Medienos kenkėjai pastatuose: kurie vabzdžiai ir grybai pažeidžia medieną ir kaip su jais kovoti

Medienos kenkėjai daro žalą ne tik mediniams baldams, menui iš medžio, tačiau gali ne juokais pažeisti net medinio namo sienas, pamatus ar stogą. Jei šie kenkėjai nenaikinami arba nesiimama prevencijos priemonių, trumpėja medienos gaminių eksploatacijos laikas, o mediniams pastatams gali iškilti realus griuvimo pavojus, nes pažeidžiamas medienos vientisumas, tvirtumas ir atsparumas aplinkos poveikiui. Kenkėjų kontrolės specialistai primena, kad nuo pat gegužės iki rugsėjo medienos „mėgėjai“ yra patys aktyviausi.

Plačiausiai Lietuvoje paplitę medienos kenkėjai

Pasaulyje skaičiuojama apie 1,5 tūkst. medienos kenkėjų rūšių. Nors jie gamtoje yra naudingi nereikalingos medienos perdirbėjai, tačiau gyventojų namuose tikrai nepageidaujami. Anot bendrovės „Dezinfa“ kenkėjų kontrolės eksperto, biologo Liutauro Grigaliūno, Lietuvoje medieną dažniausiai „apninka“ naminis ūsuotis Hylotrupes bajulus, pažeidžiantis išdžiūvusius medžius, kelmus, sienojus, rąstus, perdangas, duris, grindis, langų rėmus. Nuo pavasario pabaigos iki liepos mėnesio sausą medieną puola ir kitas ūsuočių šeimos vabzdys - violetinis žievėplėšis. Palanges, grindjuostes, įvairias kitas medines konstrukcijas, medžio dirbinius daugiausia pažeidžia naminio ir baldinio skaptukų lervos. Kenkėjų kontrolės ekspertai nusiskundimų taip pat gauna ir dėl buko medienos „mėgėjo“ šukaūsio skaptuko bei gaminius iš pušies pažeidžiančio mėlynojo ragauodegio.

„Paprastai į mus gyventojai kreipiasi, kai išgirsta graužimo garsus, pastebi medienoje skylutes, dulkes, byrančias iš medinių baldų, namo sijų, medinių sienų ir pan. Gauname pranešimų tiek apie kenkėjus patalpų viduje, tiek išorėje, o vieni klientai pagalbos paprašė tada, kai jiems ant galvų mediniame name ėmė kristi medgraužiai“, - pasakoja L. Grigaliūnas.

Kaip atpažinti medienos kenkėjus?

Kuo anksčiau nustatoma, kad mediena užkrėsta kenkėjais, tuo lengviau su jais kovoti, tikėtina, kad ir žala bus mažesnė. Svarbus momentas - medienos kenkėjai yra slapukai, daugiausia „veikiantys“ medienos viduje, tačiau keletas požymių išduoda jų aktyvumą. Vienas ryškiausių požymių - skylutės medienoje (namo sijose, balduose ir kt. mediniuose daiktuose), kurias palieka suaugęs vabzdys, išsigrauždamas laukan. Kaip teigia kenkėjų kontrolės specialistas, pagal skylučių formą ir dydį galima atpažinti, kurio medienos kenkėjo tai darbas. Medienos kenkėjų egzistavimą liudija negyvi arba gyvi vabalai ant palangių, vingiuoti tuneliai, kuriuos palieka lervos. Tuksėjimo, gremžimo garsai medinėse sienose, grindyse, balduose - dar vienas medienoje slypinčių kenkėjų požymis.

Kaip pasakoja ekspertai, šie garsai klientams kelia daugiausia nerimo. Priemonės nuo kenkėjų prasideda kai randami gyvi vabzdžiai ar girdimi specifiniai garsai; visada patariama kreiptis į specialistus, kurie nustatys užkrėstumo lygį ir pasiūlys efektyviausias priemones. „Prieš naudojimą mediena paprastai apdorojama specialiais preparatais (impregnantais, antiseptikais, insekticidais ir kt.) - ji tampa „nepatraukli“ kenkėjams, todėl užtikrina medinių gaminių kokybę. Žinoma, neapsaugojus medienos, tikimybė joje veistis medgraužiams išauga kelis kartus“, - komentuoja L.

Priemonės nuo medienos kenkėjų

Jei randami gyvi vabzdžiai, ar girdimi specifiniai garsai, būtina kreiptis į profesionalus. Priemonės nuo kenkėjų dažnai apima impregnavimą, antiseptikų ir insekticidų naudojimą. Reikia įvertinti užkrėstumo lygį ir pasirinkti efektyviausias priemones, kurios paprastai veikia paviršiuje ir paviršiaus arti esančiose lervose, tačiau giliai įsirausiusių lervų gali nepaveikti. Gyventojai pastebi, kad vasarą kenkėjai labiausiai aktyvūs, todėl prevencija yra labai svarbi. Taip pat svarbu pažymėti, kad cheminės apsaugos priemonės trunka keletą metų, o kai kurių įsisenėjusių lervų gali nepaveikti.

Be chemijos, gyventojai kartais naudoja ir natūralias priemones, pavyzdžiui druskos tirpalą: pusę stiklinės druskos ištirpinama 1 litre šilto vandens. Tačiau optimaliausia yra kreiptis į profesionalą, kuris nustatys užkrėtimo dydį ir pateiks labiausiai tinkamas apsaugos priemones, įskaitant tinkamą medienos paruošimą prieš restauraciją ar statybą.

Kokios medienos rūšys labiausiai pažeidžiamos?

Lietuvoje dažnai paplitusios spygliuočių medienos konstrukcijos: pušis ir eglė. Pušis pasižymi geresniu oro ir drėgmės pralaidumu, tačiau gali būti pažeidžiama pamėlynavimą sukeliančių grybų, kuriuos galima naikinti cheminėmis priemonėmis. Eglės struktūra labiau linkusi į vandens sulaikymą ir gali mažiau atlaikyti kai kuriuos procesus, todėl jos grandinėse dažnai naudojama perdangos balkiams ar stogo konstrukcijoms. Kedras ir maumedis turi išskirtines savybes šilumos izoliacijoje ir atsparume puvimui, todėl kartais pasirenkami jiems išskirtinio klimato sąlygoms pritaikyti pastatai.

Optimalus medienos drėgnis rąstiniams pastatams statyti yra 14-20%. Drėgmės lygis lemia balanos ir branduolio santykį bei jų sandarumo kokybę. Teisinga išdroža ir išdėstymas padeda drėgmei keliauti nuo balanos į išorinę dalį, mažinant įtrūkimų riziką.

Kokie kenkėjai dažniausiai pasitaiko Lietuvoje?

Dažniausiai aptinkami: kinivarpos, ūsuotieji skraidantys vabalai (ūsočiai), skaptukai ir kiti. Kinivarpos su kiaušinių liekanomis užgožia grindų, rąstų ar sienų paviršius, o lervos įsigraužia gilyn į medieną. Įvairios lervų stadijos kaupiasi, formuodamos ertmes ir susilpnindamos medienos konstrukcijas. Skaptukai pažeidžia pušų ir lapuočių medieną pastatuose, baldų ir meno dirbiniuose. Naminiai skaptukai dažnai pažeidžia palanges, stogo balkius ar grindis. Kinivarpos ir ūsuotieji gali būti aktyvūs visame pastate.

Didelis dėmesys skiriamas tam, kad šie vabzdžiai kelia grėsmę tiek patalpoms, tiek išorės medienai. Lervos dažnai gyvena po žieve ar net džiuvusių medžių paviršiumi, o priežiūra ir laikinas apsaugos priemonių taikymas padeda sumažinti žalą. Žalingą poveikį ilguoju laikotarpiu gali sukelti ir didelis drėgmės lygis bei susiformavusios grybų sporos.

Rūšys ir jų ypatybės

Medinių kenkėjų klasifikavimas apima vabzdžius (vabalai), grybų, bei mikroorganizmus. Vabalai dažnai deda kiaušinėlius medienoje; iš jų išsiritusios lervos graužia ir silpnina medieną. Skaptukai ir skirtingų rūšių ūsuočiai kenkia tiek pastatų konstrukcijoms, tiek baldams. Naminiai ilgaūsiaiai ir poliniai vabalai taip pat gali pažeisti medieną, ypač kai ji jau yra sausa arba drėgnos sąlygos. Medgręžiai - tai bendrai terminas kelioms rūšims vabalų, kurios gręžioja ir pažeidžia medieną.

Pagrindinės išvados: norint ilgai eksploatuoti medinius namus be didelių problemų, būtina pasirinkti tinkamą medieną, laikyti drėgmės balansą, atlikti technologinę procesų kontrolę ir naudoti profesionalias apsaugos priemones. Pasirenkant medieną svarbu atsižvelgti į jos kilmę, drėgmę, atsparumą puvimui ir akimirksniu nepavergti konstrukcijų įrengimo trūkumams.

Mediniai namai sukuria šilumą ir jaukumą, tačiau biologiniai veiksniai - vabzdžiai, grybai ir bakterijos - gali paveikti jų ilgaamžiškumą. Rąstiniams pastatams rekomenduojama naudoti tinkamas apsaugos priemones, apdorojimus ir izoliacines medžiagas, kad pastatas išliktų tvirtas ir saugus daugelį metų.

Pastaba: svarbu įvertinti, kad šie vabzdžiai daugiausia aktyvūs vasaros laikotarpiu. Kiekvieno pastato atvejis gali būti individualus, todėl rekomenduojama kreiptis į specialistus, kurie įvertins užkrėstumo lygį ir pasiūlys tinkamiausias priemones.

tags: #kokius #pastatuose #yra #medienos #grauzikai