Japonai žodžiu ikigai įvardija sampratą “džiaugsmas būti visada užsiėmusiam” ir sieja jį su logoterapija*, bet apima gerokai daugiau. Be to, ši samprata iš dalies paaiškina išties neįprastą japonų ilgaamžiškumą, ypač Okinavos saloje, kur 25 iš 100 000 gyventojų sulaukia šimto metų. Šis skaičius gerokai didesnis už pasaulinį vidurkį. Apie tokias ‘mėlynasias zonas’, kur gyvena daugiausiai ilgaamžių, kalba National Geographic rašytojas ir tyrėjas Dan Buettner savo paskaitoje “Kaip gyventi šimtą metų ir daugiau”. Jis ir yra laikomas ikigai koncepcijos atradėju.
Anot japonų, kiekvienas žmogus turi savąjį ikigai. Vieni jį jau atradę ir puikiai suvokia, o kitų jis vis dar tūno neatrastas. Ikigai slypi kiekvieno širdyje, tik reikia kantriai jo ieškoti. Anot Okinavos gyvenotojų, ikigai yra tai, kas verčia mus rytais šokti iš lovos, priežastis pabusti ryte. Šis japoniškas terminas iššifruojamas dviem žodžiais. Ikigai vartojamas, norint nusakyti savo gyvenimo vertės šaltinį arba apibūdinti dalykus, kurie daro gyvenimą vertu. Taip pat šis žodis vartojamas, norint nusakyti psichines ar dvasines aplinkybes, kurių dėka žmogus jaučia ir mato, kad jo gyvenimas yra prasmingas ir vertingas. Ir tai nesusiję su asmens finansine būkle.
Net jei žmogaus dabartinė situacija yra sudėtinga ir tamsi, jei jis turi aiškų tikslą ir tikėjimą, kad viskas bus gerai, jis gali sakyti, kad jaučia ikigai. “Ikigai - tai filosofija, kuri padeda kasdien jausti džiaugsmą ir pasitenkinimą, išmoko džiaugtis kiekviena diena ir mėgautis smulkmenomis. Visi šie dalykai lemia neblėstantį optimizmą ir gyvybingumą, suteikia gyvenimui prasmę ir skatina ilgaamžiškumą. Pasitelkęs ikigai, žmogus išmoksta suvaldyti savo mintis, nukreipti jas į mus supančio pasaulio grožį, išmoksta pajusti harmoniją ir suranda ramybę. Kiekvieno žmogaus ikigai yra asmeniškas jam ir būdingas būtent jo gyvenimui, vertybėms ir įsitikinimams. Jis atspindi vidinį individo „aš“ ir pasireiškia nuolatos, nepriklausomai nuo aplinkybių, sukurdamas tokią psichologinę būseną, kurioje individas jaučiasi lengvai, yra ramus ir pasitenkinęs.”
Rašytoja Erin Niimi Longhurst (knygoje “Japonizmas: menas džiaugtis gyvenimu”) rašo: “Žinojimas, kad sunkumai praeis, ir gebėjimas rasti tą elementą gyvenime, kuris padeda pajusti pasitenkinimą, yra ikigai. Vis dėlto pasitenkinimas neateina lengvai. Norint jį pajusti, reikia gerokai pasikapstyti savo viduje, išgyventi daug nesėkmių, atsakyti į begalę klausimų ir atlaikyti abejones savimi.” Svarbiausia būti atviram sau ir analizuoti save bei savo elgesį: kas daro žmogų laimingą? Kas jam svarbu? Iš kitos pusės, suprasti ikigai koncepciją nėra sunku. Ją sudaro keturios gyvenimo sferos, keturi elementai, kurie persidengdami tarpusavyje, atspindi vieną ar kitą žmogaus būseną ar siekius, o visų keturių susiliejimo taškas ir yra ikigai. Daugybė žmonių suranda savąjį ikigai savaime, net nežinodami nieko apie šį terminą, tiesiog gyvendami sąžiningą - savęs ir kitų atžvilgiu - gyvenimą, elgdamiesi pagal savo moralines nuostatas ir įsitikinimus, vedami savo širdies balso ir darydami tai, kas, jų manymu, yra teisinga. Tačiau kai kuriems pažinti šias sferas gali būti nelengva, o jos kartais lieka neišsiaiškintos. Taip pat svarbu pažymėti, kad ikigai koncepcija nėra skirstoma tik į asmeninius aspektus; ji susieja ir su visuomenine svarba: „ką reikia pasauliui?“, „kaip aš galiu prisidėti“.
Norint surasti ir pasiekti savąjį ikigai, pirmiausia turime atsakyti į keturis klausimus ir pažiūrėti į diagramas: originalią diagramą sukurtą Andres Zuzunaga, Marc Winn’o modifikuotą versiją, bei elijas.lt papildytą diagramą. Jie padeda įsivaizduoti, ką žmogus mėgsta veikti, kur jo stiprybės, ką pasaulis gali naudoti. Jei vienas iš elementų iškrinta iš viso konteksto, kyla problemos: gali trūkti pinigų, arba jausti vidinę tuštumą, ar nepasitikėjimą.”
Ikigai koncepcija susijusi su logoterapija (logoterapija yra egzistencinės filosofijos, psichologijos ir psichoterapijos sistema, padedanti žmogui geriau pažinti dvasinę realybę). Ji padeda ieškoti gyvenimo prasmės, plėsti vertybių sistemą ir ugdyti norą jos siekti. Anot Dan Buettner, ikigai gali būti iššifruojamas kaip gyvenimo būdas, skatinantis ilgaamžiškumą. Tačiau pasiekti ikigai nėra būtina sėkmė: neturint didelių pasiekimų, galima rasti prasmę ir džiaugsmą kasdieniame buityje.
Pagrindiniai ikigai principai, kuriuos išryškina Ken Mogi knyga Mažoji ikigai knyga, - pradėkite nuo mažų dalykų, atsipalaiduokite, siekite darnos ir tvarumo, džiaukitės mažais dalykais, būkite čia ir dabar. “Kaizen” - nuolatinis tobulėjimas: mažais žingsneliais keičiant įpročius pasiekiami dideli pokyčiai. Kaizen taikoma ne tik įmonėse (pavyzdys - Toyota), bet ir asmeniniame gyvenime. Kincugi - grožis netobulume: keramikos taisymas aukso dulkėmis simbolizuoja atsparumą ir ilgaamžiškumą. Bonsų auginimas - kantrybės mokykla, skatinanti dėmesingumą ir estetiką. Omoijari - empatiija ir rūpestis kitais, o tai, kartu su savęs pažinimu ir savanoriška pagalba, lemia prasmingą gyvenimą.
Knygos ir šaltiniai pateikia daugybę pavyzdžių iš japonų kasdienio gyvenimo: arbatos ceremonijų menas su dėmesiu detalėms, kuklumas, pagarba, mylintis požiūris į pasaulį. Arbatos ceremonijų praktikos yra glaudžiai susijusios su budizmo ir šintoizmo tradicijomis. Žmonės renkasi paprastas, bet prasmingas ceremonijas, kurios moko dėmesingumo ir ramybės. Tuo pačiu, japonų erdvės taupymas ir Minimalizmas (KonMari metodas) skatina mažiau yra daugiau, o knygos ir šiuolaikinės kultūros leidiniai skatina gilintis į giminingas sąvokas kaip ikigai, kaizen ar wabi-sabi.
Apibendrinant, ikigai - tai gyvenimo prasmės suradimas per keturias sferas: meilę, įgūdžius, poreikius ir pasaulio poreikius; tai nuolatinis judėjimas link harmonijos, džiaugsmo ir pilnatvės. Ikigai gali būti randamas net ir tada, kai aplinkybės nėra palankios, o svarbiausia - būti atviram sau, klausytis savo širdies ir veikti sąžiningai bei atsakingai. Nors šis tekstas remiasi Ken Mogi’io „Mažąja ikigai knyga“, taip pat pasitelkiami kiti šaltiniai apie japonų kultūrą, tokie kaip Erica Niimi Longhurst ir Erin Niimi Longhurst, Hector Garcia ir Francesc Miralles, Junko Takahashi, bei daugelis kitų šaltinių, kurie išsamiai aprašo ikigai, logoterapiją, kaizen, kincugi, o taip pat japoniško gyvenimo meną, tvarką, meditatyvumą ir gamtos grįžtamąjį ryšį su žmogumi.
| Temos | Trumpas aprašymas |
|---|---|
| Ikigai koncepcija | Gyvenimo prasmė per keturias sferas; savęs pažinimas; džiaugsmas ir pilnatvė. |
| Logoterapija | Prasmės ieškojimas kaip gydymo principas. |
| KaiZen | Mažais žingsneliais tobulėjimas ir pokyčiai. |
| Kincugi | Grožis ir stiprybė iš pažeidimų restauravimo. |
| Omoijari | Empatija ir veiksmai, skirti kitiems. |
Papildomai verta paminėti praktinius japonų gyvenimo aspektus, tokius kaip trumpalaikių dalykų svarba (buvimas čia ir dabar), ankstyvas kėlimasis, ar batų nuojauta biuruose, kaip ir kultūriniai pavyzdžiai, pavyzdžiui, arba Shinto ir Budizmo derinimas. Taip pat į Lietuvą atėję įkvėpimo srautai iš knygų apie Japoniją, tokios kaip „Atraskite Japoniją: japonų gyvenimo menas“ ar „Be More Japan“, skatina kilti klausimus apie idėjas kodawari (įsigilinimas į detales) ir Hanami šventes. Tokiose remiamose knygose keliaujama per šias ikigai sferas ir jų praktinį taikymą kasdienybėje.
Informacinis užuomina: japoniškojo ikigai koncepcijos įvairovė, jos praktinis taikymas ir susijusios temos - nuo kasdienių ritualų iki šiuolaikinės psichologijos programų - gali būti įkvėpimas skaitytojams kurti prasmingą gyvenimą, nepriklausomai nuo jų socialinės ar finansinės padėties.