensuojasi drėgmė, bet tos, kurių konstrukcijoje panaudotas ir medis, pasirodė esančios visai geros. Kai kurie naudoja plastmasines plokštes dengti inkilų stogus. Šių konstrukcijų privalumas yra tas, kad plastikiniai stogai gerai apsaugo nuo lietaus vidines medžio konstrukcijos dalis ir yra ilgaamžiai. Kiti inkilų sienoms naudoja plonus plastikinius vamzdelius, o pagrindą ir stogą daro iš medžio. Medžio drožlių plokštės tinka tik tiems inkilams, kurie įrengiami pastogėse, pavyzdžiui, pelėdoms ar čiurliams. Impregnuota ar lauko darbams skirta fanera yra nebloga medžiaga, tik kiek brangoka. Kitos medžiagos, pavyzdžiui gipso kartonas ar cemento/drožlių mišiniai gali būti panaudoti tam tikro tipo inkilams. Taupūs žmonės suranda ir kitokių medžiagų, kurios puikiai tinka inkilų gamybai.
Medžiagų parinkimas pagal paukščių poreikius
Dideli inkilai gali būti profesionaliai dengiami bitumine danga. Priklausomai nuo aplinkybių, stogą galima tvirtinti kabliukais, negiliai įkaltais vinimis, ištraukiamais kaiščiais ar tiesiog - traukos jėga (ant stogo padedant sunkų akmenį). Pigiausi 'vyriai' padaromi iš dviračių padangų guminių kamerų. Panaudota guma saugo sudūrimą ir nuo vandens, be to - labai lengvai įrengiama. Geležiniai ar plieniniai vyriai greitai surūdyja. Žalvariniai vyrių tinka, bet yra per brangūs. Inkilus su nuimamu stogu patikrinti lengviau nei tuos, kurių stogas yra pritvrtintas vyriais. Nuimami stogai gali turėti išsikišusius kraštus visuose keturiuose šonuose - tai gerai apsaugo dėžutę nuo saulės ir lietaus. Dideli inkilai gali būti sustiprinti metalinėmis konstrukcijomis ar vielos tinklu. Daug dėžučių gali būti daromos iš šio mišinio. Tokių inkilų privalumai - jie beveik nepasiekiami plėšrūnams ir gana lengva jų padaryti daug. Minusai - gana sunku padaryti formą ir nustatyti mišinio konsistenciją. Pjuvenų ir cemento konstrukcijos gali būti pjaustomos, prisukamos ir prikalamos, nors pradiniai gaminiai, nepatyrus, dažnai subyra, vos prisilietus. Ši medžiaga priimtina langinėms kregždėms ir čiurliams, laisvai kabančiuose inkiluose apsigyvena zylės.
Medinės lentos ir jų paruošimas
Iš medžio ar plastiko pagaminama forma. Smulkios medžio drožlės nakčiai pamerkiamos į impregnantą (pageidautina - neputojantį). Iš pjuvenų išspaudžiama perteklinė drėgmė ir jos išdžiovinamos. Sausos pjuvenos maišomos su cementu santykiu 3,5:1 (pjuvenos:cementas). Į mišinį įpilamas vanduo. Forma ištepama muilu ar skiediniu, prie kurio nepriliptų cementas. Mišinys supilamas į formą, švelniai prispaudžiamas kita forma ir paliekamas išdžiūti. Tvirtinimo detalės būtinai turi būti daromos iš nerūdyjančių medžiagų. Labai svarbu, kad pjuvenos pilnai išdžiūtų, o mišinys būtų švelniai spaudžiamas džiūvimo metu. Šių dalykų nepaisymas gali lemti, kad konstrukcija bus korėta ir suskils, sulaukusi pirmų šalčių - jei ne anksčiau!
Inkilo konstrukcija ir montavimas
Galima naudoti įvairias medžiagas - lentas, plastmasę ar net pjuvenų-cemento kompozitus. Lentų inkiluose naudinga 2-2,5 cm storio lenta, viduje be apdirbimo, kad jaunikliams būtų lengviau išlipti. Stogo kraštai iškišami 2-3 cm į šonus ir 4-6 cm į priekį. Dugnas kalamas ne iš apačios, bet įleidžiamas į inkilo vidų, kad greičiau nesupūtų ir neiškristų. Impregnuoti galima tik inkilo išorę. Dažyti nerekomenduojame. Paprastai inkilų stogo dangos gali būti iš skirtingų medžiagų: vinilinė ar lino dangos audiniai, skardos lakštai ar net veltinio sluoksnis - priklauso nuo norimos apsaugos ir biudžeto.
Inkilai turi būti sandarūs, kad nebūtų skersvėja ir neperšlaptų vidus. Išorėje svarbu naudoti neobliuotas lentas, viduje - neapdirbtas paviršius, kad paukštukai galėtų lengviau išlipti. Paprastai 1,5-2,5 cm storio lentos yra optimalios, o stogo medžiaga turi būti storesnė, kad atspariai pūtų vėjai ir drėgmei. Žalios ar netenkintos lentos gali būti impregnuotos vandens atspariais mišiniais, tačiau dažyti nerekomenduojama.
Kaip užtikrinti ilgaamžiškumą
Inkiluose dėl plėšrūnų apsaugos gali būti įrengiamos papildomos apsaugos: skardos apkalos, papildomos lenta su mažomis skylemis, stogeliai su priekine ir užpakaline apsauga. Norint apsaugoti nuo plėšrūnų, dažnai rekomenduojama įrengti papildomas apsaugos priemones ant medžio kamieno - skardos juostą aukščiau 1,5 m aukštyje. Dideli inkilai dažnai reikalauja tvirtesnių konstrukcijų ar net vamzdžių apkabų, ypač viršuje. Inkilai turi būti tvirtinami taip, kad augantis medis judėtų kartu su inkilu, o vinys ar virvės neužspaudžtų medienos.
Reguliariai tikrinti inkilus verta kasmet: įvertinti jų sandarumą ir įvertinti, ar nereikia papildomų apsaugos priemonių nuo plėšrūnų ar plėšrūnų. Inkilus būtina išvalyti kasmet rudenį, o žiemą - atsižvelgiant į paukščių rūšis. Smulkūs inkilai turėtų būti lengvai atidaromi, kad rudenį galima būtų išvalyti. Dažyti nerekomenduojama, bet jei reikia, tam naudokite drėgmei atsparias priemones ir leiskite visiškai išdžiūti prieš pakabinant inkilą paukščiams.
Paukščių biologija ir inkilų vieta
Ornitologas Darius Musteikis sako, kad pagrindinė inkilo funkcija - prieglobstis paukščiams, kurie ieško perėjimo vietos. Inkilai žiemą saugo paukščius nuo šalčio ir plėšrūnų. Geriausia, jei inkilai bus paruošti ir sukelti iki balandžio pradžios. Smulkiems paukščiams inkilus kelti reikia iki balandžio pirmos dienos, o pelėdoms - iš rudens. Inkilo vieta turi atitikti paukščių biotopą: dydis, angos skersmuo, plotas ir aukštis priklauso nuo rūšies. Paukščiams svarbiausia yra tinkama landos skersmuo ir inkilo dydis, o spalva nėra svarbi.
Inkilai gali būti įrengiami tiek miške, tiek miestuose, tačiau būtina atsižvelgti į plėšrūnų pasiekiamumą: kiaunės gali įsiveržti į inkilus, todėl reikia papildomų apsaugos priemonių. Dėl plėšrūnų apsaugos rekomenduojama kurti atskirus inkilus skirtingiems medžiams ir skirtingose aukštumose, kad būtų išvengta agresijos tarp to paties tipo inkilų. Inkilų tankumas ir išdėstymas priklauso nuo aplinkos ir laukiamų paukščių rūšių.
Pradžia į priekį: asmeninė patirtis ir tradicija
„Tapo šeimos tradicija Inkilo gamyba gali būti ne tik didelis ir geras darbas Lietuvos paukščiams, bet ir puiki pramoga visai šeimai. Jau 20 metų inkilus gaminantis Arūnas pasakoja, kad pirmą inkilą jis sukalė būdamas 13 metų su savo tėčiu...“ - taip dalijasi pašnekovas. Inkilus Arūnas nepardavinėja; gamina juos dėl laisvalaikio praleidimo su šeima. Ornitologas Darius Musteikis pabrėžia, kad inkilai yra būtini ir rudenį bei žiemą: jie suteikia paukščiams prieglobstį ir apsaugo nuo šalčio, o naktimis - nuo plėšrūnų. Be abejonės, tinkamai parinkti matmenys ir vieta užtikrina, kad inkilai tarnaus daugelį metų.
Specifiniai patarimai pagal inkilo tipą
Populiariausi Lietuvoje yra lentiniai inkilai. Jų gamyba paprasta ir gali būti atliekama naudojant medienos atliekas. Storis 2-2,5 cm sausos lentos yra rekomenduojamos; stogeliui įprastai naudojama šiek tiek storesnė lenta. Inkilo dugnas dažnai įleidžiamas į vidų, o kraštai iškišami į šonus ir į priekį, siekiant apsaugoti nuo drėgmės. Stogelis gali būti pritvirtinamas su dviem vinimis, bet vienas kampas gali būti pakeltas ir pasuktas, kad būtų patogu išvalyti inkilą. Inkilai turi būti atidaromi, kad rudenį būtų galima išvalyti. Visi mažesnieji inkilai dažnai turi būti kabinami ant šakų ar užsklandą uždėjus papildomas apsaugas.
Stogo danga: galima naudoti įvairias medžiagas, tačiau svarbiausia - užtikrinti, kad vanduo nepatektų į vidų ir plėšrūnai negalėtų įlįsti. Dideli inkilai gali būti tvirtinami įtvirtinimais ar vamzdžių apkabomis. Didesnėse konstrukcijose tvirtinimo būdas turi užtikrinti stabilumą net ir atlaikant stiprų vėją. Inkilai turi būti patogūs tikrinti ir tvarkyti.
