Kad galėtų atsirasti ledo varvekliai, reikia tuo pačiu laiku turėti dvi temperatūras: tirpimui - aukščiau nulio ir sušalimui - žemiau nulio. Iš tikrųjų taip ir yra: stogo šlaite sniegas tirpsta dėl to, kad saulės spinduliai jį sušildo iki temperatūros aukščiau nulio, o nutekėję vandens lašai sušąla dėl to, kad čia temperatūra žemiau nulio. Giedrą dieną (1-2°C šalčio) saulė viską apšviečia savo spinduliais, tačiau šie nuožulnūs spinduliai neįkaitina žemės tiek, kad sniegas galėtų tirpti. Bet į stogo šlaitą, atkreiptą į saulę, spinduliai krinta ne nuožulniai, o beveik stačiu kampu. Žinoma, juo didesnį kampą sudaro spinduliai su plokštuma, į kurią jie krenta, tuo daugiau jie šviečia ir šildo.
(Spindulių veikimas yra proporcingas to kampo sinusui; tokiu atveju kaip paveikslėlyje, sniegas ant stogo gauna šilumos 2,5 karto daugiau negu lygus sniego plotas gulsčiame paviršiuje, nes sin 60° yra 2,5 karto didesnis už sin 20°). Štai kodėl stogo šlaitas įkaista stipriau, ir sniegas ant jo gali tirpti. Sutirpusio sniego vanduo nuteka ir lašais varva nuo stogo krašto. Bet po stogu temperatūra yra žemiau nulio, todėl čia lašas sušąla. Ant sušalusio lašo ateina kitas lašas, kuris taip pat sušąla; po to trečias ir t.t. Pamažu susidaro mažas ledo kauburėlis.
Įrengta stogų ledo ir sniego tirpinimo sistema apsaugo nuo varveklių susidarymo ir galimų žmonių sužalojimų, automobilių apgadinimų, leidžia išvengti fasadų erozijos, stogo konstrukcijų, vandens nutekėjimo elementų gadinimo, apsaugo nuo pavojų, kuriuos kelia sniego sankaupos. Aplinkos temperatūrai svyruojant apie ±0°C, nutekantis tirpimo vanduo ima šalti, be to, sniegas prie tokios temperatūros tampa itin sunkus. Vanduo skverbiasi į stogą ir ten užšąla, gadindamas konstrukcijas. Dėl dienos ir nakties temperatūros svyravimų dieną šviečiant saulei ant stogo esantis sniegas ištirpsta, o naktį esant neigiamai temperatūrai, tirpimo vanduo užšalą latakuose bei lietvamzdžiuose. Užšalęs tirpstančio sniego vanduo - tai bene dažniausia varveklių susidarymo priežastis.
Apsaugos nuo apledėjimo sistemą sudaro šildymo kabeliai, valdymo įranga bei instaliaciniai priedai. Šildymo kabeliai montuojami ant stogo, į latakus, lietvamzdžius, aplink įlajas. Apsaugos nuo apledėjimo sistemos gali būti instaliuojamos bet kokios konstrukcijos stoguose, kur reikia užtikrinti tirpstančio vandens nutekėjimą esant neigiamai temperatūrai - privačiuose, pramoniniuose ar verslo paskirties pastatuose.Šildymo kabeliai išdėstomi atsižvelgiant į daugelį veiksnių: stogo tipą, jo konstrukcinius ypatumus; stogo dangą; lietvamzdžių, latakų, įlajų konstrukciją ir kita.
Ant šlaitinių stogų žiemą kaupiasi sniego ir ledo sluoksnis. Pavasarį ar esant atlydžiui tokios sankaupos, slinkdamos žemyn, gali apgadinti stogo kraštą, nuplėšti latakus, lietvamzdžius ir kelia pavojų esantiems šalia pastato. Siekiant išvengti šio reiškinio, šildymo kabeliai instaliuojami apatinėje stogo dalyje. Šis sprendimas dažnai derinamas su sniego gaudytuvais. Sniego sulaikymo įtaisai įprastai montuojami apie 50 cm nuo stogo krašto, o šildymo kabeliai išdėstomi po jais. Kabeliai montuojami kilpomis reikiamu žingsniu aukštyn-žemyn (bet ne išilgai stogo). Ant stogo reikia instaliuoti apie 200 W/m2 šildymo galingumą. Kabeliai prie stogo pritvirtinami specialiais įrenginiais.
Savireguliuojantys Optiheat 15/30 kabeliai sukurti naudojant pažangią technologiją, juose kaitinimo elementas yra speciali puslaidininkių šerdis. Šių kabelių pagrindinė ypatybė ir privalumas yra tas, kad jie keičia tiesinio metro galingumą, priklausomai nuo juos supančios temperatūros bei aplinkos (ledas, vanduo, oras). Štai Optiheat 15/30 savireguliuojančios kabeliai veikia iki 30 W/m ten, kur yra poreikis, o likusi dalis - minimaliu. Tai didelis privalumas. Paprastai 100-150 mm pločio latakams ir lietvamzdžiams reikalingas 30-60 W/m. Jei latakai yra platesni negu 150 mm, paprastai instaliuojama 200 W/m2.
Lietvamzdyje šildymo kabelį rekomenduojama montuoti kilpos forma. Jeigu lietvamzdžiai yra ilgi arba turi daug įvairių kampų, šildymo kabelis gali baigtis lietvamzdžio gale arba kanalizacijoje žemiau užšalimo lygio. Svarbu neviršyti maksimalaus leistino kabelio ilgio. Svarbu žinoti, kad kai savireguliuojantis kabelis įjungiamas šaltu metu, jis pradeda dirbti maksimaliu pajėgumu ir galimas energijos sunaudojimo šuolis, kol prasidės šildymo procesas. Tai turi būti numatyta parenkant automatinį išjungiklį (C tipo). Jei galimas žmogaus prisilietimas prie šildymo kabelio lietvamzdyje, jis jungiamas per 30 mA ar mažesnės srovės nuotėkio relę.
Išdėstant kabelius, Latakuose šildymo kabeliai yra veikiami tiesioginių saulės spindulių, todėl svarbu, kad jie būtų atsparūs ultravioletiniam (UV) spinduliavimui. Optiheat 15/30 yra UV atsparūs šildymo kabeliai. Kita svarbi apsaugos nuo apledėjimo sistemos dalis - valdymo įranga, kurią sudaro lauko temperatūros termostatai, ar termostatai su lauko temperatūros ir drėgmės davikliais. Termostatai jausdami oro sąlygas gali automatiškai valdyti šildymo sistemos darbą. Sistema įjungiama tik tuomet, kai temperatura fiksuoja neigiamą, o drėgmės daviklis įspėja ledą ar sniegą latake. Jeigu bus šalta bet sausa sistema neveiks.
Į lietvamzdžius pakanka įverti dvi kabelio vijas. Latakuose kabeliai pritvirtinami trosų ar grandinėlių pagalba. Taip pritvirtinti kabeliai nesusiliečia ir apsaugomi nuo įtemptų, kurie susidaro dėl nuosavo svorio. Prie elektros maitinimo savireguliuojantys kabeliai jungiami jungiamųjų movų komplektu pagalba. Lego komplektai: EFPLP1, EFPLP2 - montavimo dėžutės ir jungiamieji movų komplektai. Montažinės dėžutės turi būti IP 34 arba aukštesnės apsaugos klasės.
Latakai ir lietvamzdžiai - pavyzdžiai: 125 mm latakai ir 90 mm lietvamzdžiai užtikrina tinkamą vandens surinkimą, o 150 mm latakai - platesniems stogams. Latakų kampai, jungtys, dangteliai - viskas suplanuota taip, kad vanduo saugiai nutekėtų ir nešvaistytų patalpas. Lietvamzdžio šulinėlis ir nusodintuvas užtikrina filtraciją ir kanalizacijos apsaugą. Trišakis jungia du nubėgimo taškus į vieną. Svarbu laikyti kampus ir jungtis sandarias, naudoti silikonus lauko darbams ir kniedes.
Montavimo ir priežiūros svarba. Kad lietaus nuvedimo sistema veiktų patikimai, būtina tinkamai suplanuoti išdėstymą: latakai turi būti horizontalūs, o lietvamzdžiai - vertikalūs. Didelė klaida manyti, kad vieno lietvamzdžio užteks visai pastato kraštinei. Reikia bent dviejų vandens nuvedimo taškų. Dažnos klaidos - neteisingas latakų nuolydis, per mažas arba per didelis nuolydis, netiksliai apskaičiuotas lietvamzdžių kiekis, per mažas perdengimas jungčių vietose. Reguliari priežiūra trupina didelius padarinių rizikų tikimybę. Latakus reikia valyti bent du kartus per metus; latake kaupiasi lapai, spygliai, samanų likučiai, kurie gali užkimšti pralaidumą. Žiemą stebėti ledą latakuose. Pavasarį patikrinti visą sistemą: ar nėra įtrūkimų, atsikabinusių laikiklių, sandarumo laikosi jungtys.
Privalumai ir tipai: medžiagos, dizainas ir funkcijos
Moderniuose projektuose galvojama ne tik apie vandens nuvedimą, bet ir apie jo panaudojimą. Lietvamzdžius galima prijungti prie drenažinės sistemos, kuri nukreipia lietaus vandenį į gruntą. Taip pat vis populiaresnis yra lietaus vandens surinkimas į talpas, kad vanduo būtų naudojamas laistymui ar ūkio reikmėms. Premium kokybės plieniniai latakai užtikrina stiprią fasado apsaugą ir efektyvų nuvedimą. Latakai gali būti plieniniai, plastikiniai (PVC) ar variniai; pasirinkimas priklauso nuo klimato, biudžeto ir estetikos. Plastikas - lengvas, pigus, bet mažiau atsparus šalčiui ir mechaniniams pažeidimams; plienas - patvarus, ilgaamžis, dažnai su Prelaq RWS danga; varis - ilgaamžis ir nerūdijantis, tačiau brangus.
Formos: apvalūs, kvadratiniai, paslėpti sprendimai. Apvalūs laikomi universaliausiais, kvadratiniai - šiuolaikiški, paslėptos sistemos - minimalistams projektams. Sistema apima latakus, lietvamzdžius, santakas, jungtis, šulinėlius, nusodintuvus, trišakius, alkūnes ir laikiklius. Standartiniai matmenys: latakai 125 mm arba 150 mm, lietvamzdžiai 90 mm arba 100 mm, priklausomai nuo stogo ploto ir klimato. Pritaikymas spalvoms: stogo nuvedimo sistemos gali būti dažomos pagal fasado spalvas, kad atitiktų estetiką.
Mūsų siūlomos sistemos - plieninės, plastikinės, apvalios ir kvadratinės, visos atitinka Europos standartus ir gali būti derinamos su kitų gamintojų produktais. Balex Metal siūlo lietaus nuvedimo sistemą ZENIT, sukurta bendradarbiaujant su stogdengiais, siekiant minimalios priežiūros poreikio ir didelio efektyvumo. Naudojant ilgas kampines alkūnes (pvz., apie 72°), vandens srautas yra didelis, o teršalai nuteka žemyn kartu su skysčiu.
Lietvamzdžių ir latakų išmatavimai turi būti parenkami pagal stogo plotą: iki 125 m2 - 125 mm latakai, 90 mm lietvamzdžiai; iki 200 m2 - 150 mm latakai, 100 mm lietvamzdžiai. Renkantis sistemą, svarbu derinti su fasadu ir pasirinkti spalvą, kuri geriausiai derėtų su pastato architektūra. Stogo danga, stogo saugos elementai ir kiti priedai turi būti ilgaamžiai bei patikimi. Mūsų plieninės lietaus nuvedimo sistemos naudojamos su Prelaq danga, o gaminiai yra iš Forda ar kitų žinomų linijų, kurios užtikrina patvarumą ir korozijos atsparumą.
Priežiūra ir ekologijos aspektai
Minimaliai reikalinga priežiūra: latakų valymas vidutiniškai du kartus per metus, siekiant išlaikyti pralaidumą ir efektyvumą. Žiemą rekomenduojama stebėti ledą latakuose, nes užšalęs vanduo gali deformuoti sistemas ir tvirtinimus. Pavasarį patikrinkite visą sistemą dėl įtrūkimų ar atsikabinusių laikiklių. Ekologiški sprendimai: lietvamzdžius galima prijungti prie drenažo, o taip pat rinktis lietaus vandenį surenkant į talpas laistymui ar ūkio reikmėms. Tokia praktika mažina išlaidas ir tausuoja resursus.
Prireikus pavyzdžių ir konkrečių sprendimų
Lietvamzdių ir latakų rinkoje siūlomi standartiniai matmenys: latakai 125 mm arba 150 mm, lietvamzdžiai 90-100 mm, priklausomai nuo stogo ploto. Lengvas montavimas, didelis pritaikymas ir įvairios spalvos užtikrina, kad sistema tiktų skirtingoms pastatų stilistikoms. Siekiant užtikrinti kokybę, reikia pasirinkti pilną komplektaciją ir patikrinti, ar visi komponentai yra tinkamo dydžio ir kokybės. Mūsų įmonė siūlo platų komponentų spektrą: latakų laikiklius, jungtis, dangtelius, alkūnes, šulinius, nusodintuvus ir trišakius, kurie užtikrina stabilumą ir patikimą funkcionavimą.
Renkantis sistemą atsižvelgti į stogo formą, klimato sąlygas ir estetiką. Stogo nuvedimo sistema gali būti naudojama tiek gyvenamųjų, tiek komercinių pastatų reikmėms. Plieninės sistemos dažomos įvairiomis spalvomis, todėl lengva pritaikyti prie fasado. Paslėptos sistemos suteikia modernų vaizdą, o apvalios sistemos - universalius sprendimus. Ruukki plieninės sistemos, varinės sistemos ar PVC plastikinės sistemos - kiekviena turi savų privalumų ir trūkumų, todėl pasirinkimą lemia poreikiai, klimatas, biudžetas ir estetikos pageidavimai.
Atminkite: tinkamai parinkta ir įrengta lietaus nuvedimo sistema apsaugo stogą, fasadą, pamatą ir aplinką nuo drėgmės, erozijos ir pelėsių atsiradimo, o tuo pačiu suteikia estetinį vaizdą ir patogią eksploataciją.
Drenažas ir lietaus kanalizacija / Darėmės patys / #statomesnama
tags: #lietvamzdziu #sistema #pavyzdys