Medienos rūšys: pavadinimai, savybės ir naudojimas

Mediena jau tūkstančius metų yra populiari statybinė medžiaga, iš kurios gaminama viskas - nuo grindų iki baldų. Nors kai kurios medienos rūšys yra populiaresnės už kitas, yra daugybė skirtingų medienos rūšių, kurių kiekviena pasižymi unikaliomis savybėmis ir turi jai būdingus panaudojimo būdus. Mediena skirstoma į tris pagrindines grupes: spygliuočių, kietųjų lapuočių ir minkštųjų lapuočių medieną. Tradicinis skirstymas į kietąją ir minkštąją medieną remiasi ne fiziniu kietumu, o medžio botinine grupe.

Spygliuočių ir kietųjų lapuočių bei minkštųjų lapuočių apibūdinimas

Spygliuočių mediena gaunama iš spygliuočių medžių, tokių kaip pušis ar eglė. Kaip rodo jų pavadinimas, šios medienos rūšys yra minkštesnės ir lengvesnės už kietąsias. Su jomis paprastai lengviau dirbti nei su lapuočių mediena, nes jų tankis mažesnis, o pjaunant ar gręžiant nereikia tiek daug jėgos. Minkštoji spygliuočių mediena dažniausiai naudojama statybų projektuose, pavyzdžiui, sienų karkasui ar stogo dangai, nes yra palyginti nebrangi ir lengvai apdirbama.

Kietoji mediena gaunama iš lapuočių, tokių kaip ąžuolas, klevas, uosis ar beržas. Šių medžių mediena yra tankesnė už spygliuočių medieną dėl didesnio celiuliozės kiekio, todėl yra kietesnė ir sunkesnė. Dėl šio didesnio tankio ir tvirtumo jos paprastai laikui bėgant geriau atlaiko susidėvėjimą, todėl idealiai tinka dažnai naudojamiems baldams, pavyzdžiui, stalams ar kėdėms gaminti. Kietmedžio grindys dažnai sutinkamos namuose, nes, palyginti su spygliuočių medžio grindimis, jos yra tvirtesnės, o kartu estetiškesnės, kad būtų galima dekoruoti namus.

Fanera gaminama klijuojant plonus medienos sluoksnius ir gamybos metu pasukant kiekvieną sluoksnį 90 laipsnių kampu, kad medienos grūdeliai eitų vienas per kitą, o ne lygiagrečiai ta pačia kryptimi, kaip tai daroma medžio masyvo lentose. Dėl šio būdo fanera yra tvirtesnė nei medžio masyvo lentos, todėl ji idealiai tinka statybos projektams, kai reikia tvirtumo, bet reikia išlaikyti nedidelį svorį, pavyzdžiui, gaminant spintas ar lentynas. Be to, fanera yra labai universali, nes ją galima lengvai supjaustyti į bet kokią reikiamą formą, per daug neprarandant tvirtumo.

Medžio drožlių plokštės gaminamos sujungiant medžio drožles su klijais, veikiant dideliam slėgiui, kol susidaro tanki plokščių medžiaga, kurios savybės visoje struktūroje yra vienodos, priešingai nei medžio masyvo lentų, kurios dėl medžių augimo skirtumų net ir tose pačiose rūšinėse grupėse gali labai skirtis priklausomai nuo jų textured tipo. Sumontavus medžio drožlių plokštes, jos pasižymi geru konstrukciniu stabilumu, tačiau ne tokios pat kokybės, kaip fanera, nes neturi sluoksnių, o stiprumas gaunamas sukantis, o ne tiesiog klijuojant, kaip medžio drožlių plokščių plokštės. Tačiau medienos drožlių plokštė turi tam tikrų privalumų, pavyzdžiui, yra lengvesnė, lengviau pjaunama, pigesnė, nuoseklesni gaminių rezultatai, be to, ji lengvai nesideformuoja dėl drėgmės lygio pokyčių, kaip daugelis kietos medienos rūšių.

Medinės perdangos yra ypač ekonomiškos dėl paprasto ir greito montavimo, nereikalaujančio didelių darbo sąnaudų. Perdangos yra svarbios pastato konstrukcinės dalys - tai horizontalios vidaus konstrukcijos, kurios atskiria pastato aukštus. Jos sujungia išorės ir vidaus sienas, o karkasiniuose pastatuose - ir kolonas, užtikrinant pastato tvirtumą ir stabilumą. Perdangų tipas dažnai lemia pastato konstrukcinę sandarą, jo techninius ir ekonominius rodiklius.

Medienos savybės ir jų įtaka panaudojimui

Kietumas, tankis, atsparumas drėgmei ir mechaninė elgsena nulemia, kuri medienos rūšis yra tinkama konkrečiam tikslui - nuo karkasinio namo konstrukcijos iki ąžuolinių grindų ar terasinių lentų. Pušies mediena pasižymi tankiu apie 490-520 kg/m³ ir Jankos kietumu apie 1990 N, todėl priskiriama vidutinio kietumo spygliuočiams. Natūrali pušies mediena nėra itin atspari drėgmei, bet impregnuota pušis puikiai tinka lauko darbams. Eglės medienos tankis siekia apie 430-470 kg/m³, todėl ji lengvesnė už pušį ir pasižymi geresnėmis šilumos izoliacijos savybėmis. Spalva šviesesnė nei pušies, raštas vienodesnis, o sakingumo lygis žemesnis.

Ąžuolo medienos tankis siekia 670-760 kg/m³, o Jankos kietumas apie 6000 N, todėl tai viena kiečiausių Europos medienos rūšių. Maumedžio medienos tankis siekia 590-680 kg/m³, o Jankos kietumas apie 5200 N. Dėl šių savybių maumedis dominuoja terasinių lentų, fasadų, tvorų, lauko baldų ir prieplaukų segmente. Beržo medienos tankis siekia apie 620-670 kg/m³, o šviesus, vienodas paviršius daro ją populiarią faneros gamyboje, parketui ir modernių baldų gamyboje. Uosio mediena (tankis apie 650-700 kg/m³) derina kietumą su lankstumu, o gražus pluošto raštas suteikia gaminiams išskirtinumo. Juodalksnis pasižymi mažesniu tankiu (apie 490-530 kg/m³), rausva spalva ir lengvu apdirbimu. Liepa, dar minkštesnė nei alksnis, lieka tradicinis drožėjų pasirinkimas.

Kietumo ir tankio santykis kartais neatitinka botaninės grupės. Faktinis kietumas ne visada atitinka šią klasifikaciją, nes maumedis (spygliuotis) kietumu lenkia liepą ir alksnį (lapuočius). Praktikoje kietoji mediena ilgaamžiškesnė ir atsparesnė mechaniniam poveikiui, bet brangesnė. Ąžuolas laikomas klasikiniu pasirinkimu dėl kietumo ir tvarumo. Uosis tinka lanksčių formų baldams su gražia pluošto tekstūra, o bukas pasižymi vienoda spalva ir dideliu kietumu. Natūraliai drėgmei atsparios rūšys: maumedis, tikas ir kedras. Su apsauginiu apdorojimu lauke gerai tarnauja impregnuota pušis bei termo mediena. Pušis kietesnė, sakotesnė ir tamsesnė, geriau atlaiko drėgmę ir tinka lauko konstrukcijoms. Eglė lengvesnė, šviesnė, mažiau sakota, dėl to geriau izoliuoja šilumą ir dominuoja karkasiniuose elementuose bei vidaus apdailoje.

Natūralūs sakingieji aliejai suteikia spygliuočių medienai tam tikrą atsparumą drėgmei. Tačiau sakingumas gali kelti problemų dažant, nes sakai prasiskverbia pro dažų sluoksnį. Tvirtoji mediena dažnai kainuoja daugiau dėl ilgesnio augimo ir tankesnės struktūros. Lauko terasoms geriausiai tinka maumedis arba termiškai modifikuota mediena. Abi pasižymi natūraliu atsparumu drėgmei be cheminių priemonių. Tvoroms ir fasadams galioja bendra taisyklė: mediena privalo būti arba natūraliai atspari puvimui, arba apdorota apsauginėmis priemonėmis.

Medienos naudojimo praktika Lietuvoje

Lietuvos rinkoje dominuoja šešios medienos rūšys, kurių kiekviena pasižymi skirtingu tankiu, kietumu ir pritaikymu konkrečioms užduotims. Pušies mediena yra populiariausia dėl prieinamumo, universalumo ir palankios kainos. Natūrali pušies mediena nėra itin atspari drėgmei, bet impregnuota pušis puikiai tinka lauko darbams. Eglės medienos tankis yra mažesnis nei pušies, ji pasižymi geresnėmis šilumos izoliacijos savybėmis. Ąžuolo mediena laikoma aukso standartu grindų, laiptų, baldų ir durų gamyboje. Maumedis dominuoja terasinių lentų segmente, o beržo, uosio ir bukų - baldų ir interjero apdailoje. Liepa yra traditioninis drožėjų pasirinkimas, o drebulė naudojama degintojų ir kai kuriose kompozitinėse medžiagose.

Medienos savybės - drėgmė, nuodžiūvis ir higroskopiškumas - labai svarbios perdangoms ir konstrukcijoms. Drėgmė nustato, kiek mediena gali įsisavinti vandenį, nuodžiūvis susiformuoja džiovinant, higroskopiškumas lemia drėgmės judėjimą medienoje. Tankis (ρ) nulemia lenkimo, trinčiai ir skėlimąsi atsparumą. Šiluminės savybės apima šilumos talpą, laidumą ir temperatūrines deformacijas. Akustinės savybės - garso sklidimo greitis ir stiprumas griovimo bei tempiant ilgesniuose ar trumpesniuose pluoštuose. Kietumas parodo įsmigimo ar įspaudimo atsparumą. Gebėjimas laikyti vinis ir medvaržčius priklauso nuo pluošto suspaudimo ir trinties.

Medienos kokybė priklauso nuo sluoksniuotumo ir daugeliu atvejų nuo to, ar ji tinkamai paruošta, džiovinta ir apsaugota nuo išorės faktorių. Pasirinktoje medienoje gali būti šakų; šakos yra apvalios ar netaisyklingos formos, kietos ir tamsios spalvos. Pasirinkta mediena turi būti tinkama paskirčiai, mechaninei apkrovai, aplinkos sąlygoms ir biudžetui. Svarbu laikyti gaminius sausoje vietoje, vengti drėgmės ir užtikrinti tinkamą apsaugą nuo miltligės bei grybų, ypač šiltuoju metų laiku. Antiseptikavimo metu mediena yra žaliai nuspalvinama vario turinčiu konservantu, o kai kuriose vietose sakų formavimas gali būti matomas žaliomis dėmėmis ir druskos kristalais. Po kelių savaičių nuo saulės poveikio dėmės išnyksta. Medienos paviršiaus atspalvių pokyčiai yra natūralus procesas, todėl rekomenduojama naudoti aliejų ar vandens pagrindo dažus/lakus originaliam atspalviui išsaugoti.

Specialūs pavyzdžiai ir praktiniai patarimai

• Perdangos dažnai pasirenkamos iš lengvų, lengvai apdirbamų medienos rūšių dėl jų montavimo paprastumo.
• Pušies obliuota mediena dažnai naudojama interjerui ir vidaus darbams dėl biudžeto ir prieinamumo.
• Terasinėms lentoms dažnai naudojamas maumedis arba termo mediena dėl atsparumo drėgmei.
• Ąžuolo grindų ir baldų grožis derinamas su dideliu kietumu bei ilgaamžiškumu.

Šioje temoje svarbu suprasti, kad pasirinkta mediena priklauso nuo galutinio tikslo, mechaninės apkrovos, aplinkos sąlygų ir biudžeto. Nesvarbu, ar statote terasą, ar renkate medieną karkasui, „Medžio turas“ komanda padės išsirinkti optimalų sprendimą. Susisiekite telefonu +370 637 54567 arba apsilankykite pardavimo aikštelėje Užupio g.

tags: #kokios #yra #medienos #rusys