Ar senas šiferis su asbesto turiniu vis dar kelia pavojų ir kaip jį tvarkyti saugiai?

Lietuvoje pamažu iš aplinkos šalinti pavojingus asbesto gaminius. Naudoti asbestą ar jo turinčius gaminius šalyje uždrausta nuo 2005 metų, tačiau dėl plataus asbesto panaudojimo statiniuose (96 proc. sudaro šiferinės stogų dangos) anksčiau ir toliau išlieka asbesto skaidulų, išsiskiriančių iš jo turinčių pažeistų gaminių, keliama rizika visuomenės sveikatai. Tyrimais įrodyta, kad asbestas sukelia asbestozę, plaučių vėžį, mezoteliomą ir gerybinius pleuros navikus. Dėl asbesto patvarumo organizmas negali jo suskaidyti arba ištirpinti. Rizika susirgti didėja įkvepiant didelį plaušelių kiekį, o plonesni plaušeliai gali patekti į toliausius plaučių išsišakojimus ir ten įsmigti; kai kurie jų patenka į kraują ir keliauja į vidaus organus.

Krūtinplėvėje arba plaučių audinyje įsmigę asbesto plaušeliai sukelia nekontroliuojamą ląstelių augimą - vėžį. Jei žmogų veikia mažesnis plaušelių kiekis, pirmieji ligos požymiai gali pasireikšti tik po 20-50 metų. Asbesto ligos progresuoja ir yra nepagydomos. Lietuvoje 1992-2001 metais užregistruoti 125 mezoteliomos atvejai. Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1 500 naujų plaučių vėžio atvejų, iš jų apie 50 per metus gali būti sukelti asbesto. Tiriamieji su asbestu daugiausia dirbo statybų pramonėje, metalurgijos, laivų statybos ir kt. sektoriuose.

1. Kas sudaro Lietuvos asbestą? Lietuvoje - daugiau kaip 1 mln. tonų asbesto. Dėl savo savybių - atsparumo cheminėms medžiagoms, ugniai, blogo šilumos ir garso laidumo - buvo plačiai naudojamas statybinių medžiagų gamyboje (pvz., šiferio lakštų stogams dengti; vamzdžių kanalizacijos, katilinių šiluminių trasų izoliacijai; asbestinio audinio ir kt.). Nuo 1961 metų sunaudota apie 700 tūkst. tonų asbesto asbestcemenčio gaminiams, o 1990-2002 metais į Lietuvą įvežama apie 3-4 tūkst. tonų per metus. Dalis šių medžiagų tebėra tarybiniais laikais statytuose pastatuose - stoguose, katilinėse, šiluminėse trasose.
2. Nuo kada įsigaliojo apribojimai? Nuo 2000 m. Lietuvoje drausta naudoti lygius ir banguotus asbestcemenčio šiferio lakštus statomuose/renovuojamuose namuose ar viešojo naudojimo pastatuose. Nuo 2005 m. visose ES šalyse ir Lietuvoje uždrausta gaminti, importuoti bei naudoti asbestą ir visus jo turinčius gaminius. Tačiau dėl plataus ankstesnio panaudojimo rizika išlieka - asbesto pluoštai gali patekti į aplinką ir žmones.
3. Ko trūksta dabar? Įgyvendinant programą, trūksta išsamių duomenų apie asbesto turinčius gaminius, jų būklę, vietas, kuriose tikėtinas didesnis užterštumas. Reikalingi kompetentingi specialistai, kad galėtų identifikuoti šias medžiagas ir įvertinti riziką. Taip pat poreikis gerinti laboratorinę bazę oro ėminiams ir plaušelių tyrimams.
4. Kaip formuojama teisinė bazė ir eiga? Lietuvoje sukurta asbesto turinčių gaminių pašalinimo iš aplinkos ir asbesto turinčių atliekų tvarkymo teisinė bazė. Svarbios valstybės institucijos - Aplinkos ministerija ir savivaldybės - koordinuoja ir kontroliuoja programos įgyvendinimą. 2008-2013 m. planuojama skirti lėšų 23 mln. Lt., iš kurių 14 mln. Lt - skirti nesaugių asbesto turinčių gaminių pašalinimui. Inventorizacija nustatys didžiausio užterštumo rajonų prioritetus, o dalis lėšų - stogų dangos keitimui.
5. Be to, kokia situacija dėl šiferio stogų? Šiferinės stogo dangos plačiausiai paplitusios mažaaukščiuose pastatuose kaimo vietovėse ir rajonuose. Dėl jų arimo/pjovimo pavojus kyla iš asbesto pluoštų į aplinką išsisklaidant. Tačiau beasbestinis šiferis šiais laikais gali būti saugesnė alternatyva, ypač pramoninėje ar negyvenamoje aplinkoje.

Tyrimai rodo, kad asbesto poveikis žmogaus sveikatai priklauso nuo plaušelių dydžio, įkvėpimo intensyvumo ir sąlygų. Didesni plaušeliai dažniau nusėda nosyje, gerklėje ar bronchuose, o smulkesni - į plaučių dalis ir kraują gali patekti į įvairius organus. Todėl svarbu laikytis saugios tvarkymo ir šalinimo praktikos, kai būtina pakeisti ar tvarkyti asbesto turinčias dangas.

Kaip saugiai keisti ar šalinti asbestą turinčias šiferio dangas

Asbesto šveitimą ar ardymą būtina atlikti laikantis griežtų saugos reikalavimų. Dažnai rekomenduojama laikinai uždengti aplinką ženklinimo juostomis su įspėjimais, naudoti drėkinimą darbų metu, vengti dūlėjimo ir įtraukti profesionalias įmones. Svarbios gairės:

• 1. Pažymėkite vietas, kur yra asbestinio šiferio, naudokite žymėjimą „Atsargiai asbestas!“
• 2. Šiferį drėkinkite vandeniu, kad plaukšiai neišsiskleistų į orą.
• 3. Jokiu būdu nelaužykite šiferio - laužant sklinda nematomi plaušeliai.
• 4. Atliekas supakuokite į sandarias pakuotes ir nešialykite dangos lapų aukštai.
• 5. Nenaudokite seno šiferio lapų vietoje skaldai ar kelių remonto darbams.
• 6. Nesubliuštas šiferio pluoštas turi būti surenkamas su specialiu įrenginiu ar filtru.
• 7. Atliekas įdėkite į tam skirtas pakuotes, pavyzdžiui 0,2 mm plėvelės maišus po 30 kg.
• 8. Stogo dangos atsakingosios vietos laikyti specialiose aikštelėse, laikantis vietos teisiškai reglamentuotų reikalavimų.

Finansavimas ir praktiniai patarimai gyventojams

Turinti gyvenamosios vietos kaime ar mažame mieste ambicinga norint pakeisti asbestinę dangą galima pretenduoti į kompensaciją. 2008-2013 metų programose numatyta suteikti apie 50% kompensaciją naujai stogo dangai įsigyti ir įrengti, įskaitant reikalingas medžiagas ir atliekų utilizavimą. Tačiau bendra lėšų poreikiai gali viršyti galimybes, todėl kompensuojama tik dalis naujos stogo dangos kainos.

Nuo šių metų nutaikyti reikalavimai: būtina utilizuoti asbesto šiferio dangą tinkamai. Neįmanoma šiferio atliekas išmesti į įprastus sąvartynus - jos turi būti tvarkomos atskiroje sekcijoje, įrengtoje prie sąvartynų, ir jų priėmimą reglamentuoja savivaldybės.

Taip pat svarbu atsižvelgti į specialiąją laboratorinę bazę ir regionų visuomenės sveikatos tarnybų gebėjimus atlikti oro ėmimus, plaušelių tyrimus plaučių audinyje ir įvertinti profesinių ligų nustatymo kriterijus.

Šiuolaikinės alternatyvos - beasbestos šiferis ir kiti pasirinkimai

Dabartinėje rinkoje siūlomi šiferiniai lakštai, pagaminti iš sintetinio pluošto, kurie nesukelia asbesto pavojų. Šie šiferiniai lakštai išlaiko daug klasikinių savybių (lengvumas, ilgaamžiškumas, atsparumas aplinkos sąlygoms) be asbesto. Tačiau spalvų išblukimas gali būti greitesnis, o garantijos dažnai siekia apie 5-30 metų priklausomai nuo gamintojo.

Prieš keičiant stogą į naują beasbestinį variantą, verta įvertinti nuolydžio tikslumą: 7 laipsniai gali būti pakankami tik klijavimui, o 15 laipsnių ar daugiau - įprastam montavimui. Šiferiu dengtas stogas pasižymi lengva montuojamumo, geresne ventiliacija ir nedegumu, todėl dažnai renkamasi šią dangą tiek namams, tiek pramoninėms patalpoms.

Stogo kaina priklauso nuo daugelio veiksnių: stogo plokščių skaičiaus, ilgio, plotų ir montavimo sudėtingumo. Dėl šios priežasties rekomenduojama kreiptis į profesionalią įmonę, kuri tiksliai įvertins medžiagų poreikį ir sąnaudas. Be to, svarbu iš anksto suplanuoti stogo dangos keitimo darbus, įskaitant ir senos dangos daromą pavojų bei reikiamą saugumo įrangą darbuotojams.

Galiausiai - ką svarbu žinoti gyventojams?

Asbesto pluoštai ore gali sukelti sunkius susirgimus, todėl svarbu laikytis saugos taisyklių atliekant darbus su šiuo materiali ir laikantis visų teisinių reikalavimų. Tarptautiniai straipsniai įtraukė asbestą į kancerogeniškų medžiagų sąrašą dar 1976 metais, o Lietuvoje šias medžiagas drausta naudoti jau nuo 2000 metų. Tam tikros šios programos teikia finansinę paskatą - kompensacijas, leidžiančias dalinai finansuoti stogo dangos keitimą ir atliekų utilizavimą.

Patikimai renkami duomenys apie asbesto turinčius gaminius, jų būklę ir vietas leis tiksliau planuoti pašalinimą iš aplinkos ir skirti resursus. Visuomenės saugumas reikalauja kvalifikuotų specialistų, laboratorijų modernizavimo ir griežtų kontrolės mechanizmų siekiant sumažinti riziką visiems gyventojams.

Inventorinis požiūris į šiferio stogo įrengimą - privalumai ir trūkumai

Prieš renkantis stogo dangą reikia įvertinti šiferio privalumus: kondensato nebuvimas, garso izoliacija, nerūdijanti ir atspari rūgštims bei šarmams, lengvas montavimas, nedidelis svoris ir galimybė uždengti net mažo nuolydžio stogą. Ilgaamžiškumas - garantuoja gamintojas, dažnai iki 30 metų ar daugiau. Be to, šiferis gali būti tinkamas netoliese gamyklų ar jūrinių regionų, kur reikia atsparumo rūdims.

Tarp trūkumų - spalvos išblukimas, ribotas spalvų pasirinkimas, senesnis beasbestos variantas gali būti pavojingas. Dėl šios priežasties kai kurie žmonės renkasi beasbestinį šiferį, o kiti ima alternatyvas - sintetinio pluošto bešiferinę dangą. Tačiau naujosios linijos dar labiau įrodo, kad galima turėti saugią ir kokybišką stogo dangą, kuri nesukelia asbesto rizikos.

tags: #ar #draudziama #naudoti #sena #siferis