Daugelis bent kartą gyvenime patyrė traumą. Vieniems nedideli sužalojimai užgyja vos per porą savaičių, o kiti dėl sunkių lūžių negali judėti ir kelis mėnesius. Dažnai gijimo laikotarpiu prireikia įtvarų. Kam dažniausiai būtini? Paprastai įvairias pėdos, kelio, čiurnos, sausgyslių, rankų ar nagaro traumas patiria fiziškai aktyvūs žmonės, pavyzdžiui, sportininkai. Kasdien atlikdami intensyvius pratimus, jie savotiškai rizikuoja: vienas neatsargus judesys, staigus kojos ar rankos pakėlimas, pritūpimas, svorio kėlimas ar stūmimas, ir gali įvykti trauma. Dažnai ne vien dėl neapskaičiuotų judesių, bet ir aplinkoje esančių kliūčių (nelygaus paviršiaus, slidžių laiptų ar net aukštakulnių) nutikusios traumos gali apkartinti gyvenimą.
Kita žmonių grupė, dažnai susidurianti su traumomis, yra vyresnio amžiaus žmonės. Dėl senėjimo procesų susilpnėję kaulai, sąnariai, sausgyslės lemia artritą ar kitas sąnarių ligas. Kartu su šiais sutrikimais padažnėja įvairių traumų. Dažnai susižeidžia ir maži vaikai, kurie neapskaičiuoja atstumo, aukščio, greičio, jėgos ir gali sunkiai nukentėti. Visiems nelaimėliams patyrus traumą, gydytojai ortopedai rekomenduoja įtvarus.
Kiekvienai traumai - skirtingi.
Įtvarai būna kelių rūšių - elastiniai, neopreniniai arba tekstiliniai, plastikiniai (longetės) ir gipso. Elastiniai įtvarai naudojami nesudėtingoms traumoms: nestipriai susižeidus, išsinarinus, pasitempus galūnes, taip pat po chirurginio gydymo. Elastinių įtvarų funkcija - prilaikyti sąnarį ir sykiu leisti judėti. Neopreniniai arba tekstiliniai įtvarai gali būti įvairių dydžių ir skirtų kojoms, rankoms, pečių ar juosmens sričiai. Iš tvirtos medžiagos pagamintos priemonės dažnai turi lankčius sutvirtinimus arba plastikinius elementus, kurie užtikrina didesnį stabilumą. Kelio įtvarai dažnai turi atvirą vietą, kurią galima tepti skausmą malšinančiomis priemonėmis, o sužeista kojos dalis išlieka reikiamoje padėtyje. Taip pat jie naudingi profilaktiškai, kad neįvyktų traumų.
Plastikiniai įtvarai, arba longetės, naudojami skilus kaului, kartais esant nesudėtingam kaulo lūžiui. Plastikiniai įtvarai specialiai išformuojami ir pritaikomi individualiai pagal galūnės storį bei ilgį. Sutvirtinami dirželiais, pridengiami tekstile. Plastikiniai įtvarai tvirtai prilaiko sužeistą vietą, kol ji sugyja. Šių įtvarų negalima nusiimti naktį, kad miegant nepatirtume antrinės traumos.
Gipso įtvarai naudojami esant sunkiems lūžiams, kai būtina visiška imobilizacija, kad kaulai tinkamai sugytų. Nors longetė nebijo vandens, gipso fiksacija yra tvirtesnė. Gipso įtvarai dažnai naudojami bei jų demontažas reikalauja specialios technikos, tad dažnai palyginant su plastikiniais įtvarais, gipso paviršius laikomas standesniu, bet sunkesniu ir mažiau patogiu.
Jei lūžis gydomas operaciniu būdu, reikia išgydyti žaizdą. Po lūžgalių atstatymo yra fiksuojama vielomis, plokštelėmis ir sraigtais, išorinės fiksacijos aparatais, šių fiksacijų kombinacijomis. Po gipso nuėmimo apie 4-6 savaites vyksta judesių atstatymas, o reabilitacijos metu atliekami pratimai.
Kaklo traumoms ir rankoms
Patyrus kaklo traumą, būtinas kaklo įtvaras. Jis gali būti kietas arba minkštas ortopedinis. Šie įtvarai apsaugo kaklą, fiksuoja ir palaiko stuburo kaklo dalies slankstelius. Susižeidus ranką, reguluojamas peties įtvaras - užtikrina patogumą ir saugo nuo judesių, todėl trauma gyja greičiau. Alkūnės įtvaras reikalingas ir sportinėje veikloje, kad sąnarys būtų apsaugotas, o riešo įtvarai turi būti reguliuojami ir pralaidūs orui.
Riešo ir paminklų traumos
Po kojos lūžio, raumenų, sąnarių ar raiščių uždegimo, sąnario išnirimui, reikia nešioti ortopedinį kojos įtvarą. Įvairios kojos dalys turi savo atitinkamus įtvarus: kelio, šlaunies, blauzdos, čiurnos, kelio girnelės, pėdos bei Achilo sausgyslės įtvarus. Nugaros traumoms - tekstiliniai įtvarai su tempimo juostomis ir šildančiu sluoksniu; elastiniai nugaros įtvarai ypač tinka intensyviai sportuojantiems, kilnojantiems svorius.
Nesiimti savigydos: įvykus traumai būtina vykti į medicinos įstaigą. Gydytojai ortopedai apžiūrės sužalojimą ir parinks individualiai tinkančius įtvarus. Renkantis įtvarą, svarbiausia, kad jis nevežtų ar nebūtų per laisvas, ir būtų išmatuota sužala. Taip pat būtina įvertinti lūžio vietą ir pasirinkti tinkamą gydymo taktiką, įskaitant galimybę operacijai ar neoperaciniam gydymui (gipsas ar longetė).
Kaulai, lūžiai ir jų biologija
Kaulas yra specialus jungiamasis audinys, kuris nuolat atsinaujina: senas kaulas ardomas, o jo vietoje statomas naujas kaulas. Sveikas kaulas yra stiprus ir paprastai nelūžta. Vaikystėje ir jaunystėje kaulo formavimasis vyksta greičiau negu irimas, todėl kaulas auga, tvirtėja, tankėja. Kalcis yra pagrindinė kaulų statybos medžiaga, o vitaminas D padeda pasisavinimui. Fiziniai pratimai būtini kaulų mineraliniam tankiui išlaikyti, o 30-45 min. treniruotėse per dieną pakankama forma sveikiems kaulams bei raumenims.
Jei jau patyrėte lūžį, jums būtini specialūs mobilumą didinantys pratimai, taip pat raumenų stiprinimo pratimai, naudojant pasipriešinimą ir tempimą. Reabilitaciją turėtų parinkti gydytojas arba reabilitologas, atsižvelgdamas į traumos rūšį ir lūžio vietą.
Gydymo įtvarais praktinės gairės
Svarbiausia, kad įtvaras neveržtų ar būti per laisvas - jis turi prilaikyti, bet neprieštarauti natūraliam judesiui. Prieš įvedant gydymą gipso, būtina įvertinti komplikacijų riziką, tokias kaip audinių suspaudimo sindromas, giliųjų venų trombozė ir odos pažeidimai. Periodiniai profilaktiniai apsilankymai pas gydytoją, tinkama įtvaro technika ir žinojimas galimų komplikacijų sumažina riziką. Taip pat naudojami rentgenologiniai matavimai like Cast index (įtvaro indeksas) ir Gap index, numatantys įtvaro sėkmę ar nesėkmę.
- Gipso ar kitų įtvarų pritaikymas - tinkama padėtis, raukšlių išvengimas, funkcinių sąnarių padėčių palaikymas, spaudimo taškų išvengimas.
- Atsargumas dėl audinių suspaudimo sindromo - ypač vaikams ir pacientams su minkštais audiniais, paralyžiumi ar pareze.
- Nustatyta neurovaskulinė būklė ir anomalijų registravimas - siekiant anksčiau nuspėti komplikacijas.
Trauma sergantiems rizika ir profilaktika
Žiemos metu lūžių rizika didėja: slidus paviršius, šaltis. Todėl rekomenduojama dėvėti patogią avalynę, būti atsargiems su slidžiais paviršiais ir naudoti specialius padus su spygliukais, ypač senjorams. Svarbu fiziškai didinti kaulų stiprumą per reguliarų judėjimą, subalansuotą mitybą su kalciu ir vitaminu D. Taip pat svarbu išlaikyti skirtingų kūno dalių judesių funkcijas reabilitacijoje po traumos.
Apibendrinimas
Gipso vis dar plačiai naudojamas galūnių imobilizacijai, nes jis gali būti pritaikomas esant ūmiam sužeidimui ir formuojamas. Svarbu įvertinti galimas komplikacijas, informuoti pacientą, kaip jų išvengti ir laiku pastebėti. Galimos komplikacijos - audinių suspaudimo sindromas, GVT, odos pažeidimai (opos, niežėjimas), tinimas, kaulų osteoporoziniai pokyčiai, sąnarių sąstingis, raumenų atrofija, kremzlės irimas, raiščių silpnėjimas ir kiti.
Žiemos metu dažniausiai lūžta riešas, o vyresni žmonės dažnai patiria žastikaulio ar šlaunikaulio kaklelio lūžius. Vaikams gali būti vadinamas „žalios šakelės” lūžis. Svarbiausia - nepavėluoti į gydytojus, laikytis rekomendacijų dėl įtvaro naudojimo ir reabilitacijos, kartu stiprinti kaulus ir vengti rizikingų situacijų.
tags: #langete #arba #gipsas #luzus #zastikauliui