Stogo šiltinimas putplasčiu: technologijos, montavimas ir svarbiausios gairės

Kraigo vėdinimo tarpų plotas kiekvienoje pusėje turi būti ne mažesnis kaip 0,05 % stogo šlaito 1 metro pločio juostos ploto ir ne mažiau kaip 50 cm² kraigo tiesiniam metrui. Kad į stogą pro kraigus nepatektų lietaus vandens, sniego bei teršalų, į kraigą reikia dėti specialius intarpus. Dažniausiai tam naudojami difuziniai tarpikliai. Stogo viduje esančio vėdinimo tarpo skerspjūvio plotas turi būti ne mažesnis kaip 200 cm²/m. Vėdinimo tarpo aukštis turi būti 20-40 mm.

Stogo dangos tipai ir jų tvirtinimo reikalavimai

Šlaitinių stogų dangoms naudojamos keraminės ir cementinės čerpės, lygūs arba profiliuoti skardos lakštai su čerpių imitacija, bituminės čerpės, lygūs arba banguoti plaušacemenčio lakštai, medinės skiedros, nendrės, šiaudai ir kt. Čerpių stogo nuolydžiai ir čerpių tvirtinimas turi atitikti čerpių gamintojo reikalavimus. Jei stogo nuolydis yra didesnis nei 50º, turi būti tvirtinamos visos čerpės.

Antenų stovai, jų atotampos ir kiti ant stogo esantys elementai turi būti tvirtai pritvirtinti prie stogo laikančiųjų konstrukcijų. Skylės stogo dangoje turi būti patikimai užsandarintos. Lygi ir profiliuotoji skardos danga naudotina šlaitiniams stogams su 7° ir didesniu nuolydžiu. Lygūs lakštai tarpusavyje jungiami falcais. Kai stogo nuolydis yra mažesnis už 25° ir stogo šlaitų susikirtimo vietose, prie švieslangių bei kitose galimo vandens susikaupimo vietose visos lygios skardos jungtys turi būti su dvigubais falcais. Kai ši danga daroma ant medinių grebėstų, atstumas tarp grebėstų turi būti ne didesnis kaip 200 mm. Siekiant išvengti nevaldomo vandens ir teršalų nutekėjimo statūs, skardos falcai skersai stogo ir jo parapetų nuolydžio kryptimi yra neleistini. Visais atvejais falcai neturi trukdyti vandeniui nutekėti. Falcai daromi ties grebėstais. Atstumas tarp tvirtinimų ≤600 mm.

Bituminės čerpės taikytinos šlaitiniams stogams, kurių nuolydis ne mažesnis kaip 10°. Stogo, dengiamo bituminėmis čerpėmis, plokštumų susikirtimo vietos ir apšiltinimo jungtys su nešiltintomis atitvaromis turi būti sutvirtintos papildomais hidroizoliaciniais sluoksniais. Visais atvejais bituminės čerpės turi būti patikimai pritvirtintos prie pagrindo - pakloto. Banguoto plaušacemenčio lakštai naudotini šlaitiniams stogams irgi su 7° ir didesniu nuolydžiu. Šie lakštai tvirtinami ties bangos viršumi. Plaušacemenčio dangoje stogo nuolydžio kryptimi kas 18 m turi būti įrengtos deformacinės siūlės. Kai pastato ilgis yra iki 25 m, deformacinės siūlės nebūtinjos.

Vėdinimas ir apsaugos nuo vandens

Stogo vietose, kur yra vaikščiojimo zonos, turi būti įrengti ≥400 mm pločio takai - paklotai. Darant visas stogų dangas, būtina vadovautis dangų gamintojų ir tiekėjų nuorodomis. Vanduo nuo šlaitinių stogų turi būti nuleidžiamas taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms, keliams, šaligatviams, greta esantiems statiniams ir nedarytų žalos gamtai. Kai karnizai yra aukščiau kaip 6 m nuo žemės paviršiaus, vanduo nuo stogo turi būti nuleidžiamas lietvamzdžiais. Visas nuo stogo nutekantis vanduo turi patekti į stogo lataką. Išorinis stogo latako kraštas turi būti ne žemiau kaip 25 mm nuo stogo plokštumos tęsinio. Kai latako išorinis kraštas esti žemiau, tada vanduo nuo stogo teka virš latako (46 pav.). Stogo latakai turi būti pritvirtinami ne didesniais kaip 900 mm atstumais. Latakų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,28º. Jei stogo nuolydis viršija 30º, čerpėmis dengtų stogų atbrailose, virš įėjimų į pastatus bei kitų žmonių vaikščiojimo zonų būtina įrengti sniego gaudytuvus. Šlaitinių stogų lietvamzdžiai turi būti atitraukti nuo sienos ne mažiau kaip 20 mm. Įrengti lietvamzdžius uždarose nišose neleidžiama. Atstumas tarp lietvamzdžių turi būti pagrįstas skaičiavimais, bet ne didesnis kaip 12 m.

Grebėstai, sandaros ir antiseptikai

Gegnės, mūrtašiai, grebėstai ir kiti mediniai stogo elementai turi būti padengti antiseptiku. Šlaitinio stogo karnize turi būti įrengtos vėdinimo angos ne mažiau kaip 200 cm² karnizo metrui. Šlaitinio stogo kraigas turi būti vėdinamas: turi būti įrengtos vėdinimo angos į abi puses. Jų plotas kiekvienoje kraigo pusėje turi būti ne mažesnis kaip 50 cm² kraigo metrui. Kad į stogą pro kraigus nepatektų lietaus vanduo, sniegas ir teršalai, į kraigą reikia dėti specialius įdėklus. Stogo viduje esančio vėdinimo tarpo skerspjūvio plotas turi būti ne mažesnis kaip 200 cm²/m. Vėdinimo tarpo aukštis turi būti 20-40 mm. Stogo jungtys su mūrinėmis sienomis, parapetais ir kitais vertikaliais elementais turi būti padengtos skarda. Ją ant vertikalaus paviršiaus reikia iškelti ne mažiau kaip 150 mm.

Putplasčio šiltinimo ypatumai

Putplastis atsparus temperatūros pokyčiams. II laipsnio atsparumo ugniai statinių stogams. Polistireniniu putplasčiu šiltinami plokščiojo ir šlaitinio stogai bei terasos. Stogo šilumos izoliacija gali būti daroma iš vieno arba kelių polistireninio putplasčio sluoksnių. Kai šilumos izoliacija daroma kelių sluoksnių, t. y. apatinio ir viršutinio, siūlės neturi sutapti. Atstumas tarp siūlių turi būti ≥ 200 mm. Būtina atkreipti dėmesį, kad šiltinamų stogų šilumos izoliacija ir kitos jų dalys turi būti apsaugotos nuo garinės drėgmės, išeinančios iš pastato į išorę. Tam tikslui turi būti įrengiamas garus izoliuojantis sluoksnis. Rekomenduojama naudoti savalipius, garų laidumą reguliuojančius sluoksnius, prie kurių viršutinio paviršiaus priklijuojamos polistireninio putplasčio plokštės. Statybų specialistai plokščiųjų stogų nuolydžius rekomenduojama formuoti būtent polistireniniu putplasčiu. Įprastai tokių plokščiųjų stogų nuolydis yra nuo 0,7 iki 7 laipsnių. 1 pavyzdys: Polistireninis putplastis prie plokščio stogo pagrindo tvirtinamas mechaniškai smeigėmis, arba gali būti klijuojamas. Kai stogas šiltinamas dviem sluoksniais, apatiniam sluoksniui naudotinas EPS 80, viršutiniam - EPS 100. 2 pavyzdys: Polistireninio putplasčio šilumos izoliacija šlaitiniuose stoguose dažniausiai dedama tarp gegnių. 3 pavyzdys: 1 - stogo danga, 2 - grebėstai, 3 - nuožulnūs tašai, 4 - vėdinimo tarpas 20-40 mm, 5 - difuzinė plėvelė, 6 - gegnės, 7 - polistireninis putplastis ETNA EPS, 8 - tašai 40×40-80 mm, 9 - garus izoliuojantis sluoksnis, 10 - kai šilumos izoliacija daroma kelių sluoksnių, plokščių siūlės neturi sutapti. Atstumas tarp siūlių turi būti ≥200 mm. Neleistini kryžmiški sluoksnių sujungimai. Projektuose nuolydis dažnai nurodomas laipsniais arba procentais. Skaičiuojant reikia žinoti, kad 1° = 1,75 proc. Polistireninio putplasčio plokštės yra tvirtos, atlaiko vaikščiojimą montavimo metu bei eksploatavimo metu atsirandančius sniego apkrovas, eksploatavimo takų keliamą gniuždymo apkrovą. Polistireninio putplasčio sluoksnis puikiai atlaiko saulės elektrinių konstrukcijų keliamas gniuždymo apkrovas.

Išvados dėl praktiškumo ir kokybės

Stogo šiltinimas putplasčiu yra vienas iš populiariausių termoizoliacijos sprendimų, kai reikia geros šiluminės izoliacijos ir efektyvių garų barjerų. Svarbiausia užtikrinti tinkamą vėdinimą, sandarumą ir laikytis gamintojo rekomendacijų dėl nuolydžių, įrengimo ir saugumo reikalavimų. Taip pat būtina tinkamai pasiruošti ir apsaugoti grebėstus, šlaitinius tašus bei kitus medinius elementus nuo drėgmės ir puvimo antiseptikais.

1. Stogo šlaito nuolydžio ir apsaugos nuo vandens užtikrinimo svarba
2. Putplasčio plokščių tvirtinimo būdai: mechaniškai arba klijuojant
3. Vėdinimo tarpų ir kraigo įdėklų reikšmė garso bei drėgmės kontrolėje
4. Grebėstų ir laikymo elementų antiseptikų taikymas
5. Deformacinių siūlių svarba pločiuose didesniuose nei 18 m

Naprovimai projektams ir skaičiavimai

Projektuose nuolydis dažnai nurodomas laipsniais arba procentais. Skaičiuojant reikia žinoti, kad 1° = 1,75 proc. Polistireninio putplasčio plokštės yra su tvirtinimo konstrukcija ir atsparios vaikščiojimui montavimo bei eksploatacijos metu.

tags: #stogo #siltinimas #putplasciu