Reikalingas šildymo kabelių kiekis lietvamzdžiuose skaičiuojamas priklausomai nuo horizontalių ir vertikalių lietvamzdžių ilgių. Nustatomos ir suskaičiuojamos galimos atskiros šildymo grandinės, nes ne visada galima visą lietvamzdžių sistemą pašildyti vieno ilgio kabeliu. Lietvamzdyje šildymo kabelį rekomenduojama montuoti kilpos forma. Jeigu lietvamzdžiai yra ilgi arba turi daug įvairių kampų, šildymo kabelis gali baigtis lietvamzdžio gale arba kanalizacijoje žemiau užšalimo lygio. Svarbu neviršyti maksimalaus leistino kabelio ilgio.
Svarbu žinoti: kai savireguliuojantis kabelis įjungiamas šaltu metu, jis pradeda dirbti maksimaliu pajėgumu ir galimas energijos sunaudojimo šuolis, kol prasidės šildymo procesas. Tai turi būti numatyta parenkant automatinį išjungėją (C tipas). Latakuose šildymo kabeliai yra veikiami tiesioginių saulės spindulių, todėl svarbu kad jie būtų atsparūs ultravioletiniam (UV) spinduliavimui. 100-150 mm pločio latakams ir lietvamzdžiams reikalingas 30-60W/m. Tai pasiekiama vienų arba dviejų Optiheat 15/30 šildymo kabeliais. Nominalus Optiheat 15/30 kabelio galingumas esant sniege arba lediniame vandenyje prie 0°C, tampa 30W kabelio metrui.
Optiheat šildymo kabelių montavimas yra nesudėtingas, nes kabeliai nebijo susilietimo tarpusavyje, susikryžiavimo, jie negali perkaisti ar kitaip deformuotis. Prie elektros maitinimo savireguliuojantys kabeliai Optiheat jungiami jungiamųjų movų komplektu. Komplekte yra jungimo prie montažinės dėžutės ir galinė (EFPLP2), arba jungimo su maitinančiu laidu ir galinė (EFPLP1) movos. Montažinės dėžutės turi būti pritaikytos montavimui lauko sąlygoms (IP34 ar aukštesnės apsaugos klasės). Paprasčiausiai sistemai tinka dvigubas termostatas ECO910, leidžiantis palaikyti įjungtą šildymo grandinę pageidaujamose temperatūros ribose (pavyzdžiui, tarp -5° ir +5°C). Esant kitokiai aplinkos temperatūrai, lietvamzdžių apsauga nuo užšalimo tampa neaktuali, vanduo nebėga.
Rimtesnei ir ekonomiškesnei valdymo sistemai rekomenduojamas termostatas ECO900, tinkamas atvirų lauko aikštelių, rampų, šaligatvių bei laiptų, taip pat lietvamzdžių bei latakų apsaugai nuo užšalimo ir apledėjimo. Žemiau paveikslėlyje parodytas paprastos šildymo sistemos pavyzdys. Turime 16 m ilgio horizontalų lataką kartu su trimis lietvamzdžiais. Kraštiniai lietvamzdžiai yra 7 m ilgio, vidurinis 9 m. Maždaug latako viduryje projektuojama montažinė dėžutė, kurioje, optimaliai padalinus ilgius, movų EFPLP2 pagalba jungiami šildymo kabeliai. Pav.: reikamas Optiheat 15/30 kabelio ilgis - 46 metrai (2 × 7 m + 6 m + 9 m + 10 m + 7 m).
Optiheat 15/30 turi vandeniui nelaidų ir mechaniškai tvirtą išorinį izoliacinį sluoksnį, užtikrinantį kabelio patikimumą. Optiheat 15/30 yra atsparus UV spinduliavimui. Kad galėtų atsirasti ledo varvekliai, reikia tuo pačiu laiku turėti dvi temperatūras: tirpimui - aukščiau nulio ir sušalimui - žemiau nulio. Dėl dienos ir nakties temperatūros svyravimų sniegas ištirpsta dieną, bet naktį tirpimo vanduo užšąla latakuose bei lietvamzdžiuose. Apledėjimo prevencijai būtina įrengti sistemą, kuri užtikrintų tirpstančio vandens nutekėjimą esant neigiamai temperatūrai.
Apsaugos nuo apledėjimo sistemą sudaro šildymo kabeliai, valdymo įranga bei instaliaciniai priedai. Šildymo kabeliai montuojami ant stogo, į latakus, lietvamzdžius, aplink įlajas. Ant stogo reikia instaliuoti apie 200 W/m2 šildymo galingumą. Kabeliai pritvirtinami specialiais įrenginiais. Pastovaus galingumo kabeliai yra tam tikrų fiksuotų galingumų tiesiniam metrui; stogų sistemose dažnai naudojami 20-25 W/m pastovaus galingumo kabeliai, todėl į latakus montuojamos kelios kabelių vijos. Į lietvamzdžius pakanka įverti dvi kabelio vijas. Latakuose tarp vijų išlaikomi specialiomis plastikinėmis juostelėmis, o jei latakai platūs - pritvirtinami montavimo juosta.
Savireguliuojantys kabeliai sukurti naudojant pažangią technologiją, jų kaitinimo elementas - puslaidininkių šerdis. Pagrindinė ypatybė yra ta, kad jie keičia tiesinio metro galingumą, priklausomai nuo juos supančios temperatūros bei aplinkos (ledas, vanduo, oras). Stogams skirtas Optiheat 15/30 kabelio galingumas sniege ar lediniame vandenyje siekia apie 30 W/m. Tirpstant sniegui kabelio galingumas staigiai mažėja, kol aplink kabelį pasidaro sausa. Orui šylant, kabelio galingumas sumažėja iki minimalaus. Šis efektas pasireiškia ne visame ilgio segmente, o priklausomai nuo terpių kokybės.
Paprastai 100-150 mm pločio latakams ir lietvamzdžiams reikalingas 30-60 W/m. Jeigu latakai platesni nei 150 mm, paprastai instaliuojama 200 W/m². Lietvamzdyje šildymo kabelį rekomenduojama montuoti kilpos forma; ilguose lietvamzdžiuose ar su daug kampų kabelis gali baigtis gale arba kanalizacijoje žemiau užšalimo lygio. Svarbu neviršyti maksimalaus leistino kabelio ilgio. Kai savireguliuojantis kabelis įjungiamas šaltu metu, reikia numatyti energijos šuolį, kol prasidės šildymo procesas. Jei reikia žmogaus prisilietimo saugumo, kabeliai gali būti jungiamai per 30 mA ar mažesnės srovės nuotėkio relę. Kabeliai karpomi į reikiamo ilgio atkarpomis, be sudėtingos sujungimo technikos.
Latakuose kabeliai tvirtinami laikikliais, o perėjime į lietvamzdį - laikikliu VP300, kuris užtikrina kabelio stabilumą. Prie elektros maitinimo savireguliuojantys kabeliai jungiami jungiamųjų movų komplektu. Komplekte yra visos reikalingos medžiagos ir instrukcijos kvalifikuotam jungimui. Paveikslėlyje parodytas paprastos šildymo sistemos pavyzdys: turime 16 m ilgio horizontalų lataką su trimis lietvamzdžiais, kraštiniai lietvamzdžiai 7 m, vidurinis 9 m. Maždaug latako viduryje projektuojama montažinė dėžutė, kurioje movomis jungiami šildymo kabeliai. Panaudojant EFPLP1 movas galima prijungti kabelius tiesiai prie elektros skydelio. Reikamas savireguliuojančio kabelio ilgis - 46 metrai (2 × 7 m + 6 m + 9 m + 10 m + 7 m).
Paprasčiausiai sistemai tinka dvigubas termostatas. Šis termostatas leidžia valdyti įjungtą šildymo grandinę pagal pageidaujamą temperatūrą, pavyzdžiui tarp -5° ir +5°C. Esant kitokiai aplinkos temperatūrai, lietvamzdžių apsauga nuo užšalimo tampa neaktuali, vanduo nebėga. Dėl dienos ir nakties temperatūros svyravimų dieną šviečiantis saulės spindulys ištirpsi sniegą, o naktį tirpimo vanduo užšals latakuose bei lietvamzdžiuose. Apsaugos nuo apledėjimo sistema sudaro šildymo kabeliai, valdymo įranga ir instaliaciniai priedai. Šildymo kabeliai montuojami ant stogo, į latakus, lietvamzdžius, aplink įlajas. Ant stogo įrengti apie 200 W/m2 šildymo galingumo kabeliai. Kabeliai pritvirtinami specialiais įrenginiais. Latakuose naudojami keli kabelių vijų, o lietvamzdžiuose - dvi vijos. Savireguliuojantys Optiheat kabeliai sukurti naudojant pažangią technologiją: kaitinimo elementas - puslaidininkių šerdis, gebėjimas keisti galingumą priklausomai nuo aplinkos sąlygų. Vertinant šilumos skaičiavimus ir projekto poreikius, atliekami šiluminiai skaičiavimai ir paruošiamos detalios sąmatos. Dažnai šildymo kabelį verta derinti su termoizoliacine medžiaga ir papildomais sargiais, pavyzdžiui stogo sniego gaudytuvais.
Atliekame šiluminius skaičiavimus ir paruošiame detalias sąmatas. Apmokome rangovo darbuotojus. Paprastai rekomenduojame organizuoti mokymus objekte, naudojant „gyvus” pavyzdžius ir sukomplektuotas medžiagas. Vandentiekio ir nuotekų apsauga nuo užšalimo dažnai yra būtinas sprendimas mūsų klimato juostoje. Apsaugai nuo užšalimo yra naudojamas ir šildymo kabelis, ir termoizoliacinė medžiaga. Vandentiekio apsaugą nuo užšalimo galima įjungti pusiau automatiniu, nuotoliniu ir pilnai automatiniu būdu. Dažnai šildomi geriamojo vandens ir nuotekų vamzdžiai ūkiuose, privačiuose namuose ir komercinės paskirties statiniuose. Aikštelių, laiptų, įvažiavimų ir kitų konstrukcijų apsauga nuo ledo ir sniego taip pat populiari paslauga. Optimalu, kai apsaugos nuo apledėjimo sistema įrengiama statybos proceso metu, prireikus - su vandentiekio ir kitų įrenginių apsaugos sprendimais; šio proceso metu gali būti naudojami tiek savireguliuojantys kabeliai, tiek nuolatinės įtampos kabeliai.
Laikykitės visų nacionalinių ir techninių reikalavimų: EST, EET ir EĮĮT. Šie standartai reglamentuoja šviestuvų ir įrenginių saugą, vadovavimą ir eksploataciją, įskaitant automatinio išjungimo, apsaugos nuo nuotėkio reles, UV atsparumą ir kt. Latakuose saulės spindulių poveikis taip pat turi būti įvertintas planuojant kabelių išdėstymą. Pateikiama praktinė rekomendacija: išdėstyti kabelius kilpomis, laikyklais ir dviejų vijų principu tiek latakuose, tiek lietvamzdžiuose, kad būtų užtikrintas saugus ir patikimas šildymas ir minimalus mechaninis įtempimas. Jei latakai platesni nei 150 mm, taikoma didesnė šildymo galia, pavyzdžiui 200 W/m², o lietvamzdžiuose dažnai - dvi vijos.
- Stogo sauga nuo užšalimo: naudojami savireguliuojantys kabeliai, sniego gaudyklės, stogo gaubtai.
- Latakų ir lietvamzdžių apsauga: įrengti šildymo kabeliai atsižvelgiant į latako dydį ir kampus.
- Valdymo įranga: lauko temperatūros termostatai ir drėgmės davikliai, kurie įjungia šildymą tik esant neigiamai temperatūrai ir drėgmei latake.
- Montavimo detalės: montavimo dėžutės IP34+, movos EFPLP1/EFPLP2, laikikliai VP300 perėjimams, kabelio tvirtinimas laikikliais ir trosais.