Kodėl intensyviai lyjant asfaltuotame kelyje pavojinga važiuoti greitai

Prasidėjus stipriam lietui ar liūčiai, vairuojamam automobiliui gali kilti daug papildomų pavojų: apsemti variklį, neveikti stabdžiai ar pradėti slysti padangos. Jei prasidėjo liūtis ar ji greitai prasidės, geriausia apskritai niekur nevažiuoti. O jei vis dėl to nusprendėte važiuoti per liūtį, gerokai sulėtinkite greitį, venkite lenkimų. Turėkite omenyje, kad šalia važiuojantys automobiliai gali pravažiuoti gilią balą ir aptaškyti jūsų automobilį taip, kad kelias sekundes nieko nematysite.

Jei balos negalite išvengti, važiuokite per ją lėtai ir tolygiai. Jei dėl liūties gerokai pablogėjo matomumas (matoma mažiau nei 300 metrų), įsijunkite rūko žibintus (galinį). Jei yra galimybė, pervažiavę per balą, kelis kartus nestipriai paspauskite stabdžių pedalą, nes ant trinkelių patekus vandeniui, labai pablogėja stabdymo efektyvumas. Kad stabdžiai išdžiūtų, važiuojant keletą kartų palengva nuspaudžiamas stabdžių pedalas ir truputį palaikomas. Taip išdžiovinsite stabdžius. To galite išvengti važiuodami kuo kokybiškesnėmis, gilų protektorių turinčiomis padangomis. Taip pat sulėtindami greitį.

Jei kelias, kuriuo važiuojate, yra su provėžomis, stenkitės važiuoti ne jomis, o šalia jų. Jei automobilis vis tik pradėjo slysti, jei tik yra galimybė, staigiai nestabdykite, nes automobilis gali pradėti slysti į šoną. Vietoje to, po truputį atleidinėkite akseleratoriaus pedalą, kad greitis sumažėtų ir automobilis nustotų slysti. Kad automobilis neslystų į šoną, šlapiame kelyje stabdoma palengva neišjungus sankabos. Jei padangos senos, dėl jų taip pat gali susidaryti akvaplaningas. Jam gali daryti įtaką sukietėjusi padangų guma arba stipriai nutrintas protektorius. Protektoriaus grioveliais vanduo išstumiamas iš po rato, jei jų nėra - automobilis gali pradėti slysti per vandenį.

Akvaplaningas gali pasireikšti ir esant per mažam arba per dideliam slėgiui automobilio padangose. Todėl bent kartą per mėnesį patikrinkite padangų slėgį ir palaikykite tokį, kokį nurodo automobilio gamintojas. Jei važiuojate per labai gilias balas, į variklį per oro paėmimo angą gali patekti vandens. Jis gali išbalansuoti variklio veikimą ar net visiškai jį sugadinti. Jo išvengsite tiesiog nevažiuodami per labai gilias balas. Tokiu atveju nukreipkite ventiliacijos angas į langus ir visu pajėgumu paleiskite oro srautą. Jei automobilis turi kondicionierių, įjunkite jį. Jis padės pašalinti drėgmę iš salono ir sustabdys rasojimą.

Žaibuojant nelipkite iš automobilio ir nelieskite jo metalinių detalių. Būkite ypač atsargūs atvirose vietovėse, ant tiltų ir viadukų, nes stiprus šoninis vėjas gali nublokšti automobilį. Ypač tai galioja aukštiems automobiliams. Nereikia pamiršti, kad per lietų pėstieji, pasislėpę po skėčiu, blogiau girdi aplinkinius garsus ir mato važiuojantį automobilį.

Kas yra akvaplaningas ir kaip jis susidaro

Akvaplaningas - tai reiškinys, kai tarp padangos protektoriaus ir kelio dangos susidaro vandens sluoksnis, kuris atskiria padangą nuo kelio. Rezultatas - automobilis praranda sukibimą ir tampa nevaldomas. Akvaplaningo fizika: vanduo kaupiasi padangos priekyje, padanga nesuspėja išstumti vandens, susidaro vandens pleištas po padanga, automobilis „plaukia“ ant vandens sluoksnio, praranda valdymą ir stabdymo galimybę.

Didžiausią įtaką akvaplaningui turi greitis: didėjant greičiui, rizika auga eksponentiškai. Taip pat svarbu padangų protektoriaus gylis ir slėgis. Jei gylis mažas - rizika didėja, o per didelis ar per mažas slėgis taip pat gali pabloginti situaciją. Nusidėvėjusios padangos taip pat kelia didesnį pavojų, nes jos prastai pašalina vandenį.

Pradiniai akvaplaningo požymiai: vairas tampa lengvas, automobilis slenka, nėra pojūčio dėl kelio tekstūros, padidėję variklio apsukos, triukšmas iš po ratų. Jei akvaplaningas įvyksta, būtina nesipanikuoti: lėtai atleiskite dujų pedalą, laikykite vairą tiesiai, palaukite sukibimo atsinaujinimo ir tik tada koreguokite kryptį.

Ką daryti, kad išvengtumėte akvaplaningo

• Laikykite greitį pagal kelią ir oro sąlygas; nelaikykite jo aukštų limitų lietaus metu.
• Naudokite kokybiškas padangas su geru protektoriaus raštu ir tinkamu gumos mišiniu.
• Reguliariai tikrinkite padangų slėgį ir protektoriaus gilį; keiskite padangas anksčiau nei nurodyta ribojančių teisės aktų laikais.
• Atsargiai važiuokite per balas: į jas važiuokite lėtai ir tiesia linija, venkite staigių manevrų.
• Kvieskite į pagalbą papildomų įrangos, tokios kaip rūko žibintai, kai matomumas sumažėja.
• Jei įmanoma, venkite kelionių lietaus metu; jei reikia, keliaukite saugiu maršrutu ir pėsčiomis laikykitės atsargiai.

Padangų vaidmuo akvaplaninge ir praktiniai patarimai

Padangų kokybė ir jų pritaikymas konkrečioms oro sąlygoms turi didelę įtaką sukibimui su šlapia danga. Vasarinės padangos su geru protektoriaus raštu sumažina akvaplaningo riziką, o žieminės ir universalios padangos turi savo niuansų, susijusių su vandens pašalinimu. Net ir premium padangos neužtikrina visiškos apsaugos nuo akvaplaningo; tačiau jos gali užtikrinti geresnį vandens išleidimą ir stabilų sukibimą, jei laikomasi greičio ribų ir kelių sąlygų.

Apie dažnas akvaplaningo priežastis: padangų nusidėvėjimas, netinkamas protektoriaus gilumas, neteisingas padangų slėgis, kelio paviršiaus būklė ir oro sąlygos. Didžiausia tikimybė atsirasti akvaplaningui yra per lietų. Jei vairuotojas nėra patyręs, reikėtų vengti ilgų kelionių lietingomis sąlygomis. Vietoje to - lėtas ir apgalvotas važiavimas, laikant tiesiąją liniją ir neskubant koreguoti posūkius.

Praktiniai patarimai kasdieninei prevencijai: patikrinkite protektorių kas mėnesį (idealiai - bent 3 mm lietaus sezonui), palaikykite tinkamą slėgį pagal gamintojo nurodymus, stebėkite kelio būklę ir venkite gilių balų. Rinkitės kokybiškas padangas, atsižvelgiant į sezono sąlygas. Nereikėtų laiku laukti tik protektoriaus ribų - saugumo sumetimais vertinga keisti padangas iš anksto.

Ekonominis pobūdis: duomenys ir realios rizikos

Kai kurios draudimo įmonės parodė, kad lietingo oro metu avaringumas didėja. BTA duomenimis, 2012 metais esant dideliam kritulių kiekiui avaringumas padidėdavo. Lyjant net silpnam lietui, avaringumas gali stipriai skirtis tarp darbo dienų ir savaitgalių. Ekspertai pabrėžia, kad akvaplanavimas yra dažnas reiškinys rudenį važiuojant šlapia kelio danga, nuostoliai dideli, o padidėjęs rizikas lemia vairuotojų neatsargumas ir nepakankamas laikymasis saugaus vairavimo taisyklių.

Kaupkitės, kad vairuojant šlapiame kelyje laikytumėte švelnų, nuoseklų judėjimą ir būtų pasiruošę lėtinti greitį bei laikytis tiesios linijos. Aukštos klasės padangos gali būti papildomas saugumo veiksnys, tačiau jos nepanaikina fizikos dėsnių; visada reikia prisitaikyti prie kelio sąlygų ir laikytis atsargumo.

Jeigu netikėtai įvyko akvaplaningas, svarbu nepradėti staigių judesių ir laikytis aiškių veiksmų: lėtai atleisti greičio pedalą, laikyti vairą tiesiai ir palaukti, kol sukibimas bus atstatytas. Taip pat svarbu prisitaikyti prie einančių kelių sąlygų ir toliau laikytis saugaus važiavimo tempo.

Turėdami tinkamus įgūdžius ir išvengę akvaplaningo, galite ženkliai sumažinti su lietumi susijusią riziką. Pagrindiniai dėsniai lieka: mažinti greitį, pasirinkti tinkamas padangas, nuosekliai stebėti kelio sąlygas ir elgtis ramiai kilus pavojui.

Apibendrinant, akvaplaningas yra rimta šlapiame kelyje kylanti grėsmė, kurios galima išvengti laikantis greičio ribų, prižiūrint padangas ir elgiantis ramiai kritiniais momentais. Didžiausia naudai - kokybiškos padangos su geru protektoriumi, atitinkamas greitis ir išmintingi veiksmai kritiniais momentais.

tags: #kodel #intensyviai #lyjant #asfaltuotame #kelyje #pavojinga