Lietuviškas grind core Lietuvoje istorija: kelias nuo britų pionierių iki vietos scenos įsikūrimo

Itin kokybiškais ir žvėriškais gyvais pasirodymais išsiskiriantys britai į muzikos istoriją pateko kaip „grindcore“ žanro pionieriai, nevengiantys aštrių socialinių temų, kritikos ir punk rokui būdingo maišto. 1981 metais du paaugliai viename Anglijos kaime davė startą tam, kas vėliau tapo „Napalm Death“. Jaunuoliai intensyviai kaitaliojo pavadinimus, kol galiausiai užtvirtino savo vardą, inspiruotą kino filmų apie Vietnamo karą. Grupei formuojantis didžiausią įtaką jiems darė ankstyvoji punk muzikos banga ir šiam žanrui būdingos idėjos. Grupės pirmieji žingsniai muzikos pasaulyje buvo lėti. Iki pirmo albumo „Napalm Death“ išleido 6 demo įrašus, o įdomiausia tai, kad nuo 1986 metų grupėje nebėra nei vieno nario, įkūrusio „Napalm Death“.

Varginanti muzikantų kaita stabdė pirmojo ryškaus albumo leidybą. 1987 metais pagaliau išleistas debiutinis, „grindcore“ klasika tapęs albumas „Scum“ žavėjo įtikinamu ir muzikos pasaulyje nauju muzikiniu potencialu, 1 sekundės „You Suffer“ daina ir jį įrašiusių muzikantų įvairove. Grupė lyg ta pati, tačiau dvi albumo puses įgrojo skirtingos sudėties kolektyvas! Nepaisant akivaizdaus potencialo ir perspektyvos, „Napalm Death“ kolektyvo nariai nuolat keitėsi. Per visą grupės istoriją čia grojo beveik 20 skirtingų muzikantų, tarp kurių nuolat virė nesutarimai. Su trečiuoju albumu grupė pasuko į kitus muzikinius vandenis, savo kūrybai atradusi itin patogų „death“ metalo žanrą. Dėl tokio muzikinio posūkio grupė sulaukė aštrių kritikos strėlių iš ištikimų „Napalm Death“ fanų. Kolektyvą paliko paskutinis narys, prisidėjęs prie pirmo albumo kūrybos...

Infografika apie Napalm Death istoriją (scena, metų tarpsniai, albumai)

Visgi posūkis į „death“ metalą ir muzikiniai eksperimentai išplėtė fanų gretas ir įtvirtino grupę kaip, ko gero, tuo metu agresyviausio ir intensyviausio skambesio autorius ir atlikėjus visame pasaulyje. Paradoksas - agresyviai ir intensyviai skambanti „Napalm Death“ muzika deklaruoja antikarines, už gyvūnų teises kovojančias idėjas ir tekstus. 2006 metų albumas „Smear Campaign“ kritikuoja įvairių šalių religines vyriausybes, ypatingai JAV. Socialinė kritika visuomet buvo antrasis „Napalm Death“ vardas. Gyva ekstremalios muzikos legenda ir „grindcore“ žanro krikštatėviai „Napalm Death“ atvyksta į Vilnių, klubą „Legendos“, balandžio 11 d.

Dažnai tenka išgirsti, kad Lietuvoje metalistų bendruomenė yra viena didelė šeima. Pačiai lankantis metalo koncertuose šis įspūdis tik sustiprėja: ta pati publika kiekvieno koncerto metu, įvairių grupių muzikantai vieni kitiems padeda - jei ne ant scenos su techniniais niuansais, tai prie įėjimo su bilietais, grupių atributikos pardavimais ar elementariu pasirodymų dokumentavimu bei reklamavimu socialiniuose tinkluose.

Kaip Lietuvoje vystėsi sunkioji muzika po nepriklausomybės

Svarbus posūkis į lietuvišką sceną vyko pirmojo atkurtos nepriklausomybės dešimtmečio pradžioje. 1991 m. Jonavoje spontaniškai susikūrusiai grupei „Agonija“ metalas tapo gyvenimo dalimi: „Maloniausia groti buvo būtent šiuo stiliumi: greitis, energija, adrenalinas ir išsikrovimas. Vieni tam eidavo kumščiais mosuoti, o mums užtekdavo koncertų.“ Gitaristas Evaldas Babenskas (Sadlave) su vokalistu Baalberith 1991 m. gruodį pirmą kartą pamatę klaipėdiškių „Necator“ sutarė, kad tikrai pradės groti death metalą. 1992 m. taip gimė grupė „Obtest“, kuri iki 1993 m. grojo death metalo stiliumi, vėliau perėjo į black metalą: „Pradėjome muzikuoti 1991-1992 m., būdami paaugliais, viskas buvo nauja, įspūdžiai itin stiprūs, pokyčiai muzikoje ir pasaulyje labai dinamiški.“

Žemėlapis su Lietuvos juodojo metalo scenos plėtra (1990-2000)

Vėliau sekė „Poccolus“ (1993 m., Kaunas) kuriančių black/doom mišinius, su pagoniškais akcentais: „Tuo metu dominavo thrash/death metal stilius ir mes šia prasme buvome it baltos varnos.“ Unikali istorija - 1993 m. Kaune susikūrusi „Nahash“, kurio ambicijos siekė pasaulinio lygio, prisidėjo prie Norvegijos antrosios black metal bangos atspindžių Lietuvoje. 1994 m. Anykščiuose įsikūrė „Dissimulation“: „Mes tiesiog norėjome groti, o visa kita - dėliojosi savaime.“ Iš pradžių buvo sunku rasti platformas užsienyje, bet laikui bėgant lietuviškos grupės pasiekdavo užsienius ir sulaukdavo dėmesio iš žymių leidybos kompanijų.

1990-2000 m. laikotarpiu juodmetalio scenoje vyko intensyvus vystymasis: „Obtest“ koncertavo Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Čekijoje, Slovėnijoje. 2007 m. sausis - grupė apsilankė JAV ir sugrojo du koncertus, tapdama pirmąja baltiškojo metalo grupe, pasirodžiusia JAV. Nariams šis pasiekimas liko vienu įsimintiniausių karjeros momentų.

Kelių Lietuvos black/death metal scenos atstovų iliustracija

Nuo 2000 metų Lietuvoje tęsėsi scenos plėtra. Pagrindiniai faktoriai - bendraminčių susibūrimai ir užsienio įrašų paieška, kuriant naujas scenos formas. Prieš pat 2000-uosius pradėjo dominuoti klubinė scena ir underground renginiai, o fenzinai - svarbus informacijos sklaidos kanalas. „Nahash“ tarptautinis pripažinimas, tarptautinės leidybos galimybės ir pirmieji didesni egzaminai už Lietuvos ribų padėjo atverti duris kitoms grupėms. 1998-2003 m. Lietuvoje vyko gausybė vakarėlių ir festivalių, kurie skatino žanro plėtrą ir įvairovę.

Vilniuje ir Kaune atsirado modernios klubų erdvės ir renginių kultūra. 2000-2004 m. buvo aktyvūs projektai, tokie kaip „Boogaloo“ Lietuvoje, „Nasa“, „Intro“ ir kt. Vėliau atsirado didesnės scenos galimybės, žengiama į užsienio gastroles, nuolat tobulinamas garsas ir vizualikos elementai. Kiekvienas klubas ieškojo savo veido, auditorijos ir techninių sprendimų, kurie leistų išryškinti sunkiosios muzikos ypatybes Lietuvoje.

Šiandieninė lietuviškojo grind core scenos panorama

Šiuolaikinė Lietuvos metalinė ir pojuodmetalio (black/death) scena toliau vystosi per kontrastą tarp underground ir komercinio sklaidos kanalo. Nuo 2000-ųjų įvykių srautas išliko intensyvus: keliaujančios grupės, tarptautiniai turai, naujų klubų atidarymai ir senųjų vietų atnaujinimai. Lietuvos scenos draugystė ir bendradarbiavimas išliko stiprus - „chebrantai“, „bendra meilė muzikai“ ir pagalba vieni kitiems buvo esminiai elementai. Nuo 2010-ųjų iki dabar sunkioji muzika Lietuvoje išlaiko gyvą, bet nuosekliai augančią žinutę - ryšį su pasauline grindcore, black ir death metal tendencijomis, kartu išlaikant savitą lietuvišką skambesį.

tags: #lietuviskas #grind #core