„Via Lietuva“ žvyrkelių asfaltavimo programa regionuose įgauna pagreitį. Šiuo metu darbai jau vyksta dalyje objektų, o kitur rangovų technika pasirodys birželį arba liepą, kai bus galutinai baigti projektavimo etapai. Šiemet darbai vyks 22 rajoniniuose keliuose, o bendras asfaltuojamų kilometrų skaičius - apie 100.
Infrastruktūrinių pokyčių kryptys regionuose
„Kokybiška infrastruktūra turi būti ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose. Žmonės neturi kasdien važiuoti dulkėtais ar sunkiai pravažiuojamais keliais vien dėl to, kad gyvena toliau nuo didžiųjų miestų. Todėl toliau skiriame ypatingą dėmesį žvyrkelių asfaltavimo programai ir investuojame ten, kur pokyčių žmonės laukė dešimtmečius.“
„Praėjusiais metais ruošėmės programos vykdymui - sudarėme 22 sutartis, pradėjome projektavimą, o trijuose ruožuose ir rangos darbus. Šiemet pereiname į labiausiai matomą etapą - fizinius asfaltavimo darbus.“
Žvyrkelių asfaltavimo projektai yra kryptingas žingsnis, gerinant susisiekimą regionuose - asfaltuoti atrinkti tie keliai, kurie turi didžiausią reikšmę gyventojams ir vietos ekonomikai. Šiais metais skirtingose Lietuvos savivaldybėse bus tęsiami ar pradėti vykdyti 24 projektai: iš jų 22-uose bus asfaltuojami ruožai, kurių bendras ilgis - apie 110 kilometrų, dar 2 projektai ir apie 12 km žvyrkelio projektuojami. Bendra pasirašytų sutarčių vertė viršija 42,3 mln. eurų su PVM. Projektai apima 22 savivaldybes.
Svarbiausi ruožų sąrašai ir poveikis regionų jungtims
2026 m. žvyrkelių programoje ypatingas dėmesys skiriamas strategiškai svarbioms jungtims, kurias išasfaltavus, iš esmės keisis regionų pasiekiamumas ir gyventojų gyvenimo kokybė. Tarp reikšmingiausių šio etapo projektų išsiskiria:
- Šakių rajone kelio Nr. 3807 Kiduliai-Gelgaudiškis-Gerdžiūnai 11,6 km ruožas, svarbus ne tik vietos gyventojams, bet ir turizmo plėtrai - veda į Kidulių ir Gelgaudiškio dvarus bei parkus.
- Elektrėnų savivaldybės kelias Nr. 4730 Lapiakalnis-Abromiškės-Žebertonys 4,82 km, užtikrinantis greitą atvykimą į Abromiškių reabilitacijos ligoninę ir jungiantis Elektrėnus ir Vievį.
- Trakų rajonas, kelias Nr. 4714 Strėva-Ismonys-Rūdiškės 6,13 km.
- Radviliškio rajonas, kelias Nr. 3414 Baisogalos g. st.-Sidabravas-Mandeikiai, 10,26 km ruožas, kuris per asfalto dangą sujungia maršruto vietą Panevėžio rajono ribos link.
- Kretingos rajonas, kelias Nr. 2307 Kartena-Kalniškiai-Anužiai 6,47 km - svarbi jungtis tarp Kartenos ir Kalniškių, tapdama svarbia jungtimi palei Minijos upę.
- Skuodo rajonas, kelias Nr. 3710 Skuodas-Mosėdis-Šaukliai 6,34 km - jungia rajono centrą su Mosėdžiu.
- Mažeikių rajonas, kelias Nr. 2703 Pikeliai-Židikai 6,13 km - užtikrina vietinį ir tranzitinį ryšį.
Taip pat numatyti darbai Kretingos ir Skuodo rajonuose, Raseinių rajone, Pasvalio, Joniškio, Vilniaus, Kauno ir kitose savivaldybėse. Kalvarijos savivaldybėje tvarkomas kelio Nr. 2615 Salaperaugis-Liubavas-Aleksandravas 4,87 km ruožas - svarbus tarptautiniam susisiekimui su Lenkija. Pasvalio rajone Vaškų seniūnijoje kelias Nr. 3117 Tetirvinai-Žilpamūšis ruožas >4 km užtikrins kokybišką ryšį tarp dviejų kaimiškų gyvenviečių. Joniškio rajone kelias Nr. 1609 Bariūnai-Bučiūnai-Pašvitinys-Linkuva 4,02 km taps pagrindine jungtimi. Kretingos rajone kelias Nr. 2222 Vėžaičiai-Mikoliškiai-Kartena 3,82 km. Raseinių rajone kelias Nr. 3514 Gėluva-Jankūnai-Juodkaimiai 3,79 km. Telšių rajone kelias Nr. 3218 Narbutiškė-Akmenskynė 3,74 km, siekiant panaikinti likusį žvyrkelio ruožą. Prienų rajone bus sutvarkytas kelio Nr. Nors kiti ruožai yra trumpesni, jų vertė vietos bendruomenėms išlieka reikšminga. Vilniaus rajone asfaltuojamas kelias Nr. 5224 Mickūnai-Skaisteriai-Sadūniškės 2,25 km. Kelmės rajone kelias Nr. 2137 Jauniškė-Kražiai-Junkilai 1,89 km. Lazdijų rajone kelias Nr. 2525 Krosnėnai-Delnica 0,54 km. Kauno rajone kelias Nr. 1948 - privažiavimas prie Piepalių gyvenvietės (0,52 km). Kaišiadorių rajone papildomai įtraukiama 17 ruožų, iš viso 88 km. Žvyrkelių asfaltavimas vykdomas pagal Kelių su žvyro danga asfaltavimo pirmumo eilę, remiantis 2024 metų rugsėjo mėnesį patvirtinta atnaujinta programa, kuri parengta pagal socialinio ir ekonominio atsiperkamumo principus: įvertinamas eismo intensyvumas, gyventojų skaičius, švietimo ir verslo objektų pasiekiamumas.
Žemės geologija ir žemės gelmės: svarbiausios išteklių įvairovės
„Via Lietuva“ - valstybės valdoma įmonė, atsakinga už Lietuvos kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Bendrovė rūpinasi daugiau nei 21 tūkst. Lietuvoje skaičiuojama 17 žemės gelmių išteklių rūšių. Jos skirstomos į eksploatuojamas ir neeksploatuojamas. Neeksploatuojamų žemės gelmių turtų Lietuvoje yra šešios rūšys: anhidritas, akmens druska, gipsas, gėlavandenė klintis, gintaras, geležies rūda. Eksploatuojamų - vienuolika: dolomitas, durpės, kvacinis smėlis, klintys, kreidos mergelis, molis, nafta, sapropelis, smėlis, opoka, žvyras. Požeminiai vandenys yra dar viena svarbi kategorija.
Nors Lietuvoje žemės gelmių ištekliai gausūs, juos išgauti dažnai riboja ekonominiai ir aplinkosaugos veiksniai. Mokslininkai aiškina, kad kai kurios ištekliai išgaunami brangiai arba dėl prognozuojamo neigiamo poveikio aplinkai rizikinga. Plačiausiai Lietuvoje paplitusios naudingosios iškasenos yra molis, smėlis ir žvyras, kurių poreikis kasdien didėja dėl kelių tiesimo, statybų bei aplinkos tvarkymo darbų.
J. Satkūnas paaiškina, kad smėlio ir žvyro ištekliai yra suskirstyti regionais priklausomai nuo paleogeografinio istorijos. Daugiausia išteklių randama deltų, fliuvioglacialinių terasų ir lyguminių zandrų nuogulose, o didelė dalis telkinių yra Todėl regionų skirtumai išteklių išmanyme priklauso nuo geologinių procesų istorijos. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, didžiausi ištekliai yra Alytaus, Kauno, Utenos ir Vilniaus apskrityse, o mažiau aprūpintos - Marijampolės, Panevėžio ir Telšių apskritys bei Klaipėdos apskritis dėl intensyvaus gavybos.
Šiuo metu yra didelis skaičius detalių išžvalgytų telkinių: 137 detaliai išžvalgyti smėlio telkiniai, 283 detaliai išžvalgyti žvyro telkiniai (2027 m. tendencijos). Išteklių prognozės rodo, jog jų užtektų ilgam laikui, tačiau svarbu pažymėti, kad daug telkinių yra privačiose žemėse arba saugomose teritorijose, todėl jų įsisavinimas gali būti ribotas arba negalimas. Detaliai išžvalgytų išteklių kiekis pastaraisiais metais beveik nerevoliucionuoja, o jų įsisavinimas priklauso nuo leidimų ir viešųjų susitarimų.
Eksploatuoti reikalingi leidimai. Didžiausios smėlio ir žvyro gavybos įmonės išsidėstę prie didžiųjų miestų bei aplink juos; didžiausios apimtys kaupiasi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos apskrityse ir atitinkamai Vilniaus, Klaipėdos, Jonavos, Kauno ir Trakų rajonuose. Išduoda leidimus Lietuvos geologijos tarnyba. Išleidus leidimą telkinys laikomas naudojamu, net jei eksploatavimas vyksta vėliau. Šiuo metu naudojami 84 smėlio ir 177 žvyro telkiniai. Per metus Lietuvoje iškasama apie 1,8-2,5 mln. m3 smėlio ir 4,5-7,0 mln. m3 žvyro.
Nedidele dalimi žvyro ir smėlio išteklių kasimas vykdomas nelegaliai. Tai dažnai fiksuojama, todėl Lietuvoje egzistuoja griežtos teisės ir administracinės atsakomybės už neteisėtą kasimą ir sandorių be leidimų pardavimą. Gyventojai taip pat gali būti atsakingi už nelegalią veiklą, nors įstatymai reglamentuoja ir privatiems asmenims skirtų kasų serijų apribojimus. Teisėsaugos įstatymai ir Naudingųjų iškasenų naudojimo savo ūkio reikmėms vadovai griežtai reglamentuoja visą veiklą - kasdinės procedūros, leidimai, mokesčiai ir sankcijos už neteisėtą veiklą.
Kaip veikia asfalto klotuvas ir sėkmingo komercinio asfaltavimo projekto raktai
Taip pat svarbu suprasti, kad net ir privačiose žemėse telkinių kasimas turi būti laikomas teisėtas - savininko sutikimas ir leidimai būtini. Panaudojus smėlį ar žvyrą be leidimo gali kilti dideli mokesčiai ir teisinių veiksmų grėsmė. Dėl to įmonės ir gyventojai turi laikytis įstatymų: teisės aktuose nustatytos sąlygos, leidimai ir taisyklės užtikrina darnų išteklių naudojimą ir jų apsaugą ateities kartoms.
| Projektų skaičius | 24 projektai (2026 m.) |
|---|---|
| Asfaltuojamų kilometrų skaičius | apie 110 km |
| Bendra sutartinių vertė | virš 42,3 mln. eurų |
| Rengiamo žvyrkelio ruožai ilgiausi | 11,6 km (Kiduliai-Gelgaudiškis-Gerdžiūnai) |
Žemės gelmių ištekliai - svarbus Lietuvos ekonomikos komponentas, jų reikšmė-žemės ūkio, statybos ir regioninės plėtros pagrindas. Tačiau kasant ir naudojant šias iškasenas būtina laikytis įstatymų, gauti leidimus ir vengti nelegalaus kasimo bei prekybos. Tokiu būdu „Via Lietuva“ ir susijusios institucijos užtikrina modernų kelių tinklą bei tvarią išteklių plėtrą visoje šalyje.