Naudojant šviesai laidų metodą patalpos interjeras „palengvėja“, atsiranda iliuzija, kad masyvių sienų apskritai nėra. Ši mintis vėliau kilo stažuotės metu Švedijoje, Stokholme, ir architektas naująją medžiagą demonstravo parodose visoje Europoje. Jis taip pat įkūrė bendrovę, pavadintą „LiTraCon“, kuri, kaip tikimasi, dar 2004 metais pradės prekybą naudojimui paruoštais betoniniais blokeliais.
Betono pramonė keliauja septynmyliais žingsniais į priekį: vis dažniau naudojamas savaime sutankėjantis betonas (self-compacting concrete), kuris sparčiau užpildo formas ir pailgina klojinių eksploatavimo laiką. Tokiu būdu galima ne tik pagerinti interjero ir išorės dizainą, bet ir sutaupyti laiko bei darbo jėgos. Iš papildomų vertybių paminėtina, kad gaminant surenkamojo gelžbetonio elementus sutaupoma lėšų vibravimo įrenginiams, pagerinamos darbo sąlygos, o naujos technologijos suteikia galimybių įgyvendinti architektūrinus sumanymus.
Technologijų įvairovė ir praktiniai sprendimai
Sumaišius cementą su vandeniu prasideda hidratacijos reakcija, kurios metu kalcio silikatai susidaro ir betono tešla pradeda kietėti. Kietėjančio betono priežiūra yra esminė norint siekti optimalių savybių: drėgmės lygio kontrolė, tolygi temperatūra ir tinkamas užklijimo paviršių uždengimas. Standartinę priežiūrą atitinkantis betonas dažnai pasiekia 50% didesnį stiprumą negu tas, kuriam priežiūra netaikoma. Priežiūra turi būti pradėta iš karto po betono apdailos, o temperatūra, vėjas bei oro drėgmė daro reikšmingą poveikį teisingam kietėjimo eigai.
Vandens sulaikymo metodai: horizontsūs ir verticalūs plėvelių dengimai naudojant 125 mikronų polietileno plėvelę. Horizontalus dengimas yra paprastas būdas sulaikyti drėgmę ir užtikrinti tolygią temperatūrą, tačiau reikia kruopščiai prispausti kraštus, o jų plėvelė turi būti sandari, kad nekiltų skersvėjis. Vertikalus dengimas turi būti atliktas greitai - praėjus ne daugiau kaip 30 minučių po formų nuėmimo, o plėvelė turi būti montuojama ant tvirtai sukietėjusio paviršiaus. Papildomi rėmai prailgina laiką ir sąnaudas, tačiau užtikrina didesnį paviršiaus apsaugos lygį. Su priemone SINAK S-102 visa tai atliekama per kelias valandas, nereikalinga papildoma priežiūra.
Membranos ir jų deriniai - dar viena svarbi kryptis: membranos kuriančios medžiagos (dervų, vaško ar gumos turinčios dangos) sukuria plėvelę, kuri užkerta kelią drėgmės garavimui. Tokie sprendimai gali būti naudingi, bet jie reikalauja plėvelės pašalinimo prieš klojant kitas dangas. Membranos nesukuriančios medžiagos veikia iš vidinės pusės, suformuodamos drėgmei atsparią kapiliarinę struktūrą. Abi metodų kryptys turi savo pliusus ir minusus, o pasirinkimas priklauso nuo projekto masto, architektūrinio sprendimo ir išlaidų.
Biologinis betonas - vienas iš naujausių pokyčių statybos sektoriuje. Bakterijos betone gali užgydyti plyšius išskirdamos Kalcio karbonatą kapsulėse, kurios suskverbia į betono vidų kai plyšiai atsiveria. Tokios kapsulės su maisto medžiagomis paliekamos ankstesniame mišinyje, o plyšio atidarymo metu jos pradedama aktyvuoti. Tokio pobūdžio sprendimai gali būti itin svarbūs ilgaamžiškumo kontekste ir skatina biologinio‑betono plėtrą kaip tvarią alternatyvą.
Lietuvoje ir užsienyje - inovacijos interjere
Europoje jau svarstoma apie elektrai laidų betono panaudojimo galimybes: kelio dangos sprendimai elektromobilių plėtrai, patalpų apšvietimo vietos, kurios veiktų pagal naujas technologijas - laidus betoną galima įjungti be įprastų sieninių jungiklių. Svarbu suprasti, kad betonas jau nėra vien tik statybinė medžiaga: jis tapo interjero dizaino dalimi, kur natūraliai šviesi pilka spalva derinama su įvairiais stiliais - nuo industrinio iki skandinaviško. Spalvintas betonas dažnai naudojamas grindims, stalviršiams, sienoms ir dekoratyviniams elementams, o mikrocementas ar dekoratyvinė masė gali sukurti norimą atspalvį.
Be spalvos, svarbios ir ilgaamžiškumo bei energetinės naudos. Ekologiškesni sprendimai, kaip medienos ir kanapių pluošto plokštės, bei sumaniosios medžiagos su mažesniu CO2 pėdsaku tampa vis populiaresnės, ypač kai kalbama apie tvarius bei švarius pastatus. Lietuvoje taip pat tyrinėjama, kaip sumažinti energijos sąnaudas ir pagerinti drėgmės kontrolę per tinkamai parinktas šilumos izoliacines medžiagas, o akytas betonas pasižymi gera šilumos akumuliacija, leidžiančia užtikrinti stabilų mikroklimatą patalpose.
Glaudesnis pasaulinis kontekstas rodo, kad statyboje vis dažniau taikomos surenkamųjų betono komponentų technologijos: Hong Konge įdiegtos mechanizuotos betoninių sistemų kūrimo metodikos, o Singapūre surenkamieji komponentai naudojami įmanoma plačiau - tarp jų fasadai, sijos, stulpai, grindys ir paneliai. Tokios sistemos padeda sumažinti įrengimo laiką, pagerinti kokybę bei sumažinti statybos atliekų kiekius. Be to, pažangios hidroizoliacijos ir dervos pagrindu veikiančios dangos užtikrina patalpų ilgaamžiškumą, atsparumą chemijoms ir mechaniniams poveikiams.
Reikšmingos tendencijos interjere
Betonas jau nebėra tik gruntinė medžiaga - jis tapo interjero akcentu: šviesos refleksijos, paviršių tekstūros ir spalviniai sprendimai kuria nuotaiką. Spalvotas betonas dažnai naudojamas grindims ir sienoms; optinės savybės bei gebėjimas integruoti šviesą į patalpas suteikia iliuziją apie erdvę be masyvių sienų. Be to, betono struktūros gali būti kuriamos taip, kad paviršiai leistų praleisti šviesą - pavyzdžiui, peršviečiamo betono atveju. Tokios inovacijos dažnai derinamos su skaitmeniniais projektais ir 3D spauda, kur išskirtiniai betono klojiniai leidžia kurti unikalias formas ir paviršius.
- Baigiant betoną svarbu užtikrinti tinkamą drėgmės kontrolę, temperatūros stabilumą ir tolygų paviršiaus apdirbimą.
- Polipropileno fibrų naudojimas armavimui didina atsparumą deformacijoms ir sumažina mikroįtrūkimų tikimybę.
- Biologinis betonas suteikia galimybių ilgaamžiškai savireguliacijai ir plyšių užgydymui.
