Dažniausiai statybinių medžiagų parduotuvėse prekiaujama interjero puošybos ornamentais iš plastiko, nors dar nepamiršta ir apdaila iš gipsinių elementų. Jie yra trapūs, sunkesni už plastikines detales, nuo atsitiktinių smūgių ar sienų bei lubų deformacijų palyginti greitai įtrūksta. Be to, norint su jais dirbti, reikia turėti specifinių įgūdžių (ne kiekvienas sugebės juos atpjauti; klijuojant tokius elementus būtina specialiai apdoroti pagrindą ir t. t.). Visgi pagrindinis gipsinių puošybos elementų trūkumas - nedidelis atsparumas drėgmei. Juos galima naudoti tik sausose, gerai vėdinamose patalpose.
Iš įvardytų puošybos elementų mūsų interjeruose dažniausiai naudojamos prie lubų klijuojamos plokštės. Paprastai jos gaminamos iš polistireninio putplasčio, rečiau - iš kitokio plastiko. Plokštės iš polistireninio putplasčio (EPS) - pats pigiausias lubų apdailos būdas. Kartais teigiama, kad tai ir praktiškiausias sprendimas luboms papuošti. Tačiau daugeliui pasirinkusiųjų tokią dangą ar ornamentines detales greičiausiai imponavo tai, kad neturėdami jokių instrumentų bei neįgiję įgūdžių jie galės savarankiškai ir labai sparčiai priklijuoti norimos formos, ornamento ar reljefo plokštes bei kitokias detales.
Be to, po tokiomis plokštėmis galima paslėpti kai kuriuos lubų defektus - nelygų glaisto ar perdangos plokščių paviršių, nedidelius plyšelius ir plokščių siūles. Kitas minėto praktiškumo aspektas - tokios apdailos eksploatacinės savybės. Polistireninio putplasčio plokštėms nekenkia drėgmė, todėl jas galima klijuoti itin drėgnose patalpose - vonioje, virtuvėje. Vis dėlto ir šių gaminių savybės gali skirtis - pagal gamybos technologiją, apdailinės plokštės iš polistireninio putplasčio skirstomos į tris grupes.
Pačios paprasčiausios ir pigiausios plokštes gaminamos įkaitintais štampais suspaudžiant 6-8 mm storio įprastinio polistireninio putplasčio atraižas (ruošinius). Įkaitęs putplastis suminkštėja ir sutankėja, jo paviršiuje atsispaudžia įvairūs ornamentai ar faktūra. Presavimas - pats pigiausias gamybos būdas, leidžiantis gauti vadinamosios ekonominės klasės apdailą, todėl tokias plokštes įperka net kuklias pajamas gaunantys žmonės. Šias plokštes galima dažyti vandeniu skiedžiamais emulsiniais ir akriliniais dažais, tačiau jų negalima dažyti dažais, kurių sudėtyje yra tirpiklių ir skiediklių, galinčių pakenkti polistireno putplasčiui.
Aukštesnės klasės ir todėl brangesnė yra apdaila iš plokščių, gautų ekstruziniu būdu. Jos gaminamos iš ekstruzinio polistireninio putplasčio, gali būti nuspalvintos ar padengtos plėvele (tokios plokštės dar vadinamos laminuotomis). Nuo kitų atmainų plokščių skiriasi lygiu paviršiumi - jose nepastebimas grūdėtumas, kuris presuotose plokšėse yra gana akivaizdus. Tokios plokštės yra visiškai nelaidžios vandens garams, jas galima plauti minkšta kempine ir skystuoju muilu ar kitokiomis paviršiaus nebraižančiomis plovimo priemonėmis. Jos rekomenduojamos naudoti patalpose, kurioms keliami griežtesni higienos reikalavimai. Dažniausiai šios plokštės jau gamykloje nuspalvinamos pastelinėmis spalvomis arba padengiamos plėvele.
Dar kokybiškesnė lubų apdaila gaunama su polistireninėmis plokštėmis, suformuotomis įkaitintose presavimo formose, kai polistireninio putplasčio žaliava sulydoma (sukepinama). Kartais tokios plokštės pavadinamos „injekcinio formavimo gaminiais”. Šių plokščių storis - 8-15 mm, joms būdinga smulkiagrūdė struktūra, švari matinė spalva ir labai aiškiai atsispaudęs ornamento piešinys ar paviršiaus faktūra. Jas galima dažyti akriliniais ar vandeniu skiedžiamais emulsiniais dažais. Tokiomis plokštėmis imituojami gipso lipdiniai, o jų matmenys būna labai tikslūs. Priklijuotos prie lubų, šios plokštės sudaro vientiso ornamentinio piešinio įspūdį, nes siūlės tarp jų praktiškai nebepastebimos.
Žinoma, greta gamybos technologijos ir joje naudojamų žaliavų kokybės nulemtų plokščių kokybės kriterijų, egzistuoja ir kiti rodikliai. Nes vieni gamintojai tiekia vienodų (50×50 cm) matmenų lubų plokštes, kiti gamą paįvairina didesnių matmenų, medienos lentas (apkalą) ar emaliuotą metalą primenančiomis plokštėmis. Svarbus kokybės kriterijus - ir plokščių paviršiaus tekstūros, spalvų bei formų įvairovė, - kai kurie gamintojai siūlo jų kolekcijas (klasikinio ar modernaus stiliaus, pastelinių ar ryškių spalvų gaminių rinkinius).
Kita vertus, šalia klijuojamų lubų apdailos plokščių reikės ir prie jų derančių apvadų. Modulinių blokų konstrukcijoje svarbus modulių standumas, atsparumas ugniai ir sandarumas. Siekiant pagerinti modulio standumą, be tvirtinimo varžtais, taip pat rekomenduojama OSB plokštes priklijuoti prie medinio karkaso. Svarbu apsaugoti modulius nuo įvairių oro sąlygų sandėliavimo, transportavimo ir montavimo vietoje metu.
Penosil asortimente yra įvairių klijų, tinkančių nuo oro sąlygų apsaugančiai membranai klijuoti ant laikinojo stogo. Statybų sektoriuje nėra daug gaminių, tinkamų PE folijai klijuoti. Šie akriliniai klijai užtikrina pakankamą sukibimą klijuojant PE foliją. Siekiant pagerinti modulio standumą, netvirtinant varžtais, rekomenduojama prie modulio karkaso priklijuoti konstrukcines plokštes. Medinės konstrukcijos turi būti kuo atsparesnės ugniai. Ugniai atsparios konstrukcinės lentos apsaugo medinę konstrukciją iš vidaus. Orientuotos drožlių plokštės (OSB) yra daugiasluoksniai klijuotų presuotų medžio drožlių lakštai. Skirtingai nuo tradicinės medžio drožlių plokštės, drožlės kiekviename OSB sluoksnyje yra orientuotos tam tikra kryptimi, o lustų orientacija sluoksniuose skiriasi, todėl plokšės tampa patvaresnės. OSB plokštės tinka bet kuriai patalpai, įskaitant patalpas su dideliu drėgmei lygiu.
OSB plokščių tipai, montavimas ir naudojimas luboms
OSB plokštės turi kelias variacijas pagal atsparumą drėgmei ir stiprumą: OSB-1, OSB-2, OSB-3, OSB-4. OSB / 3 ir OSB / 4 plokštės turi būti apsaugotos nuo ilgalaikio vandens poveikio tiek sandėliavimo, tiek statybos darbų metu. Sumontavus lauke, ant sienų ar stogo, jas reikėtų apsaugoti nuo kritulių. Pagal kraštų formą OSB plokštės skirstomos į SE (lygūs kraštai), TG4 (špuntuojančios visose kraštinėse) ir kitas variacijas. Lapai su špuntu palengvina perdangų ar stogo įrengimą, nes pagreitina darbą; montuojant plokštes su špuntu, po jungtimis papildoma atrama nėra reikalinga.
OSB plokščių montavimas ant lubų gali būti atliekamas dviem būdais: tiesiai prie lubų arba ant paruošto rėmo iš medinių juostų ar metalinių profilių. Montavimas tiesiai tinka medinėms luboms; prieš montavimą būtina patikrinti lubų lygumą, paviršių apdoroti antiseptiku, o drėgnose patalpose - papildomai gruntuoti vandeniui atspariu gruntu. Plokštės supjaustyti iki reikalingo dydžio, pritvirtinti savisriegiais varžtais ar vinimis kas 40 cm. Betonines lubas sunkiau dėti: paviršius turi būti beveik lygus, išspręsti defektai užpildomi cementiniu mišiniu, naudoti varžtai su plastikiniais kaiščiais ir tarpai 40 cm.
Montavimas ant rėmo atliekamas kai lubų paviršius nelygus arba defektai sunkiai šalinami. Tarpai tarp plokščių ir aplink duris ar langus turi būti ne mažesni kaip 3 mm, kad plokštės galėtų kvėpuoti. Rėmas turi būti kruopščiai išdėstytas, skylių tarpų užpildymas izoliacine arba garso slopinimo medžiaga. Plokštės tvirtinamos statmenai sijoms, kai sijos išdėstytos išilgai kambario pločio, OSB tvirtinama išilgai jo. Išorinėje sienos kampe vinys kalamos kas 10 cm.
Lubų ir sienų apdaila: OSB plokštės dažnai padengiamos gruntu, tuomet tinkuojamos dekoratyviniu plonu sluoksniu arba dažomos vandens ar latekso dažais. Taip pat gali būti naudojamos tempimo plėvelės, MDF plokštės, putplasčio plokštės ar net dekoratyviniai tapetai. OSB lubas galima dekoruoti laminatu, naudojant laminuotas plyteles klijuojant vietoje specialiais klijais; kai kurie klijai gali būti degūs ar toksiški, todėl reikia laikytis saugos taisyklių. Dekoratyvinis tinkavimas atliekamas kartu su sienų ir grindų dizainu, siekiant visiškai izoliuoti kambarį nuo galimos kenksmingos OSB įtakos.
OSB lubų montavimas: transportavimas ir sandėliavimas turi būti atliekami taip, kad būtų išvengta pažeidimų. Plokštes rekomenduojama laikyti uždaroje patalpoje, su gera ventiliacija. Prieš montavimą rekomenduojama jas palaikyti montavimo aplinkoje 24 valandas. Plokščių drėgmė neturi viršyti 15%, kad būtų išvengta pelėsių ir grybų atsiradimo. Ilgieji kraštai turi būti frezuoti arba uždengti specialiais elementais; jei perdanga neturi stogo, būtina padaryti drenažines skylutes vandeniui nutekėti.
Kur naudoti lubų plokštes ir praktiniai patarimai
- EPS plokštės - pigiausias sprendimas biudžetinei lubų apdailai.
- Injekcinio formavimo plokštės - tikslesnis ornamentas ir aukštesnė kokybė.
- Drėgmei atsparios OSB arba laminuotos plokštės - tinkamos vonios, virtuvės ar kitoms higienos reikalavimus keliančioms patalpoms.
- Priklausomai nuo patalpos pobūdžio reikėtų rinktis plokščių storį nuo 6 mm iki 15 mm ir suderinti su santechnikos bei elektros įranga.
Penosil siūlo įrankių ir klijų sprendimus klijuojant plokštes prie laikinojo stogo ar PE folijos. Svarbu pasirinkti tinkamus klijus EPS plokštėms, kad užtikrintų ilgalaikį sukibimą bei atsparumą drėgmei. Valant paviršius po klijavimo, naudoti minkštą kempinę ir neutralius ploviklius, kad nepakenkti paviršiui.
Trumpa santrauka apie OSB plokščių naudojimą luboms
OSB plokštės vis populiaurėja dėl savo tvirtumo ir universalumo. Jos tinka įvairioms patalpoms, įskaitant drėgnesnes ar techninę paskirtį, ir gali būti montuojamos tiesiai prie lubų arba ant rėmo. Svarbu laikytis gamintojo rekomendacijų dėl montavimo dažnio, tarpo ir drėgmės reikalavimų, kad užtikrinti ilgalaikį patvarumą.
tags: #lubu #plokstes #klijuojamos