Seminare buvo perskaityta keletas įdomių pranešimų apie įvairias naudingąsias iškasenas, požeminį vandenį, žemės šilumą, pasidalyta patirtimi apie novatoriškus naudingųjų iškasenų tyrimo metodus ir užterštos žemės valymo būdus. Žurnalo skaitytojams pristatome Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus dr. Jono Satkūno pranešimą apie išteklius, be kurių neįsivaizduojamas Lietuvos statybos verslas. Ištekliai - labiau ekonominė kategorija, o jų užtikrinimas - svarbus Europai konkurencingumo veiksnys.
Naudingųjų iškasenų poreikis didėja kartu su pramone, statybomis ir transporto plėtra. Išsivysčiusiose šalyse kiekvienam gyventojui tenka apie 20 tonų iškasamų naudingųjų iškasenų per metus. Lietuvoje prieš du dešimtmečius šis skaičius buvo žemesnis, o 2007 metais iš viso per gyventoją vidutiniškai buvo apie 5 tonas. Dėl krizės 2009 metais gavyba kristi, bet 2013-aisiais augimo tendencija vėl išryškėjo. Apsirūpinimas smėlio ir žvyro ištekliais priklauso nuo geologinių sąlygų regionuose - Alytaus apskrityje ištekliai prognozuojami 137 metams, Klaipėdos - 13 metų.
Dolomitas Lietuvoje: telkiniai, panaudojimo galimybės ir ekonomika
Dolomitas yra svarbus statybiniams projektams, skaldai, apdailos plokštėms, tinkamų vidaus darbų akmeniui gaminti; naudojama kalkių, romancemenčio, mineralinės vatos gamybai ir dirvožemio kalkinimui. Lietuvoje dolomitas aptinkamas daugiausia Pakruojo, Joniškio, Akmenės, Biržų ir Rokiškio rajonuose. Jo telkiniai žymimi svituose: Pakruojo, Joniškio, Akmenės, Biržų bei Rokiškio rajonuose. CaO kiekis svyruoja 26-32 %, MgO - 15-20 %, netirpi liekana - 5-18 %. Daugiausia išteklių - Pakruojo rajone, Petrašiūnų II ir Klovainių telkiniuose; Skaistgirio telkinys yra Joniškio rajone, Čedasų telkinys - Rokiškio rajone.
- Dolomito eksploatavimas ir įmonių kraštovaizdis: AB „Dolomitas“, AB „Klovainių skalda“, UAB „Skaistgirio skalda“, UAB „Skalduva“- eksploatuoja telkinius, dabar veikia keturios technologinės linijos. Planuojama įvesti naują liniją su ES parama, siekiant padidinti gavybos našumą ir kokybę.
- Naudojimo galimybės: dolomitas tinka skaldai, vidaus ir lauko tinkavimui, gelžbetoniui, kelio dangai, taip pat naudojamas kalcio ir magnio mineralams, rūgščių dirvų kalkinimui. Siūlomos naudojimo rekomendacijos - platus plotas: šiltnamiai, lauke, konteinerių ūkiuose; optimalus naudoti pavasarį ir rudenį, vidutinė norma - apie 300 g/m2.
- Eko-inovacijos ir aplinkosaugos įsipareigojimai: 2017 m. įgyvendinant projektą „Eco-inovacijos LT+“, su ES parama pastatytas mineralinių miltelių cechas, o nuo 2021 m. įmonės gaminiams išduodama aplinkosauginė deklaracija (EPD). EPD užtikrina produkto gyvavimo ciklo poveikio aplinkai vertinimą, skaitmeniniams duomenims patikimumą teikia trečiosios šalis. ISO kokybės vadybos sistemos laikymasis ir nuolatinis įrangos atnaujinimas - dalis įmonės strategijos.
Dolomitas yra karbonatų klasės mineralas, kalcio magnio karbonatas. Jo kiekiai ir savybės skiriasi priklausomai nuo svito, tačiau bendras poveikis dirvožemiui ir augalams yra žinomas. Dolomitmilčiai naudojami dirvai neutralizuoti, pagerinti mikroorganizmų veiklą bei augalų mitybą, ypač jei pH siekia mažiau nei 5. Tokia žemė reikalauja kalkinimo, siekiant padidinti azoto fiksavimą ir lėtesnį organinių liekanų skaidymą.
Naudojimo praktika ir rekultivacija: ką svarbu žinoti
Kasant naudingąsias iškasenas natūralūs ištekliai sunaudojami negrįžtamai, išskyrus dalį antriniais būdais perdirbamų atliekų. Dauguma telkinių susiformavo per tūkstančius, o eksploatacija vyksta keliolika metų. Todėl būtina tausojamoji gavyba, kuri tenkintų dabartinių ir būsimų kartų poreikius. Rekultivacija vykdoma po telkinio visiško iškasimo: plotai atkurti į funkcines kraštovaizdžio erdves. 2012 m. duomenimis naudingosios iškasenos užima apie 4,14 % teritorijos be naftos telkinių, su naftos telkiniais - apie 4,4 %. Iškasyti plotai siekia 23,2 tūkst. ha, iš jų durpynai sudaro 13,9 tūkst. ha; pažeista žemė sudaro apie 13,6 tūkst. ha, iš jų 78 % - durpynai. Dažnai karjerai tampa apleitais, todėl įmonės perima jų rekultivaciją ir atnaujinimą; rekultivacijos tempo tempia ilgas telkinių išnaudojimas.
Dolomito industrijos plėtra: ekonominiai ir aplinkos aspektai
Dolomito telkinių plėtra įmanoma dėl didelių išteklių atsargų ir atitinkamų technologijų. Įmonės investuoja į modernias technologines linijas, kelių infrastruktūros plėtrą, įrangos įsigijimą ir naujų transporto priemonių įsigijimą. 2021-2023 m. laikotarpiu įmonės suteikia aplinkosauginę deklaraciją (EPD) ir laikosi tarptautinių standartų ISO ir EN reikalavimų. Dolomito ir šios žaliavos panaudojimas gali būti labiau diversifikuotas: papildomai tirti metalinio magnio ir jo junginių išgavimo galimybes kalcio salietros arba sodos gamybos procesuose.
Žemiau pateikta trumpa skaičių lentelė apie detaliai išžvalgytus naudingųjų iškasenų telkinius 2013 m. ir jų prognozuojamą gavybos laikotarpį (milijonų tonų ir metais). Tai iliustruoja, kaip regione skiriasi išteklių užtektis ir kaip svarbu regioniniai geologiniai sąlygos planuojant išteklių valdymą.
| Naudingoji iškasena | Mato vnt. | Detaliai išžvalgyti ištekliai | Gavyba | Gavybos trukmė 2013 m. metais |
|---|---|---|---|---|
| Anhidritas | mln. m | 380,6- | 0 | 3 |
| Dolomitas | mln. m | 3115,3 | 50 | 0,94 |
| Durpės | mln. m | 31280,12 | 2 | 18 |
| Klintis | mln. m | 3211,86 | 0 | 66 |
| Molis | mln. m | 3144,76 | 0 | 24 |
| Smėlis | mln. m | 3275,25 | 1 | 9 |
| Žvyras | mln. m | 3645,69 | 4 | 64 |
Dolomito plėtra gali būti skatinama atliekant mokslinius tyrimus metalinio magnio ir jo junginių išgavimui iš dolomito, naudojant kalcio salietros arba sodos gamybos procesus. Lietuvos įmonės modernizuoja gamybos linijas ir diegia naujas technologijas, kad pagerintų produkto kokybę, sumažintų gamybos poveikį aplinkai ir didintų eksportą.
Kas yra DOLOMITO uoliena!?
Santrauka: Dolomitas - svarbi Lietuvos naudingųjų iškasenų dalis, kuri teikia žaliavą statybai ir pramonei, kartu reikalauja išsamių tyrimų, rekultivacijų ir tvarios plėtros, o modernios technologijų linijos bei aplinkosaugos deklaracijos užtikrina konkurencingumą ir atsakingą išteklių naudojimą.