Atsiverčiau Stereo Directory & Buying Guide-1980. 242 puslapiuose vien aparatūros trumpi pristatymai, o patefonams skirta 12 puslapių. Labai daug japoniškų, o aukščiausiose pozicijose tik su Direct Drive (DD) pavaromis. Matome Garrard (13 modelių), Dual (10), Thorens (6), vis tas pats Linn Sondek LP12 (650 $), bet tokių prašmatnių-brangių kaip iš Japonijos nematyti. Tiesa, Bang & Olufsen Beogram 4004 dirželinis už 850 ir Studer/Revox B790 taip pat su tangentiniu tonarmu ir DD pavara siūlomas už 899 $. Galima sakyti, kad tie abu laiko europinį brangių patefonų frontą, bet štai Akai savo AP-206 DD patefoną siūlo už 160 $. Sony PS-T1 DD pusautomatis dar pigesnis - 130 $. Denon, Hitachi, JVC, Kenwood, Lux, Micro Seiki, Mitsubishi, Onkyo, Optonica, Pioneer, Sansui, Sanyo, Sony, Technics, Toshiba sąrašus pradeda DD plokštelių grotuvai už nearly tūkstantį. 1978 pristatytas brangiausias Sony PS-B80 kainuoja 1800 $.
Tik žemiausiose eilutėse matome japoniškus dirželinius, bet jie dešimt kartų pigesni ir skirti pradedantiesiems. Dabartiniu kursu moderniausias-brangiausias toks iš 1980-ųjų patefonas būtų ~6000, o pigiausias DD - 440 $. Ratukinių ir dirželinių diskus suka greitaeigiai varikliai, todėl parazitiniai triukšmai neišvengiami. 1969-ais Direct Drive pavarą išrado Matsushita (Technics, Panasonic) inžinierius Shuichi Obata ir šis išradimas leido pamiršti mechaninių triukšmų problemą. Triukšmai sumažėjo, nes diskas uždedamas tiesiai ant variklio ašies ir sukasi kartu su daugiapoliu bekolektoriniu DD varikliu. Japonai žengė dar vieną žingsnį - sugalvojo elektronines servo-schemas, leidžiančias preciziškai kontroliuoti variklio darbą.
Maitinimo įtampos arba dažnio pasikeitimas, disko svoris, plokštelės prispaudėjas ar tonarmo apkrovimas disko sukimosi greičio neįtakodavo. Mechaniniai gaudesiai persistūmė žemyn į 70-80 dB lygį, o DD patefonų detanacijos buvo 0,02-0,025 % zonoje. Technics geriausias suktukas nominalų greitį pasiekdavo diskui pasisukus per 30° - dar viena maloni naujiena. Brangiausias 1980-ųjų rinkoje buvo Sony PS-B80, prifarširuotas automatikos ir variklių. PS-B80 turėjo elektroninį automatinį išcentrinės jėgos kompensavimo mechanizmą (anti-skeitingą), mechanizuotą galvutės adatėlės nuvalymo įrenginį, elektroninį galvutės svorio nustatymą, elektroniškai valdomą tonarmą ir automatinį plokštelės dydžio nustatymą. Per ketvirtį apsisukimo diskas pasiekdavo darbinį greitį, o elektromagnetinė sankaba sparčiai diską stabdydavo. Ir kiti gamintojai nėrėsi iš kailio, lyg nujausdami kad į duris po 2 metų pasibels CD.
Neprisimenu kiek esu turėjęs DD patefonų, bet pirmasis buvo Technics SL-1200 Mk2 su pažangiausia Quartz Locked Phase servo sistema. Technics buvo populiarūs, nes palyginti nebrangūs, patogūs naudoti ir labai patikimi. Paskutinis mano čiupinėtas buvo iš tų senųjų laikų Mitsubishi DP-84DA. Maskvoje pas bičiulį buvo keli patefonai, bet pagrindinis buvo šis milžinas. Muziką klausydavome ir LP diskus į Nakamichi 1000 ZXL persirašydavau būtent šiuo. Buvo sumontuoti 2 tonarmai, todėl buvo galima klausyti 2 galvutėmis - Shure V15 Type III arba pačia brangiausia Ortofon MC-30. Korekcinis taip pat buvo aukščiausios klasės Kensonic C220.
- Tas Kenwood L07D turėjo sudėtingą konstrukciją, labai sunkų pagrindą ir 2 rankenas įrenginiui pakelti. Patefonas svėrė 35 kilogramus, todėl nešdavome dviese.
- Diskas iš kompozito (aliuminis-duraliuminis-aliuminis), su ant viršaus uždedamu 5 mm storio nerūdijančio plieno paklotu (mat).
- Tada disko svoris būdavo 5,5 kg, bet ant Aleksandro patefono disko dar buvo specialus keraminės medžiagos papildomas paklotas TS-10. Kartu su variklio rotoriumi disko svoris 6,8 kg, o su visais priedais - išoriniu disko stabilizatoriumi DS-20, bei vidiniu DS-21, plokštelės nešėjo svoris buvo beveik 10 kg.
Detonacijų lygis parametruose nurodytas mažesnis kaip 0,01 %, o rumpelis -94 dB pagal DIN. Tikriausiai šis aparatas buvo rekordiškai tylus. Lietuvoje tokio aukšto lygio aparatūros anais laikais turėti negalėjome. Visoje TSRS L07D tikriausiai buvo vienintelis, nes tiekimo kanalų nebuvo. Čia pasitarnavo mano bičiulio Aleksandro M. draugas, kurio tėvas buvo TSRS ambasadorius Amerikoje. A. M. galėdavo iš JAV užsakyti naujausią aparatūrą, arba po Maskvą su bičiuliu palakstyti Porche ir Cadillac.
1990-ųjų “Stereo Review” žurnalą ilgai vartyti neverta. Žurnale pirkėjo vadovas iš 260 puslapių, bet patefonams paskirti tik 4. Daugelis gamintojų nėrė į CD, todėl iš japonų patefonų gamintojų matome tik kelis. Kažkoks nematytas Oracle Audio siūlo Gold Plated Premier Mark II paauksuotą patefoną už 3500 $, bet kiti šioje susitraukusioje rinkoje likę Japonijos gamintojai nusuleidę į žemesnę klasę. Iš senųjų sąraše matome užsispyrėlį Linn LP12 už 1165 $, bet kitų žinomiausių nebėra.
Tokių kaip Oracle Audio Premier Mark IV šiais laikais galima nusipirkti neišėjus iš namų; prikrauni lagaminą pinigų ir išmainai į labai gražų su Svarovskio kristalais. Arba į šaldytuvo dydžio su judančiais kandeliabrais kitonišką. Bėda, kad pinigai dabar tikri, o tie naujoviški patefonai - nebe. Senose plokštelėse buvo labai geros muzikos, bet dauguma plokštelių bus nudėvėtos. Štai kodėl senąją muziką geriau klausyti iš CD arba iš muzikos failų. Jei kolekcionuojate LP, reiškia jums tiktų “kolekcijinis” patefonas iš tų 1960-ųjų senųjų ratukinių arba dirželinių. Turėsite smagaus darbo susirasti, nupirkę - išvalyti ir sureguliuoti. Teks nusipirkti galvutę, tada išgirsite mechaninius bildesius ir imsitės disko guolio ir pavaros remonto. Stalčiuje laikysite atsarginį dirželį, šepetėlius plokštelei ir adatėlei valyti. Adatų plovimas priemonės ir elektrostatiniam krūvio nuėmimo prietaisas taip pat bus reikalingi. Įsimylėjęs procesą aprengsite korpusu iš kilmingos medienos ir įsiliesite į patyrusių būrį.
Patefonas yra primityvus mechaninis įrenginys su keliais precizinės mechanikos elementais. Jei kolekcijoje švarūs šiuolaikiniai LP diskai, arba turite vertingų, kurie nebuvo nuripinti į failus, rinkčiausi kažkurį iš 1970-80 m. su DD pavara. Buvo europietiškų DD, bet pradėčiau nuo japoniškų. Visi didieji Japonijos gamintojai gamino įvairius patefonus, bet galiojo taisyklė - brangesnis to paties gamintojo patefonas buvo geresnis. Pigiausią ir brangiausią iš sąrašo galima išbraukti ir rinktis 250 - 300 $ kainavusį patefoną. Bus neblogas “S” tipo tonarmas, į kurį galėsite įstatyti šiuolaikinę galvutę. Įklimpus į vinilą giliau, rekomenduočiau nusipirkti aukštesnės serijos mechanizmą, tada tonarmą ir jam tinkaną galvutę. Galvutė nebūtinai turi būti MC, nes rinkoje yra labai gerų MM galvučių.
Iš DD galiu paminėti Technics SP-10 (nuo 1970) arba Denon DP-3000 (1972) mechanizmus, nors buvo daugiau neperkrautų bereikalingomis funkcijomis labai gerų japoniškų aparatų. Nuo maždaug 1990-ųjų rinką užkariavo CD ir dauguma gamintojų patefonų gamybą nutraukė. Patefonams pritaikytų DD variklių nebereikėjo ir gamyba buvo sustabdyta. Stebime vinilo atgimimą, bet rinkoje daugybė kažkada pagamintų patefonų. DD pavara tokia tobula, kad sukurti šioje srityje kažką naujo būtų sunku - dar vienas stabdantis faktorius. DD varikliai neturi besitrinančių detalių, todėl ilgai nesusidėvi. Ilgaamžiškumas reiškia, kad patefonų reikėtų gaminti mažiau, o tai dar vienas blogas ženklas. DD įrenginių savikaina didesnė už dirželinių, reikia mažiau aptarnavimo, todėl uždarbis būtų mažesnis. Paminėjau kelias priežastis, dėl ko pasirenkami senieji rolikiniai arba dirželiniai mechanizmai.
Vinilo plokštelė taip pat būtų analoginio signalo šaltinis, bet nuo 1978-ųjų įrašų studijose įsivyravo skaitmeniniai magnetofonai, todėl įrašai plokštelėse yra skaitmeniniai. Griežtai žiūrint, net iki 1978 m. studijinius magnetofonus vadinti analoginiais būtų klaidinga - magnetofonuose naudojamas aukšto dažnio pamagnetinimas iškraipymams ir triukšmams sumažinti. Diskusijos apie ultragarsą plokštelėse kyla iš noro pateisinti LP formatą, su muzikos įrašais to sieti nereikėtų. 1. 2. 3. 4. Kad būtų nepriekaištinga signalo iki 20 kHz kokybė, šiuolaikinėse studijose naudojamas 24/96 skaitmeninis standartas. 5. 6. Patefono galvutės yra keitikliai, kurių darbas pasibaigia elektromechaniniu rezonansu ir nuo tam tikro dažnio keitiklis nustoja dirbęs.
Nuotraukoje iš Ukrainos į JAV išvykusio bičiulio Alex B. Patefonai yra puikus aruodas idėjoms. Harman/kardon pasiūlė LEVI-levitating turntable. The range of audible sound goes from a low frequency of 20Hz up to about 20,000Hz. Panašias legendas apie vinilo super-plačią dažninę yra teikęs bičiulis V. D. Gūgliniam teiginiui prieštarauti negalima, nes vinilo plokštelėje ar magnetofono juostelėje yra triukšmai (= super-plati dažninė). Kalbu apie tai, kad net be jokio muzikos įrašo, pauzėse girdime triššmą. Triukšmas yra begalinio spektro signalas, o pasibaigiant kūriniui, garso signalas susilygina su triukšmais ir įrašo signalas tolygiai paskęsta triukšme.
EMT patefonai buvo laikomi aukščiausia klasa. Plačiau apie EMT rasite čia, bet mersedesą kainuojančio profesionalaus EMT aprašymuose nerasite platesnės kaip 20 - 20000 Hz dažninės. Produktai Namų aparatūra Stereo aparatūra Muzikiniai centrai...
Planšetinių ir stalinių patefono įvairovė šiuolaikinėse parduotuvėse skatina atrasti tinkamiausią modelį. Nuo pradinio lygio AT-LP60X serijos iki medžio apdailą turinčio AT-LPW40WN varianto - kiekvienam vinilo gerbėjui yra optimalus sprendimas. Minimalistinio dizaino elegantiški patefonai, skirti tikriesiems entuziastams. Vienas iš pavyzdžių - Debut EVO serijos modeliai, kurie garsėja anglies tonarmu ir preciziška inžinerija. Legendinis prekės ženklas, ypač garsus tarp didžėjų. SL-1200/1210 serijos patefonai dešimtmečius buvo įvardijami kaip vinilo industrijos standartas, garsėjantis patvarumu, stabilumu ir neprilygstamu pasirodymu. Skirti naujokams. Crosley siūlo žaismingus, spalvingus ir nešiojamus modelius. Šie gamintojai turėtų būti aktualūs vinilo gerbėjams, kurie nori gilintis į hi-fi pasaulį.
Jei domitės šiais prekių ženklais, tiesiog privalote užsukti į Phono.shop. Čia visus variantus patogiai galėsite palyginti vienoje vietoje. Tiek internetinėje, tiek fizinėje parduotuvėje, kuri yra įsikūrusi Paupyje (Aukštaičių g. 6, Vilnius), rasite kruopščiai atrinktus patefonus, pažymėtus Audio-Technica, Pro-Ject, Technics, Rega, Crosley, Gadhouse, Dual, Argon Audio ir kitais, pripažįstimo vertais prekių ženklais.
Tinkamas modelis priklauso nuo individualių klausymosi tikslų, turimos erdvės ir biudžeto. Jei tik pradedate kelionę į vinilo pasaulį, rinkitės paprastumą ir prieinamą kainą. Patikimus modelius siūlo tokie prekių ženklai kaip Audio-Technica ar Crosley. Norint, kad vinilas sklandžiai derėtų prie gyvenimo būdo ir modernių namų vizijos, verta rinktis „Bluetooth“ patefoną. Jis jungia analoginį garsą su šiuolaikiniu belaidžiu patogumu, todėl jį lengvai galima susieti su išmaniosiomis kolonėlėmis ar ausinėmis.
Kai pagauna vinilo virusas, svarbiausia tampa garso kokybė. Priderinus kokybiškas kolonėles ir fono stiprintuvus, galima išgauti ypatingą vinilo šilumą. Be to, daugelis audiofilams skirtų patefonų yra atnaujinami. Šiuo atveju reikalingi tvirti ir judesiui jautrūs patefonai. Gyvenant kompaktiškoje erdvėje, vinilo atsisakyti tikrai nereikia. Jie taupo vietą, komplektacijoje dažnai turi įmontuotas kolonėles. Svarbu nepamiršti, kad renkantis patefoną, reikėtų pagalvoti apie visą sistemą. Pradedančiajam užtenka vieno įrenginio, o kolekcionieriui gali prireikti ir išorinių komponentų - stiprintuvų, lentyninių kolonėlių ar, sakykim, specialios vinilo saugojimo vietos. Iš anksto planuodami visą sistemą užtikrinsite, kad įranga ilgą laiką bus funkcionali ir augs kartu su aistra.
Turėti patefoną - tai daugiau nei paspausti muzikos paleidimo mygtuką. Tai analogų neturinti muzikos klausymosi patirtis ir kolekcijos saugojimas ateičiai. Tinkamai pasirinkti priedai ne tik pagerina garsą, bet ir apsaugo plokšteles nuo susidėvėjimo. Vinilo valymo priemonės. Dulkės ir purvas - didžiausi vinilo priešai. Net mažiausios nešvarumų dalelės gali sukelti traškesius ar net negrįžtamą žalą. Adatų keitimas. Adatėlė palaipsniui dėvisi. Pažeista adata gali sugadinti plokšteles. Kilimėliai ir patefonų gaubtai. Baldai patefonui. Audio įranga. Svarbu suprasti, kad patefonui skirti priedai - tai ne smulkmenos. Pasirinkti, kur įsigyti patefoną ir jam pritaikytą įrangą, yra labai svarbu.
Skaitmeninių parduotuvių pasaulyje Phono.shop išsiskiria kaip kultūros erdvė. Tai vieta, kur ne tik parduodama vilino produkcija, bet ir švenčiamas analoginis gyvenimo būdas. Platus pasirinkimas. Pasaulinį pripažinimą pelnę prekių ženklai. Įvairiapusiam gyvenimo būdui skirtos detalės. Privilegijos nariams. Bendruomenės susibūrimas. Vilniuje, Aukštaičių g.
tags: #viniliniu #ploksteliu #grotuvai