Kuojos yra Lietuvoje labai dažna žuvis, kuriai būdingas plokščios formos kūnas iš šonų, o nugara pilkšvai melsva su žalsvu atspalviu, šonai sidabriški. Akys oranžinės su rausva dėmele viršutinėje dalyje. Žvynai didoki, šoninėje eilėje 40-45 žvynai. Šios žuvies gyvavimo schema ir neršto ypatumai lemia specifinį elgesį bei žvejybos strategijas.
Morfofizinių ypatumų aprašymas
- Kūno forma ir spalva: iš šonų plokščias kūnas, nugara pilkšvai melsva su žalsvu atspalviu, šonai sidabriški.
- Žvynai ir skaičius: didoki žvynai, šoninėje eilėje 40-45 žvynai.
- Apskritimas ir dydis: kuojos gyvena iki 20 metų, užauga iki 15-25 cm ilgio (kartais iki 50 cm) ir 0,2-0,6 kg svorio (kartais iki 2,5 kg).
- Akys: oranžinės su rausva dėmele viršutinėje dalyje.
Paplitimas ir gyvenimo vietos
Kuojos Lietuvoje labai dažna žuvis. Veisiasi ežeruose, upėse, Kuršių mariose. Gyvena įvairiuose vandens telkiniuose, nuo mažų užželiančių vandens plotų iki didelių srovių turinčių ežerų ir upių.
Nerštas ir augimas
- Lytiškai subrėsta apie 3 metų amžiaus, ne mažesnės kaip 8-9 cm.
- Nerštas vyksta balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje, kai vandens temperatūra pasiekia 8-10 °C.
- Nerštui kuojos susirenka į didelius būrius ir neršia triukšmingai.
- Nerštavietės - užliejamos pievos.
- Ikrai subręsta tuo pačiu metu, išleidžiami per vieną kartą, 0,3-1 m gylyje. Ikrai lipnūs, permatomi su žalsvu atspalviu, 1-1,5 mm dydžio.
- Ikrai stipriai prilimpa prie augalų ar kitų povandeninių daiktų.
- Embrionai vystosi 10-15 parų.
- Vislumas - 1-75 tūkst. ikrų.
Gyvenimo būdas ir elgesio ypatumai
Kuojos nereiklios ir gali gyventi nedideliuose užželiančiuose vandens telkiniuose, taip pat giliose upėse ir ežeruose. Plaukioja būriais seklesnėse vietose, apaugusiose vandens augalais su nedidelėmis srovėmis. Upėse vengia greitesnės srovės, gyvena sietuvose. Būryje tarp smulkių ir vidutinių žuvų kartais gali būti keli dideli kuojų egzemplioriai. Pavasarį po ledonešio kuojos intensyviai maitinasi iki neršto. Vasarą, karštomis dienomis, slepiasi tarp vandens augalų pavėsingose vietose.
Žvejyba
Įprastai kuojos gaudomos plūdine meškere. Žuvys jautrios oro permainoms, plaukioja arba giliai, arba prie vandens paviršiaus. Pavasarį masalą griebia ryžtingai ir greitai, vasarą - labai atsargiai. Laimikį galima padidinti keletą dienų prieš žūklę kuojas pašeriant. Pašarui tinka duonos gabaliukai, šutinti grūdai, sliekų gabaliukai, smulkios lervos, perlinių košė ir kt. Prieš nerštą kuojos gerai kimba ant sliekų ir uodo trūklio lervų; 10-15 dienų po neršto intensyviai kimba ant sliekų ir uodo trūklio lervų, apsiuvų, musių lervų. Vasara ant šių masalų kuojos gali nekibti, ypač upėse su srove.
Galimos papildomos informacijos ir vizualizacijos
🔴TOMUXATRONAS - DAY 3. RP MISIJOS😏🔴 | GTAKaimeliai.lt
Tarpinę informaciją papildanti lentelė
| Klasė | Charakteristika |
|---|---|
| Forma | Iš šonų plokščias kūnas |
| Nugara | Pilkšvai melsva su žalsvu atspalviu |
| Šonai | Sidabriški |
| Žvynai | Didoki, 40-45 šoninėje eilėje |
| Ilgis | 15-25 cm, kartais iki 50 cm |
| Svoris | 0,2-0,6 kg, kartais iki 2,5 kg |
| Ikrai | 1-1,5 mm, lipnūs, permatomi, žalsvo atspalvio |