Betoninės grindys ant grunto yra svarbi pastato konstrukcijos dalis, kuri atlieka daugybę funkcijų: užtikrina stabilumą, apsaugo nuo drėgmės, suteikia šilumos izoliaciją ir sudaro tvirtą pagrindą kitiems sluoksniams. Tinkamai įrengti sluoksniai yra pagrindas efektyviam grindų funkcionavimui, ypač jei planuojamas grindinis šildymas.
Kodėl būtina šiltinti grindis?
Grindys ant grunto - tai viena iš išorinių pastato atitvarų. Nors ne visai tiesiogiai, bet grindys “kontaktuoja” su išore, nes įrengiamos ant grunto. Dėl to ši atitvara ir yra išorinė, ir ją būtina tinkamai izoliuoti, siekiant riboti šilumos nuostolius iš pastato vidaus. Jeigu grindų ant grunto konstrukcijoje nenaudojama horizontali hidroizoliacija - tai šiltinimo sluoksnis įdrėks ir sumažės jo šiluminės savybės, o pastate susidarys didesni šilumos nuostoliai. O dėl to mažėja pastato grindų paviršiaus temperatūra, komfortas ir išauga jo eksploatavimo sąnaudos.
Grindų paruošimas ant grunto
Pirmasis žingsnis įrengiant grindis ant grunto - gerai sutankinti gruntą. Šis etapas padeda užtikrinti stabilų pagrindą visai grindų konstrukcijai ir apsaugo nuo įdubimų, plyšių susidarymo laikui bėgant. Jei tai nauja statyba, viskas pradedama nuo tankinamo žemės sluoksnio. Ant jo formuojamas izoliacinis grindų „sumuštinis“. Įrengiant grindis ant grunto, pirmiausia paruošiamas apatinis grunto sluoksnis - jis turi būti papildytas arba nukastas tiek, kad grindų šiltinimo sluoksnis pasiektų fasadų šiltinimo sluoksnio lygį. Standartinis sutankinto grunto ar smėlio sluoksnis paprastai siekia apie 10-15 cm, bet priklauso nuo situacijos. Taip pat reikia nepamiršti, kad trombuojant smėlio ar žvyro sluoksnį jo storis sumažės apie 30 proc., priklausomai nuo struktūros. Svarbu, kad smėlio ar žvyro sluoksnis būtų gerai sutankintas ir lygus, laikoma, kad 1 ilginiame metre nuokrypis gali būti iki 4 mm, 10 metrų - iki 12 mm. Antra - labai svarbu, kad gruntas būtų laidus vandeniui, kad termoizoliacija būtų apsaugota nuo drėgmės. Jeigu gruntinis vanduo aukštai ir yra pavojus, kad grunto sluoksnis bus nuolat drėgnas, liejamos juodgrindės.
Jeigu pamatas apšiltintas, o grunto sluoksnis po grindimis neįdrėksta ir neperšąla, juodgrindės nebūtinos, jos papildomos šilumos nesuteikia, nes gruntas po jomis praktiškai išlieka vienodos temperatūros. Tokiu atveju nukasamas paviršinis grunto sluoksnis, užpilamas 10-15 cm sluoksnis smėlio arba smulkaus žvyro ir sutankinamas vibro plokšte.
Ant sutankinto paviršiaus klojama 200 mikronų storio polietileno plėvelė, kai kas naudoja geotekstilės paklotą. Jeigu aplink pastatą nėra drenažo ir yra rizika, jog gruntinis vanduo gali pasiekti grindų pagrindą, polietileno plėvelė naudinga tuo atveju, jei aplink pastatą nėra drenažo ir yra rizika, jog gruntinis vanduo gali pasiekti grindų pagrindą. Grindų plėvelės kraštai užleidžiami ant sienų ir priklijuojami putplasčio atraižomis, kurios reikalingos šilumos tiltelio eliminavimui ir betono įražoms perimti.
Polietileno plėvelė nelaidi vandeniui, o geotekstilė iš viršaus vandenį praleidžia. Į grindų konstrukciją patekus vandeniui, jis nutekės į gruntą. Bet tai vienas iš perteklinių sprendimų, nes tikimybė, kad gyvenamosiose patalpose vanduo prasiskverbs pro grindų dangą į šiltinimo sluoksnį, nėra didelė.
Juodgrindžių įrengimas
Juodgrindės - tai pirmas grindų ant grunto sluoksnis iš smėlbetonio ant sutankinto smėlio arba smulkaus žvyro sluoksnio. Juodgrindžių dažnai atsisakoma, polistireninis putplastis klojamas tiesiai ant sutankinto grunto. Tai galimas variantas, tačiau jeigu gruntinis vanduo yra aukštai, jis gali pasiekti termoizoliaciją, todėl tokiu atveju geriau daryti juodgrindes. Kaip minėjome, tuo pačiu juodgrindės yra lygus ir tvirtas pagrindas šiltinimo plokštėms. Juodgrindės įrengiamos iš smėlbetonio mišinio, standartinis sluoksnio storis 50-100 mm, jis išlyginamas ir užtrinamas. Įrengus juodgrindes, reikia palaukti kol sluoksnis išdžius.
Jeigu apatinis betono juodgrindžių sluoksnis dar gali būti drėgnas, arba, jei yra drėgmės pavojus iš sutrombuoto sluoksnio apačios, profesionalai ant termoizoliacinio sluoksnio nerekomenduoja kloti drėgmei nelaidžios polietileno plėvelės, nes ji užkerta kelią tolygiam drėgmės pasišalinimui iš grindų konstrukcijos. Tokiu atveju geriau naudoti geotekstilę.
Grindų šiltinimas
Patiesus plėvelę, grindų plotas šiltinamas polistireninio putplasčio plokštėmis. Norint turėti šiltas grindis, jos dengiamos dviem putplasčio plokščių sluoksniais. Jei tai nauja statyba, termoizoliacijos storį nurodo konstruktorius, storis priklauso nuo norimos pasiekti energinės klasės ir konstrukcijos šilumos perdavimo koeficiento (šiluminės varžos), putplasčio plokščių šilumos laidumo koeficiento.
Polistireninis putplastis dėl mažo vandens įmirkio ir per visą eksploatacijos laikotarpį praktiškai nekintančių savybių - tinkamiausia medžiaga grindų šiltinimui. Termoizoliacijos plokščių sluoksnių siūlės neturi sutapti. Jeigu dėl kažkokių priežasčių susidaro platesni tarpai tarp plokščių, juos reiktų užsandarinti putplasčio atraižomis, bet ant lygaus, sutankinto pagrindo jų neturi būti, nes Šiloporas plokščių matmenų nuokrypis ne didesnis kaip 2-3 mm.
| Putplasčio tipas | Deklaruojamas šilumos laidumas λDW/(m·K) | A klasė | A+ klasė | A++ klasė |
|---|---|---|---|---|
| Šiloporas EPS 70 | 0,039 | 26 | 30 | 36 |
| Šilopras Neo EPS 70 | 0,032 | 22 | 25 | 30 |
| Šiloporas EPS 80 | 0,037 | 25 | 29 | 34 |
| Šiloporas Neo EPS 80 | 0,031 | 21 | 25 | 29 |
| Šiloporas EPS 100 | 0,035 | 24 | 27 | 32 |
| Šiloporas Neo EPS 100 | 0,030 | 21 | 24 | 29 |
Putplasčio plokščių tipas parenkamas ne tik pagal šilumos laidumo koeficientą, bet ir pagal atsparumą gniuždymui, t.y., numatomas apkrovas. Ant Šiloporas putplasčio pakuočių nurodomas putplasčio tipas ir atsparumas gniuždymui, kurį rodo skaičius prie putplasčio tipo - pavyzdžiui, EPS 70, EPS 100. Skaičius rodo atsparumą gniuždymui kilopaskaliais (kPa). EPS 70 plokštės tinka esant grindų apkrovai iki 2100 kg/kv/m, EPS 100 - iki 3000 kg/kv.m. Grindims virš grunto su šilumos izoliacija po armuoto betono sluoksniu, kai apkrova į grindų paviršių vidutinė (gyvenamuosiuose, administraciniuose, poilsio ir pan. pastatuose), pakanka EPS 70 (tinka Šiloporas EPS 70 arba Šiloporas Neo EPS 70) plokščių. Esant kitokioms apkrovų vertėms, putplasčio tipą turėtų nurodyti konstruktorius.
Termoizoliacinis grindų sluoksnis dengiamas skiriamuoju sluoksniu - tam tikslui dažniausiai naudojama polietileno plėvelė, kartais specialus popierius ar geotekstilė. Skiriamojo sluoksnio paskirtis -užkirsti kelią betonui patekti į plyšelius tarp putplasčio plokščių.
Armavimas ir grindinio šildymo įrengimas
Ant skiriamojo sluoksnio montuojama armatūra, optimalus armatūros tinklo tankis - 10x10 cm, armatūra turi būti pakelta, kad betonas pasiektų pagrindą. Tam tikslui naudojami specialūs armatūros fiksatoriai. Galima tinklą pakelti užliejus betoną, jis turi būti sluoksnio viduryje. Armatūros tinklo paskirtis yra perimti džiūvimo metu atsirandančius betono judėjimo įtempius. 5-10 cm storio betoniniam sluoksniui geriausiai tinka metalinis cinkuotos 3,8-5 mm vielos grindų armavimo tinklas.
Jeigu bus šildomos grindys, tuomet ant armatūros tinklo tvirtinami grindų šildymo vamzdeliai. Tokiu atveju rekomenduojamas bent 7 cm storio viršutinis betono sluoksnis. Ši taisyklė negalioja, jeigu ketinama įrengti grindų šildymą elektra. Elektrinius grindų šildymo kilimėlius galima tiesti tiesiog po grindų danga.
Jei reikalinga padidinta smūginio garso izoliacija, vienas šiltinimo sluoksnis formuojamas iš specialių Šiloporas EPS T plokščių.
Grindų betonavimas
Jeigu įrengiamas grindų šildymas, pagal šildomų grindų projektą ant armatūros tinklo tvirtinamas vamzdelių kontūras. Jeigu šildymo vamzdeliai nemontuojami, ant armuotų grindų ploto pilamas ne mažesnis kaip 5 cm storio smėlbetonio sluoksnis. Jį galima pasiruošti statybvietėje, maišant plautą ar sijotą smėlį, cementą ir vandenį. Profesionalai naudoja fibro pluoštą, įvairius plastifikatorius, tarp jų ir greitinančius džiūvimą. Kokiomis proporcijomis turi būti maišomas smėlis, cementas ir vanduo, priklauso nuo reikiamo betono stiprumo. Taisyklė paprasta - kuo daugiau cemento, tuo stipresnis betonas.
Betono sluoksnis išlyginamas ir sutankinamas, o jo paviršius glaistomas glaistykle arba trinamas tinkuotojo trintuve. Viršutinis betono sluoksnis lyginamas trintuve, o paviršiaus lygumas tikrinamas gulsčiuku. Jeigu reikia, sukietėjusio betono paviršių galima šlifuoti. Dideliuose plotuose (daugiau kaip 36 kv.m) reikia įpjauti kompensacines siūles. Siūlių gylis priklauso nuo sluoksnio storio, mažiausias - 30 mm iki pusės sluoksnio storio.
Betono kietėjimo metu patalpoje reikia vengti skersvėjų ir tiesioginių saulės spindulių bei karščio ir bent dvi savaites oro temperatūra neturėtų būti žemesnė kaip +5 laipsniai C. Siekiant apsaugoti betoną nuo per greito drėgmės išgaravimo, naudojami įvairūs produktai, purškiami ant grindų paviršiaus. Betonuotą paviršių patartina savaitę lengvai drėkinti, vaikščioti galima po 3-4 dienų, laikoma, kad 1 cm sluoksnio džiūsta maždaug savaitę (priklauso nuo sąlygų). Ant taip išbetonuotų grindų galima kloti bet kokią grindų dangą, nenaudojant savaime išsilyginančio mišinio. Klojant parketą betono drėgmė neturi būti didesnė nei 3 proc. (užsienio gamintojai rekomenduoja <2,5 proc.). Iki šio lygio betonas išdžiūsta per 2 ar 3 mėnesius. Taigi didelis betono trūkumas - ilgas džiūvimo laikas.
Dažniausiai naudojamas vietoje objekte maišomas smėlbetonio mišinys, kurio sudėtis orientuota į pakankamą stiprį ir praktišką įrengimą. Tipinė proporcija tokio mišinio gamybai yra: 1 tona smėlio, 200 kg cemento ir apie 120 litrų vandens. Toks mišinys dažniausiai ruošiamas Putzmeister tipo įranga tiesiog statybos aikštelėje. Maišymo įrenginyje smėlis, cementas ir vanduo kombinuojami ir suslėgtu oru per žarnas paduodami tiesiai į betonuojamas patalpas. Grindų betonavimas smėlbetoniu pradedamas nuo tikslaus aukščių nustatymo visose patalpose. Prieš pilant betoną, prie sienų, kolonų ir kitų kietų elementų dažniausiai klijuojama arba pritvirtinama atskyrimo juosta - tai tamprus kraštinis barjeras, kuris leidžia betonui plėstis ir trauktis be įtampos sankaupų. Betonas pilamas nuo patalpos kraštų, formuojant išlyginimo zonas pagal pažymėtus aukščius. Perimetru išlieti juostiniai ruožai suformuoja tvirtą kontūrą, į kurį remiamasi vėliau pilant betoną į centrinę patalpos dalį. Išlietą betoną darbininkai lygina su liniuotėmis lyginimo lotais, laikydamiesi pažymėtų aukščių ir remdamiesi į jau suformuotas kraštines zonas. Po pirminio išlyginimo atliekamas tankinimas ir paviršiaus užtrynimas.
Grindų betonavimo procesas BETONYS
Sausosios grindys
Jeigu grindys įrengiamos ant perdangos ar izoliacijos sluoksnio, verta pagalvoti apie sausų grindų konstrukciją, kurioms nereikia liejamo išlyginamojo betono sluoksnio. Sausų grindų konstrukcijoje, jeigu reikia, pagrindo išlyginimui galima naudoti birų keramzitą (2-4 mm frakcijos) arba specialias vulkaninės kilmės granules Knauf Trockenschuttung PA, kurios labai patogios tiek pagrindo nelygumams išlyginti, tiek įvairios instaliacijos (grindų šildymo, elektros, vėdinimo) vamzdžiams pravesti. Rekomenduojamas ne mažesnis kaip 25 mm biraus sluoksnio storis, galimas granulių sluoksnio storis - nuo 25 iki 100 mm. Jeigu pagrinadas lygus, birus sluoksnis nebūtinas.
Sausųjų grindų konstrukcija, jeigu reikia, pagrindo išlyginimui galima naudoti birų keramzitą (2-4 mm frakcijos) arba specialias vulkaninės kilmės granules Knauf Trockenschuttung PA. Ant tvirto, apkrovas laikančio pagrindo tiesiama polietileno plėvelė (ant medinių lentų ar OSB - garui laidi plėvelė), patalpos perimetru tvirtinama garsą izoliuojanti kompensacinė perimetrinė juosta, pilamas keramzito ar kitos sausos medžiagos sluoksnis. Jis išlyginamas ir sutrombuojamas. Birus sluoksnis pilamas kraštuose ir viduryje, kad būtų patogu išlyginti į visas puses. Ant išlyginto ir sutankinto biraus sluoksnio klojamos plokštės (Knauf Brown arba Knauf Brio), kurios PVA klijais suklijuojamos tarpusavyje, bet ne prie pagrindo, t.y., montuojama plūdžioji - plaukiojanti grindų konstrukcija.
Ant sausų grindų galima kloti beveik visas galutines grindų dangas, tik ant Knauf Brown plokščių negalima klijuoti medienos masyvo ir sluoksniuoto parketo. Ant gipso plaušo plokščių Knauf Brio klijuoti medines dangas galima, bet yra ribojimų: klijuojamos medinės dangos storis negali viršyti 2/3 pagrindo storio. Jei viršija, tuomet reikia rinktis didesnio storio Brio plokštes arba dengti kelis jų sluoksnius. Ant sausų grindų galima klijuoti keramines, akmens masės plyteles, maksimalus plytelių dydis 30x30 cm.
Grindų dangos pasirinkimas
Ant išbetonuotų grindų galima montuoti beveik visas populiariausias grindų dangas, tačiau kiekviena jų turi savo reikalavimus pagrindo paruošimui, ypač jei įrengtas grindinis šildymas: Vinilas: Tai danga, kuri ypač jautri pagrindo nelygumams. Prieš klijuojant vinilines grindis, betono paviršius turi būti visiškai lygus, šlifuotas, išglaistytas ir kruopščiai nuvalytas nuo dulkių. Jei įrengtas grindinis šildymas, būtina naudoti vinilinę dangą, pažymėtą kaip tinkamą šildomoms grindims. Laminatas: Viena populiariausių grindų dangų Lietuvoje dėl savo kainos ir montavimo paprastumo. Jei po betonu įrengtas vamzdinis grindinis šildymas, reikėtų rinktis laminatą, tinkamą šildomoms grindims, ir naudoti šilumai laidų paklotą, neužkertantį kelio šilumos sklaidai. Tuo tarpu, jei vamzdinis šildymas neįrengtas, infraraudonųjų spindulių šildymo plėvelė gali būti klojama tiesiai ant betono, naudojant specialų paklotą, skirtas tokioms sistemoms. Ant jos galima kloti tiek laminatą, tiek vinilą, jei danga leidžia tokį šildymą. Parketlentės: Montuojamas su paklotu arba klijuojamas tiesiai ant betono. Jei betonas yra ant šildomo pagrindo, reikėtų rinktis daugiasluoksnes parketlentes, kurios mažiau reaguoja į temperatūrų svyravimus nei masyvi mediena.
