Šilumos laidumo koeficiento rodikliai paimti iš atitikties deklaracijos, reklaminiuose bukletuose kartais pasitaiko klaidų. Šiluminė varža apskaičiuojama taip: R = medžiagos storis (m) / šilumos laidumo koeficientas λ. Norint apskaičiuoti sienos šiluminę varžą, reikia visų medžiagų šilumines varžas sudėti, išskyrus, medžiagas esančias už oro tarpo, nes apdailos medžiagų šiluminė varža neskaičiuojama. Papildomą sienų šiluminę varžą sudaro: vidaus tinko šiluminė varža R=0,01, sienos vidaus paviršiaus šiluminė varža R=0,13, sienos išorės paviršiaus šiluminė varža R=0,13.
Lentelėje skaičiuota, kad mūro siūlė yra 2-3 mm. Bene pats svarbiausias kriterijus renkantis šiltino medžiagas yra šilumos laidumo koeficientas žymimas λ - lamda (W/m·K). Kuo šilumos laidumas mažesnis, tuo geresnė termoizoliacija. Paprastai kuo didesnis medžiagos tankis - tuo mažesnis λ. R - šiluminė varža (pasipriešinimas) nusako kaip gerai pastato elementas nepraleidžia šilumos. R dažniausiai naudojamas apibūdinant pastato konstrukcijoms (sienoms, stogui, grindims). U - bendras šilumos perdavimo koeficientas, nusakantis kaip „gerai“ pastato elementas praleidžia šilumą, atitvarų ploto, standartinių sąlygų (24 °C, 50% drėgnumas, be oro cirkuliacijos).
Nagrinėjama sistema iliustruoja, kaip paskaičiuoti varžą žinant šilumos laidumo koeficientą ir storį. Tarkim polistirolo EPS70 λ = 0,040 W/m·K, storis 10 cm. Pateikiama lentelė rodo tipinio europietiško namo šilumos nuostolius kai išorinių sienų plotas 100 m², žiemos metu, lauko temperatūra -12 °C, viduje +21 °C. Taip pat svarbu apskaičiuoti vieno m² kainos ir varžos santykį: pvz., norint R=7, kaina gali būti didelė, todėl svarbu rasti alternatyvas.
Termoizoliacines medžiagas ir jų svarbą papildo įvairovė: mineralinė vata (akmens vata, stiklo vata), polistireninis putplastis (EPS), ekstruzinis polistireninis putplastis (XPS), putų poliuretanas, kitos medžiagos. Apšiltinant pastatus būtina atkreipti dėmesį į reikalaujamą pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficiento ir atitvarų drėgminės būklės skaičiavimus. STR 2.05.01: 2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika” pateikia šilumos perdavimo koeficientą kaip atvirkštinį dydį šiluminei varžai, todėl naudinga naudoti R matavimo vienetus (m²K/W).
Šiluminė varža stogams - 6,25; sienoms - 5,00; perdangoms - 4,00. Apskaičiuojant atitvaros varžą, sluoksnio storis dalijamas iš jo šilumos laidumo koeficiento. Drėgminės būklės skaičiavimai būtini norint išvengti pelėsių ir užtikrinti tinkamą vidinę paviršiaus temperatūrą. Komfortiškai šiluminės varžos skaičiavimai dažnai atliekami kompiuterinėmis programomis.
Medžiagų mechaninės savybės, jų atsparumas gniuždymui ir deformacijoms tampa vis svarbesnės augant termoizoliacinių medžiagų naudojimui laikančiose konstrukcijose. Nustačius 10% gaminio deformaciją, galima įvertinti įtempį, kuris padeda optimizuoti gamybos parametrus. Tuo tarpu ilgaamžiškumas ir deformacijų elastingumas lemia sėkmingą naudojimą stogo, grindų ir kitose konstrukcijose.
Stiklo vata izoliacija yra pigesnė negu poliuretano putų, tačiau mažiau efektyvi esant very žemoms temperatūroms. Stiklo vata yra dažniausiai naudojama ir gerai praleidžia vandens garus. Purškiamosios putos užpildo visus tarpus, todėl yra puiki užtvara šilumai sulaikyti; tačiau jų kainos didesnės, o darbas reikalauja patirties. Purškiamos putos susideda iš dviejų dalių: A (izociono) ir B (dervos). Reakcija įvyksta per 1-3 sekundes, putos sustingsta ir sudaro monolitinę šilumos izoliacijos dangą.
Atskirai apie vatas: mineralinė vata skirstoma į akmens vata ir stiklo vata. Akmens vata gali būti naudojama grindims, perdangoms, mūro, medinių karkasinių, metalinių ir gelžbetoninių sienų šiltinimui, taip pat stogų šiltinimui. Tankis ir plaukų ilgis lemia izoliacines savybes; stiklo vata turi ilgesnį plaušą, yra elastingesnė, lengvesnė. Ekovata - celiuliozinė termoizoliacija, pagaminta iš perdirbtos makulatūros pluošto, sumaišyta su rišikliais be formaldehidų. Ji turi geras garso sulaikymo savybes, yra nedegi ir ilgaamžė, gali būti įrengiama sausai arba šlapiam šiltinimui. Knauf SUPAFIL - dar viena ekologiška pasirinkimo galimybė be rišiklių. ECOSE technologija leidžia mažiau energijos gaminant vatą ir sumažina cheminių rišiklių poreikį.
- Kokios pagrindinės namo vietos turi būti apšiltintos? Pradėti reikia nuo perdangos, nes per ją prarandama apie pusė šilumos. Jei palėpė negyvenama - būtina šiltinti perdangą virš kambario; jei palėpė šildoma - svarbu šiltinti stogą. Po to seka oro tarpo izolavimas ir vėliau sienos, langai, durys. Tada pamatai ir grindys.
- Kokia suteikiama garantija? Garantijos laikotarpiai reglamentuojami Lietuvos įstatymuose: statinio projektuotojo, rangovo, statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybė už nuostolius per įvairius laikotarpius (5, 10, 20 metų priklausomai nuo defektų).
- Nuo aplinkos faktorių priklauso pasirinkta izoliacija: poliuretano putos patiria plėtimosi pokyčius esant šalčiams; mineralinė vata išlieka stabiliai, tačiau reikia vengti lietaus; ekovata gali būti šilta sausai šiltinant arba šlapiuoju metodu; ekovata EK technologijose siekia mažesnio energetinio sunaudojimo.
Renkantis izoliacines medžiagas, reikia įvertinti šilumos laidumo koeficientą (λ), atsparumą drėgmei bei pelėsiui, akustines savybes, degumą, ekologines savybes. Pastatui reikia siekti R > 5 m²K/W sienoms, o šilumos perdavimo koeficientas priklauso nuo pasirinktos medžiagos ir storio. Priklausomai nuo klimato sąlygų ir pastato paskirties, galimi skirtingi sprendimai.
Izoliacijos kainos Filipinuose.
Fasadų šiltinimas gali būti atliekamas mineraline vata arba polistirolu, o pasirinkimas dažnai priklauso nuo sistemos visumos. Ilgu laikotarpiu svarbiausia - suderinti visus komponentus: klijus, termoizoliacines medžiagas, mechaninius tvirtinimo elementus. Fasadų šiltinimo ir apdailos konsultacijos teikiamos specialistų.
tags: #kokios #vatos #silumine #varza #didziausia